QUOTE(Tara @ 2011 01 08, 19:47)
Sunki situacija Svetlanos šeimoje: ji jau pora metų nedirba ir nemoka mokesčių už nuomą ir komunalinius. Skola susidarę nemaža.
Ji pati depresijoje, bijo iš namų išeit, pašalpos negauna, nes nesusitvarko dokumentų.
Šiuo metu jai reikia maisto ir drabužių. Dėl maisto bandysim kreiptis į Maisto banką. O dėl drabužių ir batų prašau visų pagalbos
aš pati panašiai šeimai vis padėdavau. Bet dabar esu gana kategoriška. Jie visi dažniausia teisinasi depresiją, visko bijau, nieko nenoriu. Kaip kokia durnikė maistą tempiau, rūbus vežiau. Vis gražiai sustatę akeles, oi kai ačiū.
Vėliau pradėjau domėtis jų mokėjimais, pašalpomis. Gimus antrai dukrelei nuvežiau į seniūniją susitvarkyti pinigėlius. Tą vienkartinę išmoką. Susitarėm kad vėliau juos nuvešiu susitvarkyti dėl maisto davinių, pašalpų ir kompensacijų. Na ir prasidėjo. tai laiko neturi, tai dabar negali, tai kažkur padėjo asmens dokumentą, tai vaikas serga....
Galiausiai supratau- jiem lengviau vis imti, o patys nė kiek nesistengia. Depresija matai... Esu pykta. Mano vaikai valgyti neturėtų aš pėsčiom nueičiau, o čia aš nuo durų iki durų vežu. Taip ir auga dabar skolos už būstą (nes jie nenori kompensacijų
), sėdi kas kokį kasnį duos.
O ten jauna šeima. Bet va nei darbo biržoj susitvarko, nei nieko.
Todėl ir sakau- papurtyti labiausia tokius reikia, o ne remti. Bijo iš namų išeiti... oi negaliu kaip supykau. Lengviau aišku kai viską paduoda pro duris.
o ir tas porą metu nedirba... Visiškai sutinku, kad labai sunku dabar darbą rasti, bet tai nors darbo biržoj užsiregistruotų...
Aš tvirtai laikausi nuostatos- reikia duoti meškerę, o ne nuolat pakišinėti žuvį
(na o dabar galit pyktintis)