Ikelsiu keletą Antaliojos miesto vaizdų, gal kam vėliau bus naudinga. Mes gyvenome Laroje, tad susisiekimas su miesto centru nesudėtingas. Pagrindinė miesto aikštė, iš kurios galima nusileist į uostą:
Vaizdas į Kaleiči:
Turkai apsukrus žmonės, ir išnaudoja visas galimybes turistų kišenėm patuštinti. Prekybos vietos įrengtos taip, kad ju neišvengsi, tad kai kur užsukam:
O šiaip smagu leistis viduramžiu gatvelėm:
Uosto panorama ganėtinai patraukli iš viršaus:
Ir atėjus į vietą išsirinkti laivelį kelionei tikrai yra iš ko:
Suderam nebrangiai po 5 Eu nuo žmogaus už dviejų valandų kelionę iki krioklio ir atgal.
Kelionė nenuvargina, tad vietinio vežėjo paslaugų mums neprireikia:
Papildyta:Patraukiam toliau į Antalijos senamiestį ieškodami vietinio turgaus. Idomu tai, kad vietinis turgus yra kilnojamas. Nėra jokių priekystalių, tiesiog tam tikrą dieną, tam tikroje gatvėje. Radom pasiklause vietiniu:
Tik grįžus į Lietuvą išskaičiau, kad šias slyvas valgo su druska:
O šios daržovės taip ir nesupratom su kuo valgyti
Pagal skoni kaip ropė. Giuzleme blynų nepirkom, nes nežinau kaip juos paruošti:
Papildyta:Vietiniai prekybininkai pakankamai įvairus:
Yra ir mūsų vadinamas "skudurynas":
Papildyta:Nežinau kaip vadinasi šios gervuogės, bet jos auga ant aukštų medžių.Pirkt nerizikuojam, bet paragaujam:
Kas patiko tai kažkokią priekonių pasta. Yra įvairių stiprumu. Pirkom pačią aštriausią, tad dabar gardunu burokėlių sriubą:
O penktadieniniame turguje Laros rajone visiškai nėra vietinio kolorito, tad ten lankytis neverta:
Papildyta:Diudeno krioklys mums matėsi pro kambario langą:
Tad vieną dieną nutarėm iki jo nueit pėsčiomis. Kelionė užtruko 40 min.
Važiuojant iš centro į Larą yra toks parkelis:
Jį perėjus prieini krioklį. Idomi krioklio kritimo į jūrą vieta: