QUOTE(Nendrė @ 2007 01 22, 11:28)
Deja su įstatymais yra atvirkščiai, JEI NEUŽDRAUSTA AR NEPAMINĖTA ĮSTATYME - TAI NEREIŠKIA KAD LEIDŽIAMA (jei neklystu prie M ir V klinikos biologės buvo prisikabinę dėl to ir kai jinai pasakė, kad įstatyme nieko nepasakyta tai jai atsakė būtent taip kaip parašiau aš).
Nesu teisininkė, o gydytojai, su kuriais bendravau komentuoja būtent taip - neuždrausta, reiškia galima. Kaip aš galiu pažeisti tai ko nėra?
QUOTE(Nendrė @ 2007 01 22, 11:28)
O dėl tos donorystės su savu žmogum, nu neįsivaizduoju kaip atrodytu jeigu manęs sesuo paprašytų kiaušinėlio aš duočiau, jinai pagimdytų ir aš pastoviai žiūrėdama į vaiką matyčiau ir žinočiau, kad čia yra mano vaikas, o jį augina mano sesuo. Va čia man būtų tikrai ne kas ir manau su laiku tai atsisuktų prieš mus pačius. Jau geriau anonimiškai, tikrai žinai kad niekas nieko nepareikalaus atiduoti.
Tai yra tik tavo nuomonė ir psichologinis barjeras, kuris dar neaišku ar egzistuos iš tikrųjų. Kaip tada vertinti tuos žmonės, kurie būna donorais - kad jie kažkur palieka savo vaikus? Ar tau būtų lengviau, pvz., gyventi ir nežinoti kur tavo vaikas (kuris nėra įstatymiškai tavo), galu gale bet koks ddonoras atiduoda dalį savęs siekiant išgelbėti kenčiantį žmogų. Mano manymu, tai yra kilnu. O kaip gyventi, pvz., namiškiams, kurie sutiko atiduoti savo žmogaus organus ir žinoti, kad širdis, inkstai ir t.t kažkur gyvena... ?

Manau, šitoje vietoje galima diskutuoti iki begalybės...
QUOTE(Nendrė @ 2007 01 22, 11:28)
O kas pasiūlyme tau būtent atrodo nekorektiška? Kas nekorektiško pasiūlyme važiuoti į Latviją ten kur donorystė leidžiama, o ne darytis Lietuvoj kur jinai neleidžiama?
Nekomentuosiu. Turėjau galvoje ne turinį, o formą.