Pietryčių Azija ir Naujoji Zelandija

O aš UŽŽŽ... jei tik pinigų turėčiau, persidažyčiau plaukus, kad ramiau būtų, ir pirmyn...

Labai labai įdomu skaityt.

Plauku persidazymas nepades. Vis tiek busi kitokia nei jie, busi grazuole. As tiek komplimentu isgirdau! Buna prieina moteris ir pradeda glostyti skruosta, rankas, blauzdas pamaigo. Suprask - stebisi, kad tokia esu balta (nors balta mane tikrai nepavadinsi), o tai jau didziausias grozis.

Bangkoke isbuvau tik 4 dienas. Atskridau del 2 priezasciu: susitikti su draugais ir nusipirkti bilietus i Naujaja Zelandijaaaaa!!! Kaip anksciau minejau, buvau neapsisprendusi skristi i Japonija ar Naujaja Zelandija (NZ). Vis palaikiau rysius su John'u, kuris buvo, priminsiu, is NZ ir su kuriuo susipazinau Tailande (apie ji rasiau 6 psl). Taigi jis mane ikalbejo atskristi ne 4 savaitem, kaip planavau, bet 2 menesiams. Iki skrydzio buvo like 3 savaites - kaip tik Laosui aplankyti.
Naktiniu traukiniu isvaziavau i Nong Khai, Siaures Tailanda. Mano traukinukas



Antros klases vagonas. Apatines sedynes virsdavo lovomis. Visada imdavau virsutine lova, nes ten maziau tarakonu, tiksliau nemaciau nei vieno. Apatineje eileje ju populiacija didesne



Vis dar kelioneje. Rytine saulute



Kertant Tailando - Laoso siena siek tiek jaudinausi, nes buvau viena, bet viskas vyko civilizuotai ir sklandziai. Sumokejus USD30, uzpildzius popierius ir palaukus 10 minuciu gavau Laoso viza. Pasigavau tuk-tuk ir po pusvalandzio atvaziavau i Vientiane, Laoso sostine. Susiradau kambari uz USD7 su pusryciais. Pusryciai buvo labai skurdus: duona, sviestas, dzemas, bananai ir slyksti kava, bet vis geriau nei nieko
Po Vietnamo 86 milijonu, Laoso 6 milijonai gyventoju atrode kaip dykuma. Laosas uz Lietuva didesnis 3.5 karto, o gyventoju turi tik dukart daugiau. Vaiksciojau po Vientiane, salies sostine, o jauciausi tarsi kokiam kurorte (tik 210 tukst. gyventoju!): gatves pustustes, mazai zmoniu, ramu, niekas ikyriai nelenda i akis, o jei ir tuk-tuk sustoja, tai mandagiai paklauses ar nereikia pavezti, nuvaziuoja.
Vientiane




Atsisedau atsigerti kavutes prie "Laos National Culture Hall", is vidaus sklido muzika. Taip teigiamai nuteike..


Vakarienei is turgelio nusipirkau angliskai vadinamus 'spring rolls' su riesutu uzpilu



O cia mano desertas Atrodo kaip vemalai, bet is tikruju labai skanu. As net tikslai nezinau kaip juos ivardinti Jauciu tai buvo obuoliene (ar kazkas panasaus) su riesutais ir nezinomos darzoves griezineliais, ivyniotas i kopusto lapa


Nusipirkau kelis, mat man per mazos porcijos

Vakarais, palei upe, nusidriekia 'maisto stalai'



Dramatiski Vientiane saulelydziai



Sekancia diena, per pusrycius, susipazinau su Fabrice (Fab) is Sveicarijos. Is ambasados pasiemus pasa su Kinijos viza, jis planavo vaziuoti i Vang Vieng miesta (tiksliau kaima, nes salis tikrai neturi miestu ). Kadangi as aplaksciau Vientiane per viena diena, siandien planavau vaziuoti butent ten pat ir visai atsitiktinumo deka po triju valandu mes ilipom i ta pati autobusa. Autobusu trankemes keleta valandu. Buvo sunku issedeti, nes vietos tarp sedyniu buvo nedaug, o musu kojos tai ilgos..
Apsistojome viename kambaryje, nes USD5 dalintis i du labai optimistiskai nuteikia Vang Vieng - ramus, tingus, tarp kalnu pasislepes, prie Nam Song upes prisiglaudes, kaimas Kelios pagrindines gatves, pilnos kaviniu su per visa diena rodomais "Draugais", "Garfildais" ir kitais serialais.










Diena buvo tingi ir nepakartojama. Pavakarieniave 'persimetem' i bara, o is ten - i viesbucio balkoneli. Ten besedint pradejo baisingai lyti ir, zinoma, visame kaime pradingo elektra. Nieko kito neliko daryt, kaip eiti miegoti
Sekancia diena issiruosem i Luang Prabang miesta. Fab pasiule tranzuoti. Niekada netranzavau Azijos salyse, bet, pagalvojau, butu idomu pabandyt. Ant kelio stovejom 10 minuciu ir sutranzavom....autobusa, vaziuojanti i Luang Prabang Autobusu stotis buvo uz miesto, bet ji buvo tokia maza, kad mes nepastebejom. Autobusas sustojo, bet mes davem suprasti, kad nevaziuosim, per brangu. Tuomet vairuotojas pradejo deretis. Pareiskus, kad mokesim puse bilieto kainos, vairuotojas susinervino ir uzdares duris pradejo vaziuoti. Bet po keliu metru sugrizo Aisku, tie pinigai 'nuslydo' i jojo kisene.. Autobuse esantys turistai ant musu grieze danti..
Keliones metu

Tas zalsvas vaisius su baltu vidumi ir seklytemis vadinasi - chirimoya

chirimoya tai pietu amerikos pussesere to vaisiaus siaip anglishkai jis vadinasi custard apple ir Azijoj yra truputi kitoks, panasus, bet skirtumas yra

Aš susižavėjus skaitau tavo pasakojimus anciux, tiesiog ir susigyvenau su jais, vakare eidama miegoti galvoju apie tai, vyrui grįžusiam is darbo pasakoju apie tai, net savo mamai apie tai pasakojau, o ji kazkodėl labai įtariai į mane pažiūrėjo
Turiu du mažamečius vaikelius, man nelabai pasiekiama tokia kelionė
Bet gal kada, kai jie paaugs, gal kartu išvyksim į ką nors panašaus

Puikus reportazas. Man jau seniai kirba mintis iskeliauti po pasauli, tik reiktu dar viena maza pilieti vezti, kas padidintu islaidas turbut 3-4 kartus. Gal teko sutikti keliaujanciu su vaikais? Zinau keleta seimu keleta seimu kurie keliavo po pasauli su vaikais ir rase blogus. Keliones ispudinga patirtis.

Mano klausimai butu tokie - ar nesinorejo kazkur sustoti vienoje vietoje? Ta prasme ar nesinorejo namu, jau sustoti nusesti kazkur? As kazkaip anksciau galedavau nelimituotai keliauti ir niekad namu nepasiilgdavau, o dabar jau ziuriu kazkaip pavargzstu nuo nuolatinio judejimo is vienos vietos i kita, norisi ne tai kad savu namu, bet kazkur pabuti ilgiau vienoje vietoje.

Ar buvo kazkokiu momentu kai buvo baisu keliauti vienai? Sveikatos problemos ar pavojingos situacijos?

Ar turejai fiksuota biudeta dienai ir stengdavaisi i ji itilpti? Tiesiog ispudinga kiek mazai pinigeliu isleidai as jauciu taip nesugebeciau, vis noreciau padoresnio viesbutuko ar geresnes traukinio vietos, juolab kai kalbam ne apie tukstancius, o apie keliasdesimt litu, ar doleriu. Zodziu, prasau placiau apie biudzeto planavima.

Ir paskutinis klausimas kodel keliavimui butent pasirinkai Pietryciu Azija? Seniai norejai ar tiesiog bilietas buvo pigesnis i Malaizija?

Dekui uz Jusu nuomones
Keliauti po Azija yra labai pigu, pigiau nei Pietu Amerikoje ar juolab Europoje, o kadangi mano biudzetas nebuvo labai didelis, nusprendziau pradeti nuo pigiausio. Mazdaug zinojau kas kiek kainuoja, bet nezinojau kaip as reaguosiu i tas kainas ir savo poreikius Na zinot kaip buna, prisizadi nepirkioti visokiu sudu, be reikalo neleisti, taupyti, bet atejus lemtingam laikui supranti, kad nebegali saves kontroliuoti Del to ir pirkau bilieta i viena puse, nes nezinojau kokiu greiciu skriesiu link bankroto. Vis delto esu patenkinta savo taupymo rezultatais. Save ispraudziau i $25 per diena, bet tai priklausydavo ar ta diena keliaudavau, ar pasilikdavau, ar budavau viena ir t.t. Budavo, kad isleisdavau tik $10 (visur iskaitant viesbuti), o kartais ir $40. Zinoma, Naujojoje Zelandijoje islaidos buvo zymiai didesnes.
Pas mane buvo grieztai - pusryciai, lengvi pietus ir vakariene, nes esu toks 'padaras' - kiek duosi, tiek bus mazai O kai zinai, kad skaniausi mango kokteiliai kainuoja $2-3, graziausia suknele $5-10 yra taip sunku susilaikyti. Perki ir vis ramini save, kad juk nebrangu, tik keli doleriai, o po savaites akytem mirkt ir vis negali suprast kur pinigai prapuole, gal kas pavoge? Tad save siek tiek varziau, bet cia savo labui, kad nepadauginciui...visko...
Mano asmenine nuomone, idealiausias keliavimo laikotarpis butu 5 menesiai, o jei keliaujant ilgiau - keisti zemynus. Beveik 6 menesiai Azijoje man truputi prailgo ir paskutini menesi buvau irzloka: kaip ten bebutu, bet Azijos salys yra panasios ir man jau buvo pabodes man rodomas demesys, karstis, zmones, paprasti dalyke kartais virte nepasiekiamais (pvz, nuosaliose Laoso vietose autobusai nevaziuodavo, jei nesusirinkdavo bent trys keleiviai; ir tu gali ten uzstrigti keliom dienom). Atvykus i Naujaja Zelandija as atsigavau, nes pasikeite kultura, gamtovaizdis, zmones ir t.t.
Esu be galo smalsus zmogus, norintis kuo daugiau pamatyti ir suzinoti, tad pirmus menesius kaip isprotejusi visur vaziavau, ejau, lankiau ir t.t. Bet po kiek laiko atsiranda siokia tokia apatija, nes gauni per daug ispudziu per toki trumpa laikotarpi ir jau sunku save nustebinti. Tai, kas keliones pradzioj mane 'isverstu is koto', keliones pabaigoj tampa savaime suprantamu dalyku. Kelis kartus dariau 7-10 dienu pertraukas, kuomet dienas praleidau viesbutyje, stengdamasi bendrauti su kuo maziau zmoniu.
Seimos su vaikais keliauja, bet trumpesniam laikotarpiui - 3-4 menesiams ir, savaime asiku, letesniu tempu, atsizvelgiant i vaiko poreikius. Be to, kai esi su vaiku, turi planuoti ir zinoti, kur miegosi ne tik rytoj, bet ir kita savaite. Man yra sunku tuo klausimu kazka daugiau pasakyti, nes pati kolkas vaiku neturiu, bet jei noras yra - tikrai galima keliauti. Cia turbut ir nuo vaiko priklauso.
Buvau laimes zmogus, nes nieko tokio baisaus man neatsitiko. Buvo pora kartu pakilusi temperatura, bet turejau su savimi vaistu, tai nekilo problemu. Tailande, bevalant ausi, vatos gabalelis pasiliko ausies viduje ir po dvieju savaiciu su ta ausim neprigirdejau. Nuejau i privacia ligonine.. Wow, kokia ligonine! Koks aptarnavimas! Vaikinukas, a la mano asistentas, padejo uzpildyt forma, parode kur nueit, gydytojas buvo labai mandagus ir kalbejo angliskai, trys zmones sugule apie mano ausi ziurejo kas ten, labai atsargiai istrauke vata ir uz viska sumokejau tik $3.5!
Baisiai issigasti neteko. Na, as bijau skristi lektuvu, bijau sunu, bijau tamsos, bet cia tokios asmenines baimes. Bet jei kas nutinka, as labiau uzpykstu nei issigastu
Antra karta, tokiam ilgam laikui, nebevaziuociau. Turbut jau ir komforto didesnio noretusi. Bet esu be galo laiminga, kad TAI padariau. Paragavau ir TAS skonis liks visam gyvenimui...
Na ir prirasiau. Keliones tesinys rytoj. Ikikiki

Apie Luang Prabang neturiu ka pasakoti, nes praleidom jame 2 dienas visiskai nieko neveikdami. Vakarais, sutemus ir nuslugus didziajam karsciui, issliukindavom i naktini turgu pavalgyti, isgerti skanios Laoso kavos ir siaip paslampineti.
Luang Prabang






Mums reikejo nusigauti i Nong Khiaw ir buvo du galimi variantai - autobusu arba valtimi. Fabrice ikalbinejo plaukti valtimi, bet paaiskejo, kad nera jokio pastovaus grafiko. Mums pasiseke, kadangi tadien atplauke valtis is Nong Khiaw ir rytojaus diena ruosesi grizti atgal. Susiradom "kapitona" ir susitarem, kad rytoj jis mus paims.
Su sita geldute ir plaukeme. 90 km atstuma iveikeme per 7 valandas Paciame priekyje - "kapitonas", priesais - turistai, o Fab nesimato - jis sedejo salia manes



Pradzioje buvo be galo idomu, susizavejusi 'siurbiau' aplinka, fotikas poksejo be perstojo, bet po keliu valandu nesvietiskai keikiausi, nes medines kedes buvo labai nepatogios, nezinojau kokioj pozoj sedeti, tualetui buvom sustoje tik viena karta, o ir tai 'nepadariau', nes nebuvo krumo! Su mumis plaukusi vietine moteriske atsitupe ant papludimio priesais visus, prisidengusi sijonu atliko ka reikejo. Nu as negalejau, sarmatinaus
Grazu, ramu, vejelis plaukus kedena, imerki pirstus i vandeni ir uzsimerki...









Laukinukai

Kartais vaziuoji i tai kokia vieta ir nezinai ka rasi. Atvykus i Nong Khiaw buvau be galo nusivylus, nes...ten nieko nebuvo. Tos vietos net kaimu nedrisciau pavadinti: aptriuse namai vienoj upes pusej ir keli - kitoj, abi pakrantes jungia tiltas.



Viena kaimuko puse...


...ir kita. Apsistojome panasiame namuke, kuris primine trobele ant vistos kojeles; nedidelis kambarys su dvigule lova, dusas su saltu vandeniu ir balkonas. Viskas labai paprasta, sukalta is mediniu lentu, su daugybe plysiu



O toliau - visiskai nieko



As, Fab ir kartu plaukusi mergina (ji is Izraelio) isejome pasivaikscioti

Rytine saulute pro musu namuko balkona



Pusryciu metu, sedint kavinej ir plepant su Fab, pagalvojau, kad vis delto klydau - pirmas nusivylimo ispudis buvo klaidingas ir tai yra nuostabi vieta pabegti nuo XXI amziaus...
Beje, susipazinkit su Fabrice, labai protingu zmogumi



Buvo be galo karsta tingi popiete, bet mes siaip ne taip prisivertem iseiti apsidairyti po apylinkes. Reikejo atrasti Tham Pha Thok urvus.
Pakeliui


Nesvarbu koks lusnos didumas, bet salia visuomet bus prikabinta 'lekste'



Sakot nevaziuoja? Ir dar kaip vaziuoja!!! Mums besedint kavinej pradume pradundejo; tiek dumu buvo - galvojom, kad uzsidege





Kioskas




Kiek daug ryskios zalios spalvos!

Radom urvus, tik reikejo praeiti pro a la budetoja, kuris rinko pinigus uz iejima ir kuris tuo metu saldziai snaude. Praejom pro sali labai tyliai, kad jo neprizadint, nes ne nesiruosem jam moketi. Labai daznas atvejis: iejimas nemokamas, bet atsiranda protinguolis is kaimo ir isigudrina savo labui susirinkt tariama iejimo mokesti. Tai ne oficialu ir visiskai neteiseta, bet kam gi tai rupi Laose...
Ir dar reikejo praeiti po purve besiduodancius vaikus, kurie kesinosi mus aptaskyti



Urvas buvo ispudingas, bet nuotraukoms - siek tiek per tamsus. Is virsaus



Gal iziurit vandeny mirkstancius vaikus? Tai tie patys, pries tai sutikti



Griztant, budetojas jau buvo atsibudes. Nors ir prasomi, mes jam nemokejom
Tesem pasivaiksciojima ir priejom nedideli kaima. Jis taip sedejo ilgai...



Maziukas gaivinasi


Toleliau nuo pagrindinio kelio pamatem tuscia, atdarais langais ir durimis, mokykla. Aplinkui nieko nebuvo, tad isidrasinom uzeiti.



Galbut cia vyko paskutines moksleiviu isleistuves...



Kai kurie ant sienu iskabinti plakatai mums pasirode keistoki, bet jiems tai reikejo zinoti.



Labai keistas jausmas vaikscioti po tuscia, niekada daugiau nebenaudojama mokykla. Keistas jausmas rasti ismetytus vaiku piesinius, ant sienu iskabintus juju eilerascius, pamestus, bet anksciau kazkam priklausiusius daiktus...