Oi kokią gerą temą radau
aš turiu savybę įsivelt į visokias gluminančias istorijas nuo mažų dienų. keletas iš didelės kolekcijos:
1. Buvau gal 5 ar 6 metų, karaliavau pas močiutę kaime. Sekmadienį papuošė mane bažnyčion, baltom pedkelnėm, sarafaną kažkokį išeiginį apvilko su diiidele kišene ties bamba. Į tą kišenę įmetė kelias kapeikas saldainiui nusipirkt kur po mišių pardavinėja. Aš turėjau mylimą vištą kieme, tai prieš išeinant pasigavau,ant rankų panešiojau, pamylavau, kaip gi išeisi su drauge neatsisveikinus
po mišių lekiu tekina išsvajotojo gaidelio pirkt, kyšt ranką į kišenę kapeikų, kažkas ne taip, per skysta. Pasirodo vištikė prikakojo, iš "didelės meilės" turbūt
Taip saldainio ir nebenusipirkau..
2. Prieš metus su kambarioke kraustėmė į naują butą, aišku tašių, maišų ir maišelių daugiau nei pas visą čigonų taborą bendrai paėmus, tampėm sušilusios visą dieną iki tamsos. Paskutinis maišas mašinoj liko, aš už jo čiupt belekaip, o viduj fritiūrinė buvo su senu aliejum (SAKIAU draugei kad reikia išpilt, ji neklausė..
), tas smirdintis aliejus iš maišo tiesiai man ant palto, džinsų, ir dar į batus pribėgo. draugė lydosi, man juokas pro ašaras, palto gaila, dėmė per visą pilvą ir smirda dar. Įlipom į liftą, kaimynė kažkokia iš paskos, liftas mažas, ta dėmė tiesiai jai prieš veidą, žiūrėjo žiūrėjo taip keistai į mane
Kitą dieną, vakarop, grįžtu iš kažkur, žiūriu prie laiptinės ant turėklų pakabintas visu grožiu moteriškas peniuaras. Žiema buvo, pašerkšnijęs toks. Žiūriu iš tolo, galvoju "Nu bet kaimynės k..šės, peniuarus pro langus mėto". Prieinu arčiau, žiūriu - MANO!!!!
matyt nuo pakabos nuslydo kol į viršų nešiau