QUOTE(Bagdoncikas @ 2010 04 28, 11:17)
Sveikos
Rita, atleisk, jei ne i tema, na, bet labai jau noriu pasisakyti.
Pries daugiau nei metus, cia forume, viena mama parase zinute prasydama zaislo savo sunelio gimtadieniui. Prase ne nauju, prabangiu zaislu, o atsargiai atsiklause, gal yra pas ka nors tokiu, kur vaikai nebezaidzia/ nebenori/ nepatinka... Suneliui suejo 7 metai, o ji nei cento negalejo skirti dovanai, beje, ir neturejo. Parasiau jai. Susitikome. Turi ji du vaikus (7 ir 10; dabar jau vyresni), broli dvyliktoka ir mamyte (kaip ir daugumas siuo metu Lietuvoje - bedarbe). Tai stai - 5 asmenys gyvenantis is ..... nezinia kokiu pajamu, nes ju paprasciausiai nera. Trys mokyklinio amziaus berniukai, o mes juk zinome, kiek, neskaitant maisto, visko reikia, mama ir ji. Taciau ji dar mokosi. Stengiasi kabintis i gyvenima visais imanomais budais. Paklausiau, ka moka daryti? As sutiktu namus aptvarkyti, ar sode padeti.. Sake, viska darys, kad tik koki, nors pati menkiausia darbeli gautu. Taciau - NIEKO neprase veltui. Sake, tik suteikit man galimybe..Kiek galejau, tiek padejau. Bandziau ir cia forume prasyti pagalbos - gal kas batuku turi, gal dar ko. Nebuvo cia jokio entuziazmo didziulio is mamu. Matyt todel, kad nerasiau skambiu fraziu, nefotografavau namu ar suplysusiu vaiku batu....
Taip ir draugavom, susidraugavom su mamyte. Ji padejo man, o as, savo ruoztu - jai. Ir ka. Dirba ji siuo metu kitur, susirado darba, uzsikabino ir, labai tikiuosi, kad jos gyvenimas eina tik i geraja puse.
Ka norejau tuom pasakyti - tikrai reikia noro, ir didziulio noro, pakeisti savo gyvenima. Ir tai nera lengvas darbas, kaip kad gali pasirodyti. Jei visa gyvenima gyveni vienaip, sunku pradeti gyventi kitaip. Bet...Zmogu reikia uzvesti 'ant' kelio. Mamos, vien tik duodamos ir nesdamos, mes tik skatiname ta apsileidima, kuriuo pasizymi ne viena tokio likimo moteris. As suprantu, kad dabar, kai yra mazas leliukas, sunku, bet nuo kazko pradeti reikia. Cia kaip su pauksciais, zmones juos lesindami daro gera darba, taciau, pagal gamtos desnius, dauguma islempa ir aptingsta, nebemoka susirasti maisto ir zuva...
Geru darbu ir sekmes
Labai pritariu siam pasisakymui.Padeti reikia,bet ar ta pagalba tikrai neislepina selpiamuju?!
Labai daug perskaitau siame skyrelyje esanciu pagalbos prasymu ir ne karta esu pervedusi pinigeliu pagelbeti sunkia akimirka,bet kai paskaitai tesini istorijos ir matai,kad dirbti kad ir namu valytoja nenorima,per toli nueiti arba dar kazkokios priezastys atsiranda,kad tik nekeisti savo gyvenimo,o laukiama pagalbos tiesiai i namus,labai krinta noras pagelbeti.Juk kad vaikai butu sotus,galima ir vargeli pavargti,kol susitvarkysi dokumentus ar elementus susitvarkysi.Tikrai nemanau,kad mamos,kurios padedam financiskai ar kazkaip kitai,gyvenam viskuo aptekusios ir laukiam isaukstinimo,bet norisi matyti,kad tavo pagalba tikslinga,zmogui padeda atsitiesti sunkia akimirka.Tikrai niekas nepakeis gyvenomo uz mus,tik mes patys savo gyvenimus susitvarkome taip kaip norime,todel pagalba tik mazas trupinelis visame gyvenime,o didziausia darba turi nuveikti patys herojai.
Gal si Agitos istorija mums kiek neaiski dar ir del to,kad mes nebendraujame su ja pacia,todel zinant situacija tik is laikrascio ar is kito asmens kartais atrodo,kad yra jos apsileidimas ir nenoras keisti gyvenima.Labai tikiuosi,kad jai pavyks ir kad daugiau aklai neisimyles.Sekmes jai dideliausios.
Laukiam pokyciu jos gyvenime ir tikrai prisidesiu,jei reikes pagalbos.Daugiau noro is pacios Agitos puses ir viskas susitvarkys.