Pietryčių Azija ir Naujoji Zelandija

nu gakl reikia, nors nesu tokių filmų gerbėja. Ir man atrodo, filmuose daug kas pagrąžinta. O čia - tikros nuotraukos

Naujoji Zelandija nepaprastai grazi salis, tiesiog rojus zemeje. Tikiuosi, kad viena diena as ten sugrisiu...
Tranzuoti galima ir masinos, kaip matai, stoja Taciau reikia nepamirsti, kad nusikaltimu ir ten buna. Bukit atsargi.

Sekancios dienos ryta tatuiruotasis mane paveze iki autostrados - bus lengviau susistabdyti masina, o pats grizo i Christchurch. Su liudesiu sirdyje atsisveikinom; vis delto per sias kelias dienas jis tapo gan artimas, ypatingai po vakarykscio pokalbio, kuomet issipasakojom savas problemas ir nuoskaudas.
Man reikejo nukakti iki Motueka kaimo (paciame Pietines salos virsuje), kur Jerry gyveno. Daugiau nei 400 km, nezinojau ar pavyks si atstuma iveikti per viena diena. Vis delto tikejausi rytoj su juo susitikti.
Tranzavau labai trumpai, gal 10 minuciu. Sustojo masina, kuriame sedejo dvi moterys su mazameciu vaiku. Jos vaziavo i Nelson miesta, visai netoli Motuekos. Sako, seskis. O as galvojau, kur? Galine sedine buvo visiskai uzkimsta ju daiktais ir dar isprausta kedute su mazium. Siaip ne taip isigrudau i gala, svarbu, kad veza. Pasirodo, cia buvo motina su mazdaug 15-17 metu dukra ir metuku suneliu. Jos atvaziavo i Christchurch aplankyti motinos sugyventinio, kuris del man nezinomu priezasciu sedejo kalejime
Kelione buvo ilga ir varginanti: neturejau kur kisti savo koju, be to, paskutinem keliones valandom salia sedintis mazius is nuovargio pradejo zysti, tad teko su juo zaisti a la slepyniu, rodyti visokias veido mymikas ir visaip kaip ji linksminti
Parsiveze jie mane namo ir pasiule pasilikti. Labai miela is ju puses, bet as gal eisianti (pasirodo ji turejo dar kelias dukras). Buvo vakaras, o as net nepusryciavus. Belaukiant autobuso i Nelson, spejau 'susikisti' burgeri.
Prie pat autobusu stoties buvo hostelis, kuriame lova keturvieciame kambaryje kainavo NZD20 ($14). Keistas hostelis, man labiau primenantis pensionata. Keisti, bet draugiski zmones. Cia buvo keli studentai indai, NZ keliantys kvalifikacija; buves karininkas, jau kelis menesius dirbantis Nelson; jauna seima su naujagimiu, vyriskis dirbantis naktini darba; dar kelios neaiskios kilmes personos. Vakarais visi susesdavo aplink TV, spresdami ka ziures sivakar ar tiesiog plepedami vieni su kitais. Ir, zinoma, mazas, bet grieztas (su bulves formos nosimi) seimininkas, pastoviai zujantis po kambarius ir palaikantis tvarka
Man atsigulus (buvau viena kambaryje), kazkas pasibelde i duris. Spejau, kad tai buvo arba vienas is indu, arba karininkas, apimtas geismo, prasesi vidun. Gan atkaklus, rupuze, bet man neatsiliepus, nuejo.
Autobusas i Motueka buvo tik po pietu, tad turejau kelias valandas pasivaiksciojimams. Nelson isikures prie Tasman ilankos.



Skulptura vaizduoja pirmuju europieciu kolonistu atvykima i Nelson 1842 metais



Neapsirikt, nera taip silta kaip atrodo.

Valanda autobuse ir as jau Motuekoje. Susiradau turistu informacijos centra ir is ten paskambinau Jerry (savo telefono neturejau), kad atvaziuotu manes pasiimti. Smagu buvo vel susitikti; nepasikeites, tik gal numetes keleta kilogramu. Vis delto atvaziavau dirbti, tad buvo isaiskinta visa darbo esme ir gyvenimo salygos.
Pasirodo, Jerry biznis – tai turistams nuomojami trys apartamentai ramioje privaciu namu gatveje prie pat Tasman ilankos pakrantes. Kad suprantamiau paaiskinciau, idedu jo nama.



Pirmo auksto desinysis langas – Jerry miegamasis, vidurinysis – jo ofisas, kairysis – pirmi apartamentai. Antras aukstas abu langai – antri apartamentai (mano mylymiausi) su graziausiu vaizdu i jura. Desineje nuotraukos puseje siek tiek matosi a la veranda ir iejimas i virtuve sujungta su poilsio kambariu, o is ten gali patekti i ofisa ir miegamaji (Jerry privati valda). Treti apartamentai prasideda is karto uz verandos (turintys nuosava kiemeli), prisislieje prie garazo. Taipogi ten yra nedidelis sodelis su didele palme ir keliais geliu krumais.
Idesiu pora nuotrauku, darytu namo viduje kelios dienos veliau. Virtuve ir valgomasis



Jerry miegamasis



Taigi, mano darbas – jam padeti tvarkyti apartamentus ir visa jam priklausancia aplinka. Kitaip sakant, busiu WWOOFER – savanoris, dirbantis uz nakvyne ir maista. Kaip veliau paaiskejo, toks savanoriskas darbas yra labai populiarus tarp keliautoju, norinciu pasilikti NZ ilgesniam laikui. Nakvyne NZ yra gana brangi, tad pinigus taupantys keliautojai savaite/menesi padirba fermoj/pas seimas/sezoninius darbus negaudami uz tai ne skatiko, bet jiems suteikiama nemokama nakvyne ir maistas. Po kiek laiko jie pakeicia darbo vieta, taip apkeliaudami visa sali. Velgi, maisto kokybe ir gyvenimo salygos priklauso nuo darbdavio. Sutikau WWOOFERIU, kurie is vis negaudavo maisto arba gyvendavo lusnose, kai kurie apsistodavo labai gerose salygose. Darbo pobudis, velgi, ivairus. Tai gali buti vynuogiu/obuoliu/kriausiu skynimas, meslo isvezimas, tvoru dazymas, ravejimas ir t.t. Organizacija www.wwoofer.co.nz padeda susirasti toki darba, bet lengviausias budas yra per pazistamus. As, pavyzdziui, padirbsiu kazkuri laika pas Jerry, galbut jis parekomenduos mane savo draugui, gyvenanciam kitam NZ kraste ir t.t. (cia tik pavyzdys ) Nesu tikra del darbo vizos, speju, jei darbo ieskaisi per anksciau mineta puslapi, gali jos reiketi, bet jei kreipsies tiesiai pas darbdavi – abejoju ar reikia (tuo metu lietuviams darbo arba darbo-turistine viza nebuvo isduodama). Dazniausiai dirbama apie 20 -25 valandas per savaite. Sezoniniai darbai, kaip vaisiu skynimas, gali buti apmokami, bet pinigu tokiu budu NZ daug neuzsidirbsi.
Mano darbo salygos: jei dirbsiu 4 valandas per diena – turesiu 1 iseigine per savaite, jei dirbsiu 5 valandas – 2 dienas. Valgi gausiu 3 kartus per diena; vynas, sokoladas ir kt niekai – mano saskaita. Galiu naudotis virtuve, dusu, tualetu, ziureti TV, leisti laika verandoje ar sodelyje. Netriuksmauti, sveikintis su sveciais, rytais maudantis po dusu taupyti vandeni, kad sveciai nepritruktu karsto vandens Na ir smagiausia dalis, kur as miegosiu... Ogi miegosiu lauke, suns budoj. Man asmeniskai, tas namukas buvo panasus i dvigubai didesne suns buda (sveciai palaikydavo irankiu sandeliuku), pastatyta sodelyje, netoli dideles palmes. Norint ieiti, reikia pasilenkti ir iejus negali issitiesti visu ugiu; sakyciau tas ‘namas’ yra apie 1.73 m aukscio. Ilgis – atsigulus dar lieka siek tiek laisvos vietos – apie 2m. Plotis – atsisedus negaliu istiesti abieju ranku; siauras ciuzinys ir dar lieka vietos mazuciam staliukui isprausti. Bet kaip pirmai nakciai, galinti miegoti poilsio kambary, ant grindu patiesto ciuzinio. O varge...

Kuo toliau, tuo idomiau!

Atsiprasau, kad kisu savo trigrasi, kur nieks nepraso, bet toks elgesys man jau panasus nebe i drasa, o i kazka blogiau Tranzuoti su itartinai atrodanciu diedu, eiti i namus (ot tai paguoda - duris paliko atviras!), miegoti vienam kambary, peili salia pasidejus... na nebent labai pasitiki savo intuicija ir ji tau sako, kad nieko blogo nebus (nors siaip tai tas vyrukas nuotraukoje atrodo visai nekenksmingas, nepaisant tatuiruociu ir dredu). Viskas gerai, kas gerai baigiasi, bet... skirtingai nuo kitu tavo nuotykiu, anciux, sis manes nesuzavejo. Na bet, kaip jau sakiau, mano nuomones niekas ir neklause... o vis delto nesusilaikau jos neissakiusi
Papildyta:

Geras... O tai ten is tikruju buvo suns buda, ar tik taip vadinamas tas pastatas? Nuotrauka savo miegamojo idesi, tikiuosi? Ir kur dingo suo, kuriam ta buda buvo pastatyta? Didelis suo turejo buti...

Zinau tik tiek, kad Jerry sia pasiure parsigabeno is draugo. Abejoju, kad joje buvo laikomas suo, tiesiog ji man asocijavosi su suns buda: ilendi, siaip ne taip isirangai i lova ir miegi Joks normalus zmogus joje negyventu, na gal benamiai.

Nezinau kaip Jums paaiskinti, JURZOLE... Yra jausmas, kuris, turbut, siek tiek apsaugo. As Lietuvoje ir siek tiek po Europa tranzavau 6 metus, tad teko patirti ivairiu situaciju. Patikimai atrodantis zmogus nereiskia, kad jis gali buti patikimas, ir atvirksciai. Siuo atveju, nepaisant jo isvaizdos, jauciau, kad jis saugus. Bet as jo nepazistu ir nezinau, kas dedasi jo galvoje, todel instinktyviai sekiau jo judesius ir, turbut, perdetai juos vertinau.
Del to peiliuko... As ji visada turiu su savimi, netgi miegodama viena kambaryje.
Palikdamas atviras duris jis man parodo kas yra viduje ir is to galiu spresti ar man saugu ten eiti, ar ne. Tokia mano logika

Tai as taip ir supratau, kad jis del to atviras duris paliko - bet taip gali elgtis ir nusikaltelis, noredamas uzliuliuoti busimos aukos budruma... Isvis, tenka daznai girdeti, kad Europoje tranzavimas apmazejes labai smarkiai pastaruoju metu, butent del to, kad nesaugu (abiems pusems). Nezinau, kaip NZ, gal ten kitaip. Na bala nemate, nenoriu pradeti diskusijos apie tranzavimo sauguma, cia juk fotoreportazu tema

NZ tikrai ne kitaip. Buvo praeityje kelios nuzudytu tranzuotoju istorijos. Ir apskritai, tranzavimas nesaugu, bet kai keliauti nezmoniskai norisi, o pinigu nera arba yra nedaug, kito pasirinkimo nera.

Anciux kaip del kempingu, ar ten galima pasistatyti palapine belekur, kaip musu gimtineje, ar kaip vakaru Europoj - tik kempinguose? Koks klimatas ten buna ju vasara? Ar galima miegmaisyje miegoti?
Zinau viena mergina, kuri [turbut] kaip tie wwooferiai apkeliavo Zelandija, bet gal jai kitokios salygos pasitaike, nes nieko tokio neminejo, kad gali taip buti Ji susirado adresus per surferiu [ar kaip jie ten vadinasi] puslapius

Laukiam, kokie bus tolimesni nuotykiai, nes pokolkas jie nelabai malonus ir uzkreciantys

Jau beveik kaip serialas

N. Zelandija nuostabaus grozio, visiskai nerealus vaizdai, turbut turetu buti nuostabu gyventi salia tokios grazios gamtos. Nu bet zmones, tai freaky visi, kaip is filmo tas pirmasis draugas (pamrsau varda) su polinkiu i autoritarizma, moteriskes, kurios sustoja pavezti pakeleivio, o vietos masinoje neturi, keistuolis, planus nuolat keiciantis tatuiruotasis. Tikrai kaip is filmo

as irgi nuo jaunumes svajojau gyvent NZ bet speju, nera tai svajoniu salis galimybiu atzvilgiu, ar ne, anciux ?

LIORKA, zinant ju grieztas taisykles del gamtos apsaugos, drisciau teigti, kad palapiniu bet kur nepasistatysit. Yra kempingai, uz kuriuos reikia moketi tam tikra suma (nezinau kokia, bet jei idomu galiu pasidometi), bet jie labai priziureti, yra virtuves su visa iranga, svarus dusai, tualetai. Ne karta maciau gamtos apsaugos patrulius (ar kaip jie ten vadinasi), kurie pastoviai kursuoja, tad, speju, jei pamatys neleistinoj vietoj pastatyta palapine (ypatingai po zenklu "No camping") - pavarys lauk ar bauda israsys. Gamtos apsauga NZ - labai rimtas dalykas. Gamtoj yra pristatyta tualetu ir kas svarbiausia, zmones jais naudojasi ir nedaro salia, kaip mes Tad gamta ten - svari, tvarkinga; gyvenime nesu niekur kitur maciusi tokio skaidraus vandens upiu, ezeru kaip NZ.
Kaip ir Lietuvoje, NZ yra keturi metu laikai, tik ten rugseji prasideda pavasaris, o kova - ziema Temperatura vasara daugiau maziau panasi i Lietuvos, bet oras nenuspejamesnis - vis del to sala. Vasara miegodami miegmaisiuose neturetumete susalti.

NADA..., o ka Jus turit galvoje, sakydama 'galimybiu atzvilgiu'? Ta prasme darbo atzvilgiu? As asmeniskai, ir uzsiveisus banda aviu galeciau gyventi. Ten taip grazu Ir zmones is tikruju labai malonus, cia tik man truputi nepasiseke. Jei tik pamatydavo, kad nagrineju zemelapi ar siaip pasimetusi atrodau, visada prieis ir paklaus ar galintys kuom padeti.