Pietryčių Azija ir Naujoji Zelandija

Anciux, FANTASTIKA!!!! Lenkiu galvą prieš tavo drąsa ir polėkį !!!!!! Zinoma, tu ne tik neįtikėtina keliautoja, bet ir puiki fotografė . Dideli komplimentai ir Pentax`ui- nuotraukos stebina savo kokybe.

Aciu, ITA, uz komplimentus

BESIBLASKANTIS, buvot laimes kudikis, kad visus 14 menesiu ten praleidot. Kokiu tikslu ten vaziavot? Dirbti? Butinai paskaitysiu Jusu pasakojima, nes, tikiu, NZ rudeni ar ziema visai kitokia nei pavasari


Tas pats papludymys dienos metu. Vaziuojant grazinti masinos, uzsukau 'atsisveikinti'



Atidavusi masina, peskom grizau i Nelson'a (gera valanda kelio), nes po pietu autobusu isvaziavau i Picton miesta. Ten pernakvojau ir kita labai ankstu ryta isplaukiau i Siaurine sala Keliausi 4.30, galite isivaizduoti kaip man buvo sunku Laivas buvo gana didelis su keliom parduotuvem, kavine, TV ir daugybe sedimu vietu. Uz pimyn - atgal bilieta mokejau apie 50 NZD ($37), plaukti i viena puse tenka apie 3 valandas.
Esant laive, rytinis Picton.



Pietinei salai sakome 'Ate'





Buvau pasiruosusi skaityti knyga, bet susiradusi minksta patogia vieta, uzmigau
Atvykus i Wellington'a, NZ sostine, specialus autobusiukas atveze i traukiniu stoti (mat uostas yra siek tiek uz miesto). Pasirodo, mano hostelis buvo cia pat. Nezinau kas anksciau buvo siame pastate, bet jis man primine keliu aukstu gamykla ar kazka panasaus. Pastatas, su labai aukstom lubom, dideliais langais, erdviais senoviniais koridoriais ir didziuliu valgomuoju. Virtuve panesejo ne i hostelio, o i didziulio restorano virtuve. Net saldytuvas buvo tikras, ta prasme atskiras kambarelis, o ne siaip sau saldytuvelis Zodziu, viskas siame hostelyje buvo gigantiska.
Buvo penktadienis, o pirmadieni turejau pasiimti savo masiniuka. Ir sikart Jerry man pagelbejo ji uzsisakant. Nuoma buvo siek tiek brangesne nei Pietineje saloje (gal, kad sostine), bet kadangi nuomavausi tik dviem savaitem, tai mokejau beveik tuos pacius pinigus kaip ir Pietineje saloje. Taigi, planavau Wellington'e isbuti iki pirmadienio.
Pirmiausia aplankiau "Te Papa" muzieju. Jei kas busite Wellington'e, butinai ten nueikite: tiesiog nerealus, didziulis modernus muziejus, su daugybe informacijos. Viskas, kas susije su NZ, rasite ten: geologija, salu istorija, pirmuju zmoniu atsiradimas, pirmieji atvykeliai is Europos, NZ gyvunija (daugyyybe pauksciu), gamta, istorija, tautodaile ir t.t. ir t.t. As ten lankiausi 3 dienas po 5-6 valandas per diena!! Ir tai paskutine diena likusius kambarius vos ne begom perejau, nes tiesiog pritrukau laiko. O kas geriausia, kad iejimas nemokamas! Dar prisimenu, kad ten esancioje kavinukeje parduoda nerealius sokoladius pyragaicius..



Pats ispudingiausias eksponatas - didziausias pasaulyje sugautas kalmaras. Ji sugavo 2007 metais Antarktikos vandenyse. Sveria - 495 kg, ilgis - 10 m. Siame puslapyje galite apie ji pasiskaityti daugiau http://squid.tepapa....the-squid-files .



Ta pati vakara, hostelyje, susipazinau su vaikinu, kuris kalbejo lietuviskai!! Ot tai svente! Jis buvo is Estijos; tevas - estas, mama - lietuve. Lietuviskai jis kalbejo su akcentu, bet vis delto kaip gera buvo kalbeti gimtaja kalba! Keliems menesiams jis isidarbino Wellington'e ir turejo drauge is Japonijos (sakyciau, keistokas mixas ).

Wellington'as - trecias pagal dydi NZ miestas, bet jau be galo mielas ir jaukus. Ne nesijaute, kad tai sostine; cia gyvena viso labo 386 tukst. zmoniu.







Fotografuota pro "Te Papa" muziejaus langa, todel nuotrauka gavosi siek tiek tamsesne.



Pirmadienio ryta, likus kelioms valandoms iki masiniuko pasiemimo, stai sis, L 421 karinis NZ laivas, ruosesi isplaukti. Visai naujas, pradetas naudoti tik 2007 metais. Nepraleidau progos paspoksoti i si giganta







Nezinojau, kad laivai gali sonu atsistumti (bet as daug ko dar nezinau )



Netoliese stovejo mazdaug mano metu mergina ir liudnai mojavo jureiviui (jo, matyt, buta neeilinio, nes vilkejo tamsiai melyna kostiuma/apranga). Uzkalbinau ja, siek tiek papasakojo apie laiva, kur plaukia ir t.t. Dabar su vyru pasimatys tik po 3 menesiu...



Ir ANCIUX islydi..


Papildyta:
Visai nukvaisau, nes niekaip negalejau apsispresti kokia nuotrauka ideti: su anciux veidu, ar be veido. Pasikvieciau MB, kad patartu, bet ir jis neapsisprende, tai idedu abi nuotraukas



Grazu..

Kaip smagu, pamateme tikraji ANCIUX veida

super Įsimylėjau NZ vien iš šių nuotraukų

Važiavau kaip ir tamsta į Aziją, tik mano tikslas buvo konkrečiai NZ, tai ten ir laiką pagrindinai leidau. Kaip pastebėjai, šalis nėra pigi, tai teko ir darbo ieškotis. Prieš visas krizes, ten palyginus buvo lengva susitvarkyti darbo leidimą (dvi savaitės max trukdavo), neįsivaizduoju kaip dabar viskas ten.

BESIBLASKANTIS, o kada tai buvo? Buvo mintis ten isidarbinti, bet pasiskaicius internete susidare ispudis, kad labai sunku gauti darbo viza, tad ir nebandziau. Ar imanoma ten ka nors uzsidirbti?


Idedu dar kelias nuotraukytes is Wellington'o.





Idomus pastatas Berods, tai paveikslu galerija ar kazkas panasaus (matosi, kad prie meno ). O kaireje puseje esantis stiklinis pastatas - biblioteka.



Pasiemusi masina, isvaziavau link Palmerston North miesto (apie 150 km). Atvykau vakare, tad pavalgiusi, kritau i lova.
Kita ryta tesiau kelione. Pakeliui sustojau Taihape miestely isgerti kavos. Nufotografavau viesaji tualeta, nes labai norejosi parodyti kokie jie ten grazus Viduje - svarus, kvepiantys, 'nepridirbti'. Zinoma, ne visur jie tokie, bet bendrai paemus - tikrai priziureti.





Pagaliau atvaziavau i Turangi miesteli. Turistu Informacijos Centre rytojui nusipirkau vienos dienos zygi Tongariro Nacionaliniame Parke.
Turangi labai daug zalumos.





Velgi, sekancia diena keliausi labai anksti. Mano zygis turejo trukti apie 7-8 valandas, be to, buvau perspeta pasiimti kelis butelius vandens ir siltus rubus, nes oras ten - nenuspejamas. Kazkaip nesureiksminau sio zygio, nors ne karta girdejau, kad tai - populiariausias NZ vienos dienos kelione. Vis delto, tik dabar suprantu, kad tai buvo mano pats paciausias zygis visoje astuoniu menesiu kelioneje.
Tongariro Nacionalinis Parkas - pirmasis parkas NZ ir ketvirtasis pasaulyje! Cia talpinasi trys ugnikalniai - Tongariro, Ngauruhoe ir Ruapehu. As pasirinkau Tongariro Crossing... Pasiruoskit nerealiems vaizdams
Mus atveze i stovejimo aikstele, nuo kur ir pradejome kelione. Rytas buvo labai nekoks - sunkus, tamsus debesys tiesiog 'gulo' ant musu galvu, o ir lietutis krapnoti pradejo.

Sustingusi lava..



Tongariro kalnas yra vulkaninis kompleksas, kuriam priklauso ir stai sis Ngauruhoe vulkanas (2287 m). Nuo 1839 metu jis buvo issiverzes 70 kartu; paskutini karta issiverze 1974 - 1975 metais.



Nuo cia prasidejo sunkioji keliones dalis - lipimas i kalna. Pusiakeleje sustojus ir atsisukus atgal...



Siek tiek pailsejus ir pavalgius lengvus priespiecius uz didziulio akmens (uzuoveja nuo stipraus vejo), zygiuoju toliau.



Man uz nugaros pasilieka Ngauruhoe kalnas



Apie pusvalandi vel tenka lipti i virsu. Atsisukus matosi takas, kuriuo atejau (gal galite iziureti keliautojus?).



Kitoje kelio puseje...



Sia atkarpa keliauti buvo tikras isbandymas, nes pute labai labai stiprus vejas. Vietomis tekdavo pritupti ir sliauzte sliauzti, tuo paciu stengiantis kuo labiau apsaugoti savo veida nuo stipraus gusio nesamu zemiu.
Uzlipus, as ir dar keli keliautojai, pasukom i kita taka, vedanti link vietos, nuo kurios matosi Tongariro ugnikalnis. Siek tiek paejus, teko grizti, nes vejas buvo beprotiskai stiprus. Vienu metu vejo gusis taip sudave (tarsi kas butu stipriai pastumes), kad net suklupau Rizikuoti neverta... Bet pavyko nufotografuoti stai si melyna ezereli, apsupta debesu...



Nuo ten, visu grazumu, mums pasirode tas pats Ngauruhoe ugnikalnis

Sugrizus i pagrindini taka ir dar siek tiek paejus, priejom Raudonaji Krateri (Red Crater, 1886 m), paskutini karta issiverzusi 1926 metais



Nerealus jausmas buti taip arti kraterio





Desineje puseje - Raudonasis Krateris, o priesaky - trys ezeriukai, pavadinti Emerald Lakes





Leistis zemyn teko pritupus, nes kitaip vejas butu 'ivertes' i Raudonaji Krateri
Kleopatros baseinas, tik vanduo per saltas Atsisedau pailseti ir suvalgyti likusius pietus.



Na stai, svarbiausia keliones dalis nueita, beliko leistis nuo kalno. Ejau neskubedama, grozedamasi aplinka ir klausydamasi tylos. Eiti teko dvi geras valandas.







Sutartoje vietoje sulaukiau autobuso. Grizusi buvau pavargusi, bet dar istengiau pavaziuoti apie 50 km iki Taupo miesto, esanti prie Taupo ezero. Pavakarieniavau, pavaiksciojau ir nuejau miegoti. Per daug geru ispudziu..

Beveik prieš keturis metus. Jei esi profesionalas kokioje nors srityje, tai be problemų užsidirbsi, bet dirbant kokiose kavinėse/viešbučiuose, tai praktiškai užteks tik pragyvenimui. Prieš kelis metus jie turėjo tokią bandomąją programą, kai vaisių rinkimo sezono metu, atvažiavęs su turistine vizą, galėjai pasidaryti laikiną darbo leidimą. Sezonas neilgas, bet irgi būdavo galima susitaupyti, kad po to nelabai reikėtu varžyti savęs keliaujant. Tik nežinau ar jie vis dar tęsia tą programą.

na,tikuosi,bus dar tesinys
vakar atradau si pasakojima ir negalejau uzmigt,skaiciau iki velumos,kol akys pacios merktis pradejo ka tik baigiau ir tikrai labai patiko
zinoma,kai kurie vaizdai is NZ man labai primena skotija,kurioje ir gyvenu,bet krateris bei spalvos-ispudinga.senai norejau pati pakeliaut po Azija,o dabar dar labiau uzsimaniau,teks pradet taupyt
aciu uz labai grazius vaizdus ir lauksim tesinio

Kaip nuostabu viskas
Beje ,ančiuk,jums labiau tiktų tauresnio paukščio vardas-labiau primenate tvirtasparnę žuvėdrą ar gražuolę gulbę