Pietryčių Azija ir Naujoji Zelandija

Pirma nakti ismiegojau tiesiog nuostabiai; vis delto pavasario naktys buvo vesios ir miegoti prie netoliese rusenancio zidinio yra tikra palaima. Atsikelus ir papusryciavus, isejau dirbti. Jerry kaip tik buvo grizes is kelis menesius trukusiu atostogu, tad pirmiausia reikejo sutvarkyti aplinka: sugrebti lapus, nuraveti per sodeli einanti akmenuota taka, ispjaustyti nuvytusias geles ir t.t. Paskui teko jo apartamentuose dulkes nuo baldu nuvalyti, tualetus, dusus perplauti – zodziu, paruosti kambarius pirmiesiems sveciams. Optimizmo dirbti pakako tik pirmai valandai, paskui tokia neviltis apeme, galvoju, ka as cia darau dabar, keliaut tureciau, o ne kazkieno laukus ravet... Jerry karts nuo karto ateina, patikrina, sako, gerai, Anciuk, dirbi, gal ilgiau pasiliksi? Eik tu kakot, galvoju, leksiu is cia pirmai progai pasitaikius
Darbo pobudis priklause nuo oro salygu: jei lauke giedra ir nelyja – sodindavau jo ankstyvasias braskes, ravedavau, persodindavau geles, pjaudavau zole, dazydavau tvoras ir t.t. Jei lydavo – sveciams isvaziavus valydavau apartamentus, t.p. Jerry miegamaji, virtuve, tualeta, dusa, namo langus, rusi ir net jo masina Dirbau 4-5 valandas per diena. Atrodo nedaug, bet tas laikas taip prailgdavo, nei su kuo pasikalbeti.
Taip atrode mano darbo diena: keldavomes 7 val ryto, dusas (vis priekaistaudavo, kad per ilgai maudausi), pusryciai, darbas. Apie 10 valanda turedavau 10 min kavos pertraukele, po jos – vel darbas. Apie 13.00-14.00 baigdavau dirbti ir visa likusi diena priklause man. Pats maloniausias dienos etapas – pasiemusi dvirati ismindavau i Motueka (apie 5 km) ir kavinej, siurbciodama large cappuccino, skaitydavau tos dienos laikrascius. Tai buvo MANO dienos dalis ir ja labai megavausi Paskui grizdavau ir 18.00 vakarieniaudavom. Valgyt darydavom paeiliui: viena vakara jis, kita – as. Po to sekdavo TV ziurejimas ir apie 22.00-23.00 eidavom miegot.
Tas valgio gaminimas man buvo kaip rakstis sub..ej. Jis visada sakydavo, gamink ka nori. Bet kaip tu gaminsi “ka nori”, jei kaip uodega sekiodavo ir vis tikrindavo kaip ir ka gaminu. Prieina ir klausineja, o kodel tu darzoves taip, o ne kitaip pjaustai, kodel vistiena kepi pirmiausiai ir t.t. Jis mane tiek daesdavo, kad man dingdavo apetitas. Paskui vakarieniaujant stebisi, kad as visiskai nieko nevalgau...
Na, turejo jis kelis bjaurius iprocius ir ta puikiausiai zinojo, bet gerai, kad mokejo atsiprasyti. Neziurint i tai, tapom gerais draugais. Papasakosiu siek tiek apie ji.. Jis - apie 50 metu ir gyvena vienas. Ne gyvenimas, o rojus. Turi si apartamentu bizniuka, kuris duoda gera pelna. Tirba apie 7 menesius per metus, o visa kita laika, ne sezono metu, keliauja. Turi 18-os metu sunu, kuri uzaugino pats vienas, nes motina buvo megeja isgerti ir apskritai vaikas jos nedomino. Turi 9-mete dukra, gyvenancia su motina Australijoje. Sunus uzaugintas, isleistas i gyvenima, tad pas Jerry atejusi antra jaunyste. Karta jis manes paklause: Anciuk, pasakyk atvirai, kiek man metu duotum? Trisdesimt duotum? O Dieve mano, jauniklis atsirado! Saunus jis vyras, turintis labai sveika humoro jausma, praplikes, siek tiek isklypusiais dantimis, sportisko kuno sudejimo, bet matosi, kad ne pirmos jaunystes, oda apvytusi, juk 50-ies! Bande mane mergint, nu bet nesidaviau. Vis delto zmogus gavo ko norejo – pries savaite susizadejo su filipiniete mergina. Jaunute ji, jaunesne uz mane, 25-26 metu. Tokios jam ir reikejo – tylios, ramios, gerietes; taip ir isivaizduoju ja valancia jo apartamentus, jam nepriestaraujancia ir su viskuo sutinkancia Laimes jiems dideles.
Papasakosiu kaip gavosi su ta suns buda... Antra nakti buvau issiusta i savaja pasiure. Kaip tik orai buvo subjure, tai naktimis temperatura sieke vos +6-+7 laipsnius. Uzsivilkau ka turejau: du marskinelius, megztini, dzemperi (striukes neturejau), uzsimoviau kelnes, dvi poras kojiniu, ilindau i miegmaisi ir iki smakro uzsitraukiau Jerry duota adjala. Galvojat silciau pasidare? Ne velnio, skruostai sala, nosis varva. O dar, kaip tycia, pries einant gult, su Jerry ziurejom dokumentini filma apie JAV serijini zudika... Ir kad tas filmas man is galvos iseitu.. Tokia baime apeme! Durys neuzsirakina, net zmoniskai neuzsidaro, tai su virvute prie lovos pririsau ir dar ta savo peiliuka salia pasikisau. Tam sodely palei taka buvo itaisytos nuo judesio uzsidegancios lempos. Tai vienu metu, joms uzsiplieskus, as kaip sokau! Blyn, galvoju, kas cia vaiksto?! Prikisau savo snuki prie langiuko, dairausi, gal ka pamatysiu. Nieko nematau, gal kate. Vel atsiguliau..
3 valanda nakties nebeistveriau. Pasiemiau miegmaisi ir isejau prasytis vidun. Jei, galvoju, neisileis, ta pacia akimirka susirinksiu savo daiktus ir iseisiu i Motueka, bet tos nesamones nebekentesiu. Taip pikta pasidare.. Beldziuos, jis uzsimiegojes atidare duris. Sakau, salta, negaliu miegot Isileido. Kaip gera buvo siltoj patalpoj
Vis delto jis manes pagailejo, tai likusias naktis miegojau viduje, ant ciuzinuko prie zidinio
Susidraugavau su Jerry. Kartais vakarais, po valgio, iseidavom papludymiu pasivaikscioti, kartais laisvesnem popietem kartu dviracius pamindavom, kartais atsisede verandoj vynelio ar alucio pasiurbciodavom. Grazu ten buvo, nepriklausomai ar saule sviete, ar lietus lijo. Pro apartamentu langus..

Tuo tarpu vyko intensyvios derybos su Joe, Vietname gyvenanciu filipinieciu. Mano subinike svilo kaip reikalas, o jis man siule palikti NZ ir atskristi pas ji i Vietnama. Atseit jam labai neramu del manes, su juo busiu saugi.. Vis delto pavyko susitarti ir nutarem po mano kelioniu NZ susitikti Tailande. Tik jam vienam turiu buti dekinga uz nuostabu laika NZ...
Po tokiu geru naujienu pradejau planuoti savo kelione. Buvau praradus apie 2 savaites, tad nusprendziau Pietineje saloje keliauti 3 savaites, o Siaurineje - 2.5. Visi sutikti kiviai (NZ zmones vadinami kiviais) man tvirtino ta pati - svarbiausia pamatyti Pietine sala, ji pati graziausia. Jei neturi daug laiko - ne nesivargink keliaudama po Siaurine. O as norejau pamatyti abi salas
Jerry man padejo suplanuoti Pietines salos marsruta, patare ka verta aplankyti ir pamatyti. Taip pat padejo issinuomoti masina, kuria gavom uz neitiketinai maza kaina - NZD100 ($71) per savaite, iskaiciuojant draudima! Ne neziurejom i dideliu ir zinomu firmu skelbimus, Jerry pasirinko mazas privacias firmas is "Yellow pages" knygos ir bande kuo daugiau nusidereti. Sistema tokia - kuo ilgesniam laikui nuomojiesi, tuo pigiau, be to, vis dar buvo ne sezonas. Zinoma, priklauso ir nuo masinos markes. Manoji buvo Nissan 1996 metu (jezau, kaip gerai, kad Jerry ta reikala sutvarke!). Lietuviskos teises kuo puikiausia tiko (nes yra vertimas anglu kalba), bet nezinia kaip ten butu buve avarijos metu.
Su Jerry palaiminimu isvaziavau i Nelson, nes sekancia diena reikejo pasiimti masiniuka Susitarem, kad pries parvezant masina, uzvaziuosiu jo aplankyti.
Atvykus i Nelsona isejau pasivaikscioti. Tikras pavasaris

Nerealu norėčiau, kad šitas pasakojimas niekada nesibaigtų

Oi kaip sutinku Kasdien ilendu paziureti ar yra ko naujo parasyta

super pasakojimas. Ačiū, anciux, kad netingi rašyti

Tiesiog su palengvejimu paskaiciau paskutine dali , kaip gerai, kad viskas puikiai issisprende

Tik kaip gaila, kad pasakojimas tiek trunka

Na jo,,,,,
.
P.S.Tik NZ vaizdai įspūdį daro, o tekstas NZ šiurpą kelią, nes gyvenimas tik vienas duotas....(mano nuomone).

Tas neapsakomai malonus jausmas: i bagazine isimesti savo sunkiaja kupryne, isedus trinkteleti masinos durelemis ir palikus savo senbernius uznugary, pasileisti per NZ platybes Puse metu nevairavau masinos, tad kai teko vaziuoti kalnu vingiuotais keliais, teko gerokai paprakaituoti. Turbut vos judejau, nes kas keleta kilometru sustodavau aikstese praleisti uz manes susidariusios keliolikos masinu eile
Mano planas buvo toks: Rytine pakrante vaziuoti 'zemyn' ir nepasiekus Dunedin miesto, pasukti i salos giluma. Po to vaziuoti i salos Pietvakarius ir Vakarine pakrante grizti pas Jerry.
Taigi, pirmas mano sustojimas - Picton miestas. Pastebejimas: kai sakau 'miestas', prasau neisivaizduoti milijoninio, daugiaauksciais namais apstatyto, miesto. NZ pagal plota yra keturis kartus didesne uz Lietuva, bet joje gyvena tik 4.4 milijono gyventoju, tad galit isivaizduoti kokie ten miestai.. Ir apskritai ten labai lengva apsigauti - panagrinejus zemelapi pagalvoji, kad va ten turetu buti gyvenviete, o atvaziavus nustembi atrades tik pora ar trejeta namu. Ypatingai tai galioja Pietineje saloje, nes buna, kad dvieju valandu laikotarpyje prasilenki tik su keliom masinom, o pakelese matai ne zmones, o aviu ar karviu bandas. Ne veltui patys kiviai sako, kad NZ - tai didele ferma
Picton - labai grazus, tvarkingas uostamiestis; is cia isplaukia laivai i Siaurine sala. Pirmiausia nuvaziavau i Karaka apzvalgos aikstele.







Picton miestas





Susiradau hosteli, kuri ligi siolei prisimenu su sypsena - apsistojau kambaryje, kuriame buvo 25 dviaukstes lovos; vienu metu ten galejo miegoti 50 zmoniu Sakyciau, daugoka Tuo paciu paminesiu, kad NZ hosteliuose, skirtingai nei Azijoje, yra irengtos virtuves su visa reikalinga iranga. Labai patogu keliaujant, nes valgyti kavinese yra tikrai brangu, o silto maisto tai norisi. Kartais i kaina yra iskaiciuoti pusryciai (kava, arbata, skrebuciai, dzemas, sviestas). Sioks toks pavyzdys



Kitos dienos ryta isejau i 3 valandas trukusi zygi. Kalniukas buvo nedidelis, bet nuo jo atsiveriantys vaizdai i Picton uostamiesti - ispudingi.





Kitoje kalno puseje



Griztant...

Po rytinio apsilimo, isvaziavau. Planavau apsistoti Blenheim ar Renwick miestuke, kuriu teritorijos zinomos del didziuliu vynuogynu lauku ir man labai norejosi issinuomavus dvirati po juos pasivazineti. Bet oras buvo labai bjaurus: nelijo, bet lyg ruosesi, o ir vejas kaip tycia pasitaike zvarbus. Nusprendziau, kad neverta pasilikti, tad isvaziavau.
Ilga kelio atkarpa kelias vede ties Ramiojo vandenyno pakrante. Dabar tiksliai nepasakysiu ties kokia vieta sustojau, atrodo tai buvo Ward papludimys. Nezinau kaip buna vasara, bet ankstyva pavasari ten sutiksite nedaug zmoniu...







O cia mano masiniukas



Bevaiksciodama labai susalau (vis dar neturejau striukes), tad teko Kekerengu kaimuke sustoti puodeliui arbatos su nuostabiu vaizdu i vandenyna
Galutine tos dienos stotele - Kaikoura miestas. Debesys, atrodo, tuoj uzguls mano pecius Snieguotu virsuniu sikart nesimato..



Vis delto teko pirkti striuke, nes mano turimi megztiniai ir maikutes manes visiskai nesilde. Del blogo oro teko trumpinti planuota zygi, bet tai, ka spejau pamatyti - nerealu Kaikoura vietoves tiesiog nepakartojamos. Nuostabi, laukine gamta...




Salia stovejimo aiksteles drybsojo nedidele juros liutu banda. Tuo metu buvo atoslugis, tad nezinau ar juos iziurite tarp uolu ir juros zoliu.



O si nuotrauka man pati paciausia

kokia graži šalis - negaliu atsižiūrėti į nuotraukas. Gal kada nors ir aš ją aplankysiu

Man irgi labai patinka visas Anciux pasakojimas, ypač laukiau pasakojimo apie NZ. Nuostabaus grožio šalis . Ir aš senai svaigstu ten nukakti. Vis dar svaigstu. Kiek radau pigiausia per čia. Jei kas radot pigiau gal pasidalintumėt.
http://www.airnewzea...com/gateway.jsp
Be to galima susidėlioti skrydį su keliais sustojimais, nuo to kaina beveik nesikeičia.