Pralaukėme kada vėl galėsime planuoti vaikutį, pavyko greit. Ir pastojau ta pačią diena kaip ir pirmą kartą (gimdymo data 11,12). Labai bijojau, kad tik vėl ko nenutiktu. Pirmas apsilankymas nelabai nudžiugino, pažiurėjusi echoskopu pareiškė jog pagal laiką neatitinka nėštumas. Gerk vitaminus ir jei sulauksi blogiauio bus gera pradžia kitam... Gavau siuntimą i ligoninę skubiai echoskopijai. Širdis daužėsi laukiant už durų, gydytoja vėlavo 2 val žmonių laukiančių daug. Pagaliau pakviečia, guliu, kažką žiurinėja ir tyli. Išgirstu judesiai yra, širdis plaka, net akmuo nuo širdies nukrito
. Rengiuosi gydytoja sako: - batus apsimausi koridoriuje, gerai kad kelnes leido apsimaut 
na bet išgirdus gerą naujieną jau nekreipiau dėmesio, lėkiau pro duris. Mano ginė susilaužė koją, tai teko nuo 14 sav eiti pas vyruką pavaduojanti. Nėštumas nebuvo sunkus, nepykino. Savaitės vis ėjo, praėjo 22, 25, 30 man jau netimo mažiau, jau išgyventų mano mažylė. Teko apsilankyti KMUK dėl įtariamo gestacinio diabeto, bet viskas mum gerai , net gimdyti atvažiuoti tik terminui suėjus, ne kaip kitom nuo 36 sav ten laukti savo stebuklėlių. Gavau leidimą jei nespėčiau gimdyti savo mieste. 38sav prašau ehoskopo (nes kaune kai žiurėjo mano mažylė sėdėjo), tebesėdi. Lyties tiksliai nematė, bet nuojauta kuždėjo, kad ir vėl dukrytė. Grįžta mano ginė, rodau lapą ji pildo nėt nežiurėdama kas parašyta, rašo galvinė pirmeiga. Kai paklausiau kaip bus dėl sėdmeninės, cezaris ar gimdyt? gerai kad pasakei nemačiau irašo 
na ir atsakingumas. Suplanuoja kad atteiciau pirmadieni (11,09)nupres kada guldys ir "pagimdys už mane". Laukiuramiai pirmadienio, dar šeštadieni važiavau dirbti į turgų, padėti vyrui. Susiruošiau ir sekmadieniį važiuoti, juk grynas oras sveika, o ir visą nėštumą dirbau, jaučiausi gerai. Naktis 4 ryto, pajutau šlapia, negi prisisioja į lovą... atsikeliu dar pliūpteli... vandenys. Apima nerimas ir džiaugsmas, kad jau pamatysime savo mažylę. Keliu vyrą, tas negi jau į turgų važiuojam
ne vandenys nubėgo... Tada jau viskas greitai susidedame tašę, dar palendu po dušu. Keista jokio skausmo nejaučiu 
po dušo lyg jaučiu lengvą suspaudimą pilve. Važiuojame į gimdymo namus, keikiu kelininkus, nes kiekviena duobė nemaloni. 5,30 skambiname priėmime, aišku niekas ten neskuba. Gaunu ligoninės rūbus, palydi į gimdylą. Užrašo tonus, sarėmius jau jaučiu ir kas 5min. bet nelabai skausmingus. Mažylė vis sujuda, man ramu, jau viskas bus gerai. Ateina gydytoja, veda ant kėdės apžiurėti (dar norėjo ir echo daryt), apžiūra baisesnė už sarėmius. 8cm atsidarymas... gydytoja nepatenkinta tai kur tiek laiko buvai... kai pasakiau, kad sėdmeninė pirmeiga 2 pozicija, nebevedė nei echo daryt. Gydytoja matau nepatenkinta, mat pamainos pasikeitimas artėja, o aš jau tikrai nebesulauksiu kitos pamainos.Toliau viskas vyko kaip pagreitintame filme lašelinės, kateteris. Atėjo anesteziologas, bus spinalinė nejautra. Apima drebulys, veža į operacinę,duris į nugarą, jauciu šilumą. Guliu ant stalo, kažkas jau vyksta, o aš sakau kad kojų pirštus dar jaučiu Prasideda traukimas, ašaros byra, įkvėpt neišeina, maniau uždusiu, bet viską atperka išgirstas verksmas 7,36 
. Vis dar sunku kvėpuoti atneša suviniotą ryšulėlį, į mane žvelgia mažos akytės, neapsakomas jausmas. Išneša vyrui į gimdyklą. Greit ir mane ten veža... nuo tada mes jau buvome kartu. Va kas mane stukseno pilvuke, tokia graži, maža princesė.p.s gimė 11,08 per mano močiutės gimtadienį, vyro gimtadienio išvakarėse.
