Pietryčių Azija ir Naujoji Zelandija

Lyg ir karve, bet 100% garantuoti tikrai negaliu NZ karves, kaip ir avys, ganosi nepriristos. Tiesiog yra aptverti didziuliai laukai ir ten jos palaimingai ganosi. Bet takart net tvoros nebuvo, jos ten visur issimeciusios, kaip jas ten veliau ir surenka
Atsakant i NERILE klausimus... Labai sunku ivardinti viena asmeni is visu sutiktuju, nes kiekvienas zmogus yra skirtingas savo amziumi, patirtimi ir kultura. Bet, turbut, didziausia itaka mano kelionei turejo ir vis delto gerais draugais likom su Joe is Filipinu (su kuriuo susitikau Vietname). Sia vasara, pries skrendant i Kinija, 2 savaitems 'uzvaziavau' i Vietnama susitikti su Joe. Siuo metu jis jau Filipinuose ir kvieciasi mane i svecius aplankyti jo visos seimynos. Labai noreciau, bet vis ta laiko stoka... Gal kitais metais ir susiorganizuosiu trumpa kelione i Filipinus
Kalbant apie salis, tai patiko visos aplankytos salys. Aisku, NZ ypatingai, cia buvo mano svajoniu salis ir ja tebeliko. Bet taip pat Tailandas del savo nuostabiu papludymiu, Kambodza, Laosas...


Kita ryta su Pascal'iu isejome i dar viena zygi, tik si karta be drauges japones. Jai reikejo laiko atsigauti po vakarykscio pasivaiksciojimo Uztrukom apie keturias valandas ir pirmaja keliones dali lipom i 'kalniuka'. Siek tiek palipus... Viena ezeriuko puse...



...ir kita...



Uzlipus ant virsunes, atsivere nuostabus vaizdai







Leidziantis zemyn, islindo saules spindulelis ir kaip tycia pasitaike suolelis. Su Pascal'iu atsisedom ir gera valanda praplepejom apie keliones





Sugrizus i Wanaka miesta, isejom pasivaikscioti aplink Wanaka ezera. Oras buvo labai keistas: viena dangaus puse zadejo saule, kita - lietu Tolumoje - kalnai..






Papildyta:

Sekancia diena manes lauke ilga kelione Vakarine Pietines salos pakrante. Mano tikslas buvo nusigauti iki Fox Glacier arba Franz Josef Glacier kaimo ir viename is ju apsistoti. Isvaziavus is Wanakos oras buvo ganetinai geras, bet kuo toliau vaziuojant, tuo labiau jis bjuro. Pakeliui...



Kelias Vakarine pakrante buvo be galo vaizdingas, bet tuo paciu ir ganetinai pavojingas del savo vingiuotumo ir statumo. Didesne kelio dalis ejo per dregnuosius miskus, karts nuo karto 'priartedamas' prie Tasmanijos juros.





Tiek Fox Glacier kaimas, tiek Franz Josef Glacier kaimas yra pavadinti salia esanciu ledynu 'vardais'. Planavau siuos ledynus aplankyti rytojaus diena, nes, mano laimei, oru prognoze zadejo sauleta diena O tadien, papietavus/pavakarieniavus isvaziavau apsizvalgyti. Fox Glacier gyvenviete, kurioje ir apsistojau.



Siaip ne taip atradau sunkeli, vedanti link papludymio (mazdaug 40 min vaziuojant masina). Reikejo buti atsargiai, kad nepartrenkciau tarp krumu lakstanciu aviu Papludymys buvo visiskai tuscias; tik susitikau anglu pora, kuri atpazino mano masina - mat tadien kazkurioj kelio atkarpoj jie mane aplenke










Papildyta:
Kaip tycia, griztant i gyvenviete oras isgrazejo. Stovinejau kas desimt metru, nes laukai su besigananciomis avimis ir karvemis, debesys 'istrige' tarp kalnu, mane be galo pakerejo

Nu bet situ paskutiniu postu foto... Ar nera jos pagrazintos? Nu kaip paveikslai

nu ko tu čia kabinėjies vis prie žmogaus a

Labai smagi kelionė, puikus aprašymas, nuostabūs vaizdai. Šaunuolė anciux Ir ačiū kad daliniesi

As nesikabineju. Tiesiog neitiketinai grazu

Aš noriu į Zelandijąąą. Seniai norėjau, bet dabar dar labiau noriu.

Atsikeliau be galo anksti ir pries septynias as jau buvau papusryciavusi ir pasiruosusi keliauti Su oru man labai pasiseke; visa diena buvo sauleta. Pirmiausia isvaziavau i netoliese esanti Fox Glacier ledyna. Pasistaciusi masina stovejimo aiksteleje ir persimovusi batus, isejau ieskoti to ledyno Daug vargti nereikejo, nes, pasirodo, jis buvo cia pat. Pirmo ispudzio niekada nepamirsiu, nes tai buvo pirmas mano gyvenime pamatytas ledyno liezuvis





Ir dar arciau... O toliau jau eiti draudziama. Atrodo visai neseniai, pries pora simtu metu, sis ledynas buvo zyyyymiai didesnis...



Griztant i stovejimo aikstele, reikia 'persokti' stai toki upeliuksti.



Pavaziavus keleta kilometru, susiradau reikiama taka, vedanti link apzvalgos aiksteles. Nuo ten turejo atsiverti vaizdas su tuo paciu Fox Glacier ledynu.



Takas ejo stai tokiu misku. Jauciausi tarsi pasakoj: kur tik pazvelgsi - vien samanos, kai kur nuo medziu varvejo vanduo, kai kur telksojo balos, kartais tekdavo perlipti per nuvirtusius ir apsamonojusius medzius. Pradzioje buvo labai smagu zygiuoti tokiu vat zvyruotu keliuku, bet kuo tolyn, tuo kelelis siaurejo, tuo miskas tankejo, o tuo paciu lyg ir samanu daugejo, tuo saules spindulelis sunkiau prasiskverbdavo pro medziu sakas... Kazkaip jau ir bijot pradejau, keliautoju nesutikau nei vieno, o jei koks zveris uzpultu? Cia jau ir mano vaizduote dirbt pradejo, nes pasilikti viena miske be gaaaalo bijau





Vienu metu reikejo pereiti stai tokia akmenu kruva. Vis delto man pasiseke, nes po gausiu krituliu sis upeliukstis virsta galinga kalnu upe ir tokiu atveju praejimo kaip ir nera.



Stai ir apzvalgos aikstele su graziuoju Fox Glacier. Gerai, kad buvo suolelis, tad pusvalandi sedejau ir gerejausi




Papildyta:

Būkit geros parašykit kaip įkeliat nuotraukas

gražu

D, kaip aš noriu, kad šis pasakojimas nesibaigtų

Visu simtu procentu as pritariu Jums, mamos, kad grazu. Labai labai grazu...

Nuo Fox Glacier iki Franz Josef Glacier reikejo pavaziuoti viso labo 15 kilometru. Sustojau Turistu Informacijos Centre pasirinkti info. Nufotografau skale, kurioje palyginamas kai kuriuose pasaulio miestuose iskritusiu krituliu kiekis su Franz Josef ledynu. Cia iskrenta net virs 4000 mm per metus. Netgi Edinburge (Skotija, trecias stulpelis is desines) neiskrenta ne ketvirtadalis krituliu, kiek ju iskrenta cia.



Stai ir didysis Franz Josef ledynas





Ledyno viduje istirpes vanduo 'subega' i upeliuka...



...kuris kazin kur nuvinguriuoja.. Beje, toks pat likimas - kadaise cia buvo ledynas.



Is arciau..



Uz tam tikra pinigu suma galima 'pasivaikscioti' po ledyna. Turetu buti labai smagu, bet as, didziausia gamtos myletoja, tokiems dalykams labai nepritariu



Sudomino akmenu spalva. Gal kas zinot is kur tas raudonis atsirado? Lyg kazkokios samaneles...



Kaip gaila, kad laikas spaude ir as turejau vaziuoti. Jei butu galimybe, galeciau ir kasdien grozetis siais nuostabiais ledynais Sustojau Franz Josef kaimelyje puodeliui kavos. Paskutinis zvilgsnis i nuostabiuosius kalnus

Buvo gerokai po pietu, kai isvaziavau i Hokitika miesta (apie 100 km). Visai neplanuotai, pamacius zenkla su uzrasu "Papludymys", issukau is kelio. Kaip sakoma, nemesk kelio del takelio, bet sikart tikrai vertejo Reikejo dar keliolika kilometru pavaziuoti, kol atsiduriau Okarito kaimelyje, kazkuom primenanti Lietuvos zveju gyvenviete. Kokia ramuma! Kokia tustuma! Ir koks grozis! Pajuryje, kaip ir reikejo tiketis, visiskai nieko nebuvo, tiesiog ne gyvos dvasios! Nusimovus batus ir juos kazkur numetusi, sokinejau per saltas juros bangas, laksciau vos kvapa atgaudama, o sirdis tiesiog dainavo, nes buvo taip gera...













Reikejo skubeti, nes hosteliai uzsidaro 20 valanda, o as ne nezinojau kur apsistosiu. Pakeliui neatsispyriau pagundai sustoti ir padaryti keleta kadru.





Susiradusi nakvyne, islekiau palydeti saulutes. Labai turininga diena.. Po tiek ispudziu, pats laikas pailseti...