Globėjai ir ne tik plepa toliau

Apleidot temą ir mane daugiavaikę...

Nors ir neklausiat,bet pas mus viskas gerai.Namie.Su vaikais.
Bet man negerai kitur.Atvežiau vaikus į pirmą pasimatymą su mama ir labai nemaloniai nustebinau institucijos darbuotojas,kad nesėdėsiu ir neseksiu jo eigos ir mamos elgesio.Šį kart leido palikt ir išeit.Bet kaip didelę dovaną,ar lengvatą.
Taip ir nesupratau-ar globoju ir esu atsakinga ir už mamą? Jei dirbu socialinį darbą,tai kur mano alga ir soc garantijos?
Labai lauksiu jūsų nuomonės ir patirčių šituo klausimu

Aš globoju mergaitę, kai ji susitikdavo su mama, ar tėvu (jau antri metai kaip nesusitinka su tėvu, kartais su mama susitnka, nes mes gyvename tam pačiam rajone), tai man niekada nereikdavo kartu būti

Šiaip tai viskas priklauso nuo vaiko poreikių. Jei jis norėtų, kad panašiam susitikime būčiau ir aš. Būčiau. O ir šiaip, na nepalikčiau aš vaiko žmogui, kurio teisės į į apribotos. Be priežasčių tos teisės apribotos nebuvo. jei vaikas rengiamas gražinti į šeimą, tai kas dar be manęs galėtų geriausia supažindinti su vaiku, kurį globoju aš. Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad globa- ta nėra dalykinis sandoris su valstybe. Tai yra sandoris su pačiu savimi. Arba gali būti globėju arba ne. Ir vis dėl to, jei labiau nusveria finansinė to reikalo pusė, nei emocinė, tai tada labai verta susimąstyti ar pasirinktas kelias globėjauti yra teisingas.

Ne apie pinigus šneka,Alfija.Ir sandoris iš valstybės pusės nesąžiningas,bet su tuo tai nepakovosi.O štai institucijoj yra soc darbuotojos ir psichologė,tai kodėl turiu dirbti už jas?Jei būtų vienas vaikas,o dabar-trys.Motina pageidauja dviejų susitikimų per savaitę.Dar vieno karto reikia kūdikių namuose aplankyti mažąjį broliuką.Vyšniai samdom mokytoją-jai papildomos pamokos mokykloj ir pamokų ruoša namie.Pupai-du kart anglų ir vieną dieną šokiai.Juk laiko už pinigus nenupirksiu-fiziškai neaprėpiam visko...
Jie taip ramiai pamojo rankelėm tai mamai,kad aš dar neatsigaunu.O moteriškė nepėsčia-jau man teismu grasina ir sąlygas kelia.Dėl to ir nenoriu bendraut.Konfliktų išvengt nepavyks,jau dabar bando vaikus nuteikt,o kai nematys manęs,gal mažiau pasiutimas ims

kodel pati neaugina vaiku? (kam tuomet globejai reiksti pagieza)

Teismu gali grasintis i valias. Salygu kelti globejai ji neturi teisiu. Kai tures simtaprocentine globa i savo vaika, gales pati kelti salygas sau. Paistalai bobos ir tiek

Sudarai grafika kas ir kada uzimtas ir kuom. Nera laiko du kartus i savaite tampytis ir dar per pusnis.

Na pradžios sunkumai yra pradžios sunkumai su daug vaikų. Pas mus namuose augo penki vaikai, va išaugs paskutiniai du ir vėl augs keli maži. Ne per dieną, bet visi klausimai išsisprendžia.
O dėl mamos ir teismų,daug čia aš esu rašius, daug rašė Paragintoji, ne konfliktuose laimė. Reikia vaiko labui rasti tų kompromisų ir sąlyčio taškų. Nusileidžia visada ne tas kuris neteisus, o tas kuris protingas.
dėl teismų, tai teismai vadovaujasi įstatymais, ir tiesą pasakius ta net nežinau, ką iš viso gali pasakyti globėjui vaikų mama, kai tie vaikai net mėnesio nėra, kaip jie pas globėją. Manau, kad protingesnei pusei reikia būti atlaidesnei kvailesnei pusei, ir nesitikėti jog sąlyčio taškai bus rasti iš karto. Viska reikalingas laikas. Bet kokiam procesui.
Kuo toliau, tuo labiau manau, kad iš valstybės pusės tas sandoris yra absoliučiai sąžiningas. Jis yra griežtai reglamentuotas. Suderinimą lūkesčių ir realybės kiekvienas turi pasidaryti pats, ir ne vien tik globėjystėje. Bet kur, gyvenime. Įstatymas yra įstatymas.

Koks bebutu sandoris su valstybe, bet valstybe negali reikalauti, kad aukotume savo laika, kai uz tai niekas nemoka. Pasakiau labai tiesiai, bet taip yra. negana to, kad auginame vaikus be jokio atlygio, tai dar ir reikalauja, kad sedetume ir priziuretume mamas. As su tuo nesutikciau, niekur istatyme nera parasyta, kad as turiu priziureti vaiku ir mamos susitikimus, tai privalo daryti vaiko teisiu instituciju pareigunai. Jeigu bus nuspresta organizuoti kokius susitikimus visiems bendrauti, kue reikes spresti kazkokias problemas ir pan. Tai taip ir turi buti sudetinta, bet jeigu mama eina i susitikimus su vaikais, tai globejvauti, tai ten neprivalo dalyvauti. Manyciau, kad netgi ir mama gali noreti pabendrauti su vaikais be globeju, o tam kad butu uztikrinta vaiku prieziura susitikimuose turi dalyvauti vaiko teises. Siaip dar ir laiko reikia tureti du kartus per savaite skirti tam laiko. Jeigu nera noro dalyvauti tuose susitikimuose, taip ir pasakykite, nes reikalavimas juose dalyvauti yra visiskai nelogiskas ir neteisingas.

Labas rytas Net nupurte dabar prisiminus kiek tos mamos yra mane terorizavusios Pvz.rekia kokia nors neatsipagiriojus mama,salia stovi soc.darbuotoja..O ka ji jai padarys?O baigsis darbo diena,pareis i namus ir viska pamirs,o tu su ta nuoskauda,vaziuok namo ir gyvenk,kol atsigausi.Po keliu dienu vel viskas is pradziu.Cia taip buvo mano vaiku globojomo pradzioj,o veliau,jei atvezu vaikus stengiuos nesusitikti su tevais.As tik atvedu pas socialine ir einu sau,jinai pati nuveda pas mama i kambareli,o po susitikimo ateinu veliau ..
Zodziu,nenusileisk, tu tikrai neprivalai bendrauti su mama,tai ne tavo darbas,ypac jei ji konfliktiska.Tu esi tik vaiku globeja,tu gi ne kliudai susitikti su vaikais,net atvezi juos .Ir is vis visada daugiau yra puolama ant silpniausios grandies- globejos.Bet siuo atveju, jei nutaret per perziura del dvieju susitikimu per savaite,reiskia jums nepasiseke,reikia vykdyti,tik reikia daryti kazkoki kompromisa,kad spetumet viska.Paprastai susitikimu laika diktuoju as,nebent mama dirba,bet vis vien derinant laika atsizvelgiama pirmiausia i mano siuloma laika..Del ko viskas daroma?Del vaiku..Kas vaikus globoja?As ir visa laika bunu ir rupinuos jais,o mama yra laisva,laiko, tegu ir dirba,turi sociai.Taigi, tegu neissigalvoja per daug visi,globeja nera kokia nabage,ant kurios kas nori rekia ir sokdina.As pati nesu konfliktiska,labai noriu su visais graziai sugyventi,bet viskam yra ribos.Deja,kad tai suprasciau,praejo daug laiko..O socialines labai pataikauja mamom,kad tik tos neisigastu,nesupyktu,kad tik noretu susigrazinti vaikus,tik globejas lieka kaip koks nabagelis:mama rekia kokias nesamones,o tu dar aiskinkis
Zodziu,as jau nebenusileidziu,bet tai reikia numatyti per perziura..
Sekmes!

Įstatyme nenumatyta ir ką? Gyvenimo yra neįmanoma įkišti į jokius rėmus, nei į įstatymo, nei kokius kitus.
Tai kad niekas nemoka, ir nemokės žinojom prieš pasirinkdamos, ir jei jau su tuo sutikom, tai svaidytis žaibais nėra jokio reikalo.
Asmeniškai aš, jei tik yra galimybė, visiškai ne prieš dalyvauti susitikimuose susitikimuose, nes man kaip globėjai jie yra laba informatyvūs. Aš į tai atsiremdama žinosiu, kaip man tam vaikui, kuriam esu įsipareigojus, padėti toliau. Kad nebūtų to vaiko laužymas per kelią, kas suprasčiau kas įgimta o kas įgyta. Ir daug kitų dalykų kurių nesurašysi. Ir tas bendravimas su jo mama ir juo- tai yra ne dykas laiko švaistymas, tai irgi yra laikas tam konkrečiam vaikui ir niekam daugiau.
Dėl socialinių darbuotojų, tai jų toks yra darbas- padėti šeimai. Gali būti geresnių, blogesnių specialisčių, bet jų darbas toks. Nereikia sau tų priešų paišytis, ir jų bus daug mažiau.
Jei globėjavimą priimti kaip darbą, kaip profesiją, kaip dar kažką iš tos srities, ir jei ta"profesija" r "darbas" kelia tiek daug nepasitenkinimo- reikia kažką keisti, arba profesiją arba padirbėt su savimi.
Sandoris su valstybe yra geras. Globotiniu valstybė dažniausia pasirūpina daug geriau, nei išsiskyrusiųjų šeimų alimentus mokančioji pusė. Ir tai, kad jiems sukakus amžiui vaikas gyvenimo pradžiai gaus piniginę išmoką, nesvarstant didelę ar mažą- bet tikrai garantuotą, yra labai didelis dalykas. Ir pašalpa didelė ar maža, bet ji garantuota.
O visa kita ką mes darom ar nedarom, tai yra tik mūsų pasirinkimas, ir laukti dėl to kažkokio atskirojo įvertinimo, tai greičiausia ir amoralu, jei švelniau tai nebrandu- vaikas laukia pagyrimo, o globėjas tai ja suaugęs žmogus.
Kaip reiktų pinigine išraiškai įvertinti tą, kuris pervedė žmogų per gatvę, kuris paaukojo sergančiąjam, kuris ... ir taip toliau.
Jei prieš tampant globėju suvoki, kad savas aš nėra svarbesnis už vaiko- aš, tada viskas bus gerai, jei ne tai tas džiaugsmas ir vidinis pasitenkinimas kad subrendai, suaugai pats sau, gali ir neateiti. Tai gali taip ir likti koridoriuje tarp socialinio skyriaus ir VTAT skyriaus durų.

Deja,motina nesiteikė dalyvauti nei vienoje peržiūroje.Į pirmą atsiuntė kažkokį paauglį,šiuometinį geriausią draugą,kad pareikštu,jog ji,o ir jis(neaišku,ar bent matęs vaikus)kategoriškai prieš vaikų atidavimą globėjai.Taigi pasimatymų klausimas liko atviras.Ji siūlėsi pas mane į namus,kasdien,nors pusvalandžiui.Nesutikau,nors kitų globotinių priimdavau visas gimines,tik Žuvytės nieko neįsileidau,nes irgi labai konfliktiški,net kėlė ranką.Buvo vaikų teta-maloni moteris,laukiam kitų dviejų sesučių globėjų.Tai mano namai ir aš sprendžiu,ką įsileist į savo ir vaikų erdvę,kad nepatirt diskomforto.
Mama labai nustebo,kai pasakiau,kad samdom korepetitorę-juk Vyšnia viską jau seniai moka,ir skaičiuot ir rašyt........O mergaitė darželio nelankė,pirmą klasę gal mėnesį-net raidžių nepažįsta.Motyvacijos-jokios,užsispyrimo-marios.Kol kas dar nejaučia skirtumo tarp savęs ir klasiokų,nauja jai viskas,tai bandom prisivyt.Matematikai gabi,nuovokos turi,jei kas,dar vasarą pasimokysim ir kitais metais jau gal ir maniškę Pupą pralenks,nes ta baisiai lėtadarbė.

As manau, kad vaiko susitikimai su mama, yra tik ju reikalas. Isivaizduoju, kaip turi jaustis vaikas, kai jis sedi bendrauja su mama, o salia sedi ir viska stebi globejas, kuris irgi yra artimas vaikui. Globejo a tai,pareiga padeti vaikui, tas padejimas tai manyciau yra tai, kad po susitikimu viska vaikui paaiskinti, su juo pabendrauti ir padeti susitvarkyti su savo emocijomis ir pan. O eiti ir sedeti susitikimuose, kuriuose tik ir bus bandoma sukelti konflikta, visiskai netikslinga. Aisku, visiskai kita situacija, jeigu mama gali pakenkti vaikui. Apskritai kiekviena situacija yra skirtinga, tik aisku viena, kad jeigu globejas nenori dalyvauti tokiose susitikimuose, tai daryti jis ir neprivalo. Taip kaip ir neprivalo bet ko isileisti i savo namus.

Jeigu vaiko noras yra, jog susitikime dalyvautų ir globėjas, laikau tai dideliu pozityvu. Visais atžvilgiais, vaiko, mamos, globėjo. Tai visiems labai naudinga patirtis- neatitrūkti vieniems nuo kitų. Suprasti ir išmokti suprasti vieniems kitus. Galų gale jei vaikas dvimetis, trimetis gali būti reikalingas ir "vertėjas". Man labai patinka, imponuoja Andro patirtis bendravime su globotinių/o artimaisiais. Ir tiek dėl vyresnėlės, tiek dėl jos brolio ji padarė nepaprastai daug. Mes negalim pirmine žodžio turėti reikšme nieko "turėti" nei savų vaikų, nei juo labiau globotinių, mes privalom juos išleisti į gyvenimą. Nuosavybės teisės neturim į nieką. Kuo toliau, tuo labiau man darosi aišku, kad globos įstatymas globėjui suteikia labai plačias teises, kuo platesnės teisės- tuo platesnės ir pareigos. Ir eiti seniai pramintu takų- duokit teisių ir pinigų- blogas ėjimas. Teisių ir pareigų mes pilnai ir neapžiojame. Mūsų valioje yra spręsti kur vaikas mokysis, ką lavinsim, parinkti gydymo įstaigas, gydytojus, specialistus, stovyklas, ekskursijas galų gale galim sėkmingai emigruoti užsienin su savais globotiniais, jei tik ta šalis mus priima. Tai va čia pirmos tokios mūsų teisės atėjusios į galvą, daug nesvarstant. Kitaip sakant mes turim įstatymu garantuotas visas teises pasirūpinti vaiko gerove. Svarbu nepamiršti, kad pasiėmėm mes, globojam mes, ir pareigos yra mūsų, ir nesistengti ieškoti kas dar už mus mūsų įsipareigojimus turėtų prisiimti ir sau.
Tai va yra dešimtmetės mano globos patirties pamąstymo vaisius. Išvados. Taip, seniau aš irgi maniau, kad turiu mažai, kad galiu mažai, kad reikia daug keisti. Ir eidama savais keliais ir kystkeliais padariau tokius atradimus. Ir labai jais džiaugiuosi, man dabar tikrai yra ir gerai , ir ramu, ir žinau kad duok Dieve man sveikatos, pasinaudoti viskuo vaiko labui tuo, kas yra įstatymo leidžiama. O leistis į kažkokius pasvarstymus kas man gal būt uždrausta- neketinu. Tai pats tuščiausias laiko švaistymas koks tik begali būti. Nudžiūvusias šakas, kurios neduoda vaisių- reikia pjauti, kitaip viskas gali virsti šabarkštynu.