Pietryčių Azija ir Naujoji Zelandija

Kitos dienos ankstu ryta as jau myniau dviracio pedalus tusciu kaimo keliu. Galima sakyti atradau tikraji Vietnama: aukstos gresmingos kalvos, zaliuojantys ryziu laukai, zmoniu beveik nematyti ir kur ne kur pupsantis namukas. Vaziavau ir gerejausi gamta ir taip Vietnamui nebudinga tyla. Kazkur is tolumos vejas atnese radijo garsus ir mane uzpludo maloni nuojauta, tarsi tai butu ne 2009, o kokie 1950 metai. Prisiminiau vaizdus is kino filmu apie karus Vietname ir pagalvojau, kad kadaise, vietoj sio asfaltuoto kelio, kuriuo vaziavau, buvo paprasciausias keliukas. Kaip atrode si vieta pries 50 metu?









Pasiklydau ir visai atsitiktinai atvaziavau i Hoa Lu sventykla. 968 - 1009 metais cia buvo Vietnamo sostine.


Iejimas buvo mokamas ir man panorejus pasinaudoti sventyklos teritorijoje esanciu tualetu, buvau paprasyta susimoketi dar karta! Rrrrrrr, jie tikrai moka mane isiutinti...
Netoliese esanciame tvenkinyje kai kas turskenosi...




Vaziuoju toliau. Po keliu kilometru pasukau i per kaima vedanti sunkeli


Speju, kad tai - anciu ganytoja


Privaziavau Van Lan kaima. Cia galima issinuomoti valti, kuri nuplukdys i zinomus Tam Coc urvus. Buvau girdejus, kad ten labai grazu, bet takart sios minties atsisakiau - buvo velu ir siek tiek brangoka.

Pravaziavau nedideli turgu. Stai taip parduodama mesa...


Kartais negaliu ziuret kaip jie tuos vaikus vezioja. Cia dar paauges vaikas, bet karta Kambodzoj maciau kaip mama ant dviracio galines sedynes veze visai maza mergyte. Taip ir liko vaizdas akyse - kaip lelyte pasodinta, mazais kumstukais isikibus uz mamos skverno...


Argi ne grazu?




Manieji "ratai"; ne nauji, bet dar vaziuojantys


Atvaziavau i Bich Dong sventykla. Gana idomi, kadangi buvo keliu aukstu ir dalis sventyklos imuryta i kalva. Uzlipus laiptais ieini i stai toki pastata...


...ir kitoje pastato puseje yra dar vienos durys, vedancios i urva. Perejus urva pamatai akmeninius laiptus, vedancius i kita sventyklos dali. Is ten galima palypeti auksciau kalva, nuo kurios atsiveria nuostabus vaizdai. Perspejamieji zenklai neleidzia lipti, bet kurcnebylis sventyklos priziuretojas man parodo kelia. Uzlipus, zinoma, papraso atlygio. Padavus puse dolerio leidzia man suprasti, kad labai nepatinktas, atseit duok daugiau. Daugiau jis tikrai negaus, nes kiek duosi, tiek bus mazai

Pagaliau pratęsimas

Tos pacios dienos vakara susitikau su draugais vakarienei ir grizusi i viesbuti leisgyve kritau i lova
Kita diena issiruosiau i Haiphong miesta, i rytus nuo Hanojaus. Atvykus niekaip negalejau atrasti pigaus viesbucio. Pats pigiausias kainavo $12 ir man tai buvo super brangu. Nesiruosiau tokiu pinigu moketi, o ir pats miestas visai neipatingas, tad grizusi i autobusu stoti isvaziavau i Halong miesta, esanti prie Pietu Kinijos juros. Miesta sudaro du rajonai, perskirti dideliu tiltu ir autobuso vairuotojas mane islaipino kaip tik ne toje miesto daly, kurioje man reikejo. Pasigavau motociklo vairuotoja ir pakisau jam lapeli su adresu kur mane nuvezti. Tas, senas triedalas, ar tai neprimate, ar tai nesuprato kur vaziuoti, nubludino visai ne i ta puse, sustoje klausem kelio tris kartus, nenuveze ten, kur reikejo ir dar, mane paleides, paprase primoketi. As, visa susinervinus, nesileidau ne i kalbas - uzsimeciau kupryne ant nugaros ir nuejau..
Viena is "privalai aplankyti" vietu Vietname yra Halong Bay, itrauktas i UNESCO Pasaulio paveldo sarasa. Tai is vandens kysancios ivairaus dydziu ir formu klintiniu nuosedu uolos ir salos. Labai populiari turistine vieta; daugybe Hanojaus turistiniu agenturu organizuoja 1-3 dienu ekskursijas laivu, kainuojancias nuo keliasdesimt iki keliu simtu doleriu. Tai ne mano kisenei, todel Halong mieste susiradau uosta, is kurio isvyksta laivai su keliu valandu ekskursijomis po Halong Bay. Berods mokejau apie $10, pietus iskaiciuoti.



Laivu laiveliu ir visi jie turistiniai






Jei atvirai, nepatiko. Per daug viskas turistiska ir netikra. Siek tiek paplauke sustojom pietu, paskui buvo galimybe uz paplidoma mokesti paplaukioti su kanoja, uz dar viena papildoma mokesti palandzioti po urvus ir pamazu grizom i uosta. Tailande patiko labiau...
Laive susipazinau su mergina is Korejos, jau kelis metus gyvenancia JAV. Susitarem kartu pavakarieniauti. Grizusi ir siek tiek pailsejusi su taxi isvaziavau i jos viesbuti. Tik atvaziavus isaiskejo, kad tai didziulis Tuan Chau viesbutis su visom pramogom ir paslaugom, isikures to paties pavadinimo saloje. 2008 metais cia vyko Miss Visata; vestibiulyje buvo iskabinta didziule nuotrauka su konkurso dalyvemis. O labiausiai mane nustebino lauke stovintis stendas su lietuvio krepsininko atvaizdu! Nesupratau kokiu tikslu jis buvo ten pastatytas, bet visada malonu sutikti tautieti Gaila neturejau fotiko...

Savotiskai idomi kelione, taip pat ir labai ilga. Kazkaip anksciau nesusimastydavau apie tokias keliones, labiausiai "pop'sinem" zavejausi ,na ir dabar zaviuosi, bet pakeiciau poziuri i netradicines keliones idomus fotoreportazas,idomus ispudziai, isgyvenimai, ypac kai beveik visa tema nuo pradziu perskaiciau vienu kartu, nes anksciau neradau sios temos, tai idomiau nei laukti po dalelia kol bus atnaujinta tema seip manau ne karta dar perziuresiu sia tema. Neisivaizduoju kaip jausciausi taip keliaudamas, kur akys, kojos veda Na ka dabar reikes jau tesinuko laukti . I tokia kelione asmeniskai vienas nesileisciau, bent pora draugu,pazistamu pasimciau, jei tokiu rasciau ir ne tokiam ilgam laikotarpiui atsizvelgiant i tai ,kad mano anglu kalbos zinios vidutiniskos su +

anciux, bravo!!!!!! Tiesiog mano svajoniu kelione

Kokia egzotiška kelionė !!! Manau įspūdžiai liks visam gyvenimui .

Kita ryta nusprendziau nepasilikti ir vaziuoti toliau. Nuejus puse kelio prisiminiau, kad viesbutyje palikau pasa. Vietname, apsistojus viesbutyje, privaloma pasa palikti administratoriui, mat jis kiekviena diena skambina i policija ar jai pavaldzia istaiga (tiksliai nezinau) pranesti sveciu pavardes, vizos numeri ir t.t. Issiregistruojant pasa jie atiduoda, bet takart administratorius pamirso, o ir paciai visai is galvos isgaravo. Kupryne vos pavilkau ir dar tiek kelio reikejo sugrizti
Mano tikslas buvo nusigauti iki Cao Bang miesto, esancio paciame Vietnamo "virsuje". Neapskaiciavau, kad vietos ten kalvotos, keliai baisus ir kelione truks ne viena, o dvi dienas. Ta diena nusigavau iki Lang Son miestelio, esancio Siaures Rytuose. Kelione truko visa amzinybe, apie 10 valandu. Pasidejus daiktus isbegau ieskoti kur galeciau pavakarieniauti. Miestukas atrode jaukus ir turbut nemates turistu, nes visi kaip isproteje spoksojo i mane. Cia ir pavalgiau makaronu sriubos su vistiena



Vakarejo..


Mano viesbutis buvo prie pat autobusu stoties. Atsisedau balkone isgerti arbatos; stoties surmulys tilo ir sviesos geso, kazkas gretimam kambary "baliavojo"...
Keliausi 5 valanda ryto, nes mano vakarykstis bendrakeleivis minejo, kad autobusas i Cao Bang isvyksta 6 valanda. Buvau ziopla, kad juo tikejau ir pati nepasitikslinau, nes autobusas isvyko 8 valanda. Tas kelias valandas prasedejau autobusu stoties lauko kavinej, kur vairuotojai ir ten dirbancios moteriskes mane kalbino, siule valgio, savo kritisku zvilgsniu vertino mano dydi, blauzdu stori ir t.t. Laikas tikrai neprailgo
6 valandu trankymasis autobusu. Pirmas nemalonus atsitikimas - mano kaimynas, jaunas vietnamietis, prie manes priekabiavo, t.y. ieskojo budu prie manes prisiliesti. As sedejau prie lango, o jis, dengdamas uzuolaidas, atseit netycia paliete mano ranka ir kojas. Arba vaizdavosi miegas ir jo ranka netycia nukrito ant mano koju... O man keiciant vieta, paliete mano sedyne. Brrr kaip slykstu, norejosi gerai jam uzvozti..
Cao Bang buvau apie pietus. Apsistojau viesbutyje prie pat autobusu stoties, tad galite isivaiduoti kokia buvo aplinka. Kambarys nezinia kada paskutini karta valytas, su nesvariom uzuolaidom ir kazkokia plevele apklijuotais langais. Pro balkona matesi...kas gi daugiau...ogi autobusu stotis


Pailsejusi isejau pasivaikscioti. Reikejo pereiti stai toki tilta


Po tiltu - turgus




Desineje puseje siek tiek matosi autobusu stotis

Anciux sveika sugįžusi. Kaip malonu skaityti taip ilgai lauktą tęsinį

Dekui, Jus taip pat sveiki sugrize

Susiradau vadinama miesto centra - gana didele aikste, man primenanti gimtojo Panevezio Laisves aikste. Buvo laikas vakarienei, bet as atsisedau ant suolelio pasidziaugti vestanciu vakaru. Po dienos darbu cia rinkosi seimos su vaikais, senukai, jaunimas, isimylejusios poros... Cia netgi vyko sokiai! Buvo tikrai smagu pasiziureti. Kazkiek primine mano vaikyste...
Pykau ant saves, kad cia atsigrudau. Toki kelia vaziavau, o dabar nezinojau ka veikti - miestas tarp kalnu, visiskai izoliuotas. Norejau aplankyti netoli Kinijos sienos esancius krioklius, bet tam reikejo gauti leidima is policijos ir tureti nuosava transporta. Netoliese buvo urvai, bet velgi, reikejo nuosavo transporto. Per daug islaidu, neverta....
Staiga, prie manes priejes vyriskis angliskai uzkalbino. Net negalvojau, kad cia gyvena angliskai kalbanciu zmoniu! Mano naujasis pazistamas vis negalejo atsistebeti, kad as cia atvaziavau, nes per 6 menesius mate tik viena turista
Paklause is kur esu, ka cia veikiu, kiek laiko pabusiu ir...pakviete vakarienes. Vakarieniaudama issiaiskinau, kad jis yra is Filipinu ir jau treti metai dirba Vietname. Dirba Sveicarijos bendrovei, kuri konsultuoja Vietnamo vyriausybe tam tikrais klausimais ir pirmuosius metus jiems padeda (labai as ten nesigilinau). Anksciau jis dirbo Vidurio Vietname, o pries pusmeti buvo atsiustas cia, i Cao Bang. Labai dziaugias sutikes mane, angliskai kalbanti zmogu, nes jauciasi vienisas siame uzkampyje. Jis vietnamietiskai nekalba, o vietnamieciai nekalba angliskai, tad draugu kaip ir nera. Tiesa, jis turi verteja, bet kaip paciai veliau teko isitikinti, jo anglu zinios ne kokios. Imone jam yra isnuomavusi keturiu aukstu nama, kuriame gyvena jis vienas. Tris kartus i savaite ateina valytoja. Filipinuose jis turi zmona ir 2 berniukus, kurie karts nuo karto atvaziuoja jo aplankyti.
Kita diena mes vel susitikome pietums ir vakarienei. Taipogi jis mane pakviete i savo darba ir supazindino su savo kolegomis. Buvo smagu stebeti ju veidus; kai kurie is ju nebuvo mate uzsienieciu
Pietu metu Jose (jo vardas) pakviete mane vaziuoti i Hanoju ir Vidurio Vietnama aplankyti jo buvusiu bendradarbiu ir draugu. Visa kelione butu uztrukusi apie savaite, jis visas islaidas padengsias, man niekuo nereiksia rupintis. Labai skeptiskai i tai ziurejau, tad atsisakiau. Buvau suplanavusi savo laika ir po 10 dienu turejau skristi i Bangkoka.
Sekancia diena jis vel mane ikalbinejo. Dar karta pakartojo, ka zadejo diena pries tai ir leido man suprasti, kad mes apsistotume dviejuose skirtinguose kambariuose. Paskutine fraze priverte mane susimastyti... Tokiu atveju neturiu ko prarasti. Let's go!

Atsimenu, buvo penktadienis, nes po trumpos darbo dienos mes isvaziavome i Hanoju. Kelione truko beveik 7 valandas ir i Hanoju atvykome velai vakare. Pasakysiu atvirai, kai pamaciau savo kambari, kaip mazas vaikas sokinejau ir zviegiau is dziaugsmo. Keliavau jau beveik 5 menesius ir visa ta laika uz kambari mokejau ne daugiau kaip USD10. Po tokios pertraukos apsistoti USD50 kainuojanciame, 7 aukste esanciame kambaryje, su normaliu TV, svaria lova ir svariu tualetu yra nepakartojama!!! Nufotografavau, kad prisiminciau dziaugsmo "skoni" (nekreipkit demesio i mano siukslyna)


Viskas taip modernu...


Vaizdas pro langa


Kitos dienos popiete su kavos puodeliu dribsojau lovoj ir ziurejau TV. Ach, senai taip buvo... Pavakary isskridome i Hue miesta (Vidurio Vietnamas), kuriame isbuvome 5 dienas. Labai atsiprasau, bet nepadariau nei vienos nuotraukos. Ne tas buvo galvoje... Tikejausi pailseti, o nezmoniskai pavargau! Kelione buvo suplanuota minuciu tikslumu, man beliko tik klausyti nurodymu. Labai truko miego, o veiklos sarasas - didziulis. Pavyzdziui, 7.45 pusryciai, 8.15 Hue Citadele (istorinis pastatas, apimantis didele teritorija), 11.00 pasivazinejimas po miesta isnuomota masina (man, asmeniskai, nereikalingas pinigu metymas ), 11.45 - 12.30 poilsis viesbutyje, 13.00 - 14.30 pietus vegetariskame restorane su profesoriaus seima, 14.30 - 16.30 poilsis viesbutyje, 17.00 pasiplaukiojimas upe su muzikine programa (tragiska), 18.30 vakariene, 19.30 kavos ar arbatos puodelis kitame restorane su Joe gyvenimo prisiminimais ir biografija, po kurio sekdavo pasivaiksciojimas parkelyje ar upes pakrante, 21.00 - 22.00 grizdavome i viesbuti. Tai tik vienos dienos pavyzdys. Kitomis dienomis buvo susitikimai su jo draugais, vaziavimas i jo buvusia darboviete ir t.t. Negaliu sakyti, kad buvo neidomu, nes susitikau su tikrai protingais ir daug pasiekusiais vietnamieciais, pats Joe buvo idomus pasnekovas, bet tokia dienotvarke be galo vargino, nebuvo pakankamai laiko issimiegoti Kita problema - per daug maisto. Rijau kaip zveris, nes mokejau ne as... Be to, lankemes restoranuose, kur galejau gauti suriu (Azijoje - retas dalykas), gero vyno, jautienos steiko ir t.t.
Galu gale mes parskridom i Hanoju. Si karta apsistojome kitame, erdvesniame viesbutyje su baseinu. Sekancia diena Joe nusimines, su skaudancia sirdimi grizo i Cao Bang. Buvo gaila skirtis, bet gyvenimas tesiasi ir negali zinoti, gal ir vel kada susitiksime - bandziau ji nuraminti. Man tai buvo paskutine diena Vietname, kuria praleidau turksdamasi viesbucio baseine



6 savaites Vietname... Buvo idomu, bet sunku... Laiminga, nes skrendu i Bangkoka! Vietnamo oro uostas

Tikrai ispudinga kelione,tiek daug graziu vaizdu.Tiesiog pakerejo. Bet jusu drasa neispasakyta,as asmeniskai nesirysciau Per didele baile esu