Parėjusi iš darbo nusivilkau kelnes, kartu su pėdkelnem. Iš ryto pamiršus apsivilkau naujas pėdkelnes ir tas pačias kelnes. Laiminga išėjau į darbą. Pakeliui susitinku bendradarbę, o ta sako:
- Kas tau ten prie kojos prilipę ir velkasi?
Pasižiūriu, juk senosios pėdkelnės išlindusios ir velkasi pažeme. Žinoma pamėlynavus iš gėdus išsitraukiau jas ir į šiukšlinę.
QUOTE(cvietocek @ 2010 12 11, 17:15)
Parėjusi iš darbo nusivilkau kelnes, kartu su pėdkelnem. Iš ryto pamiršus apsivilkau naujas pėdkelnes ir tas pačias kelnes. Laiminga išėjau į darbą. Pakeliui susitinku bendradarbę, o ta sako:
- Kas tau ten prie kojos prilipę ir velkasi?
Pasižiūriu, juk senosios pėdkelnės išlindusios ir velkasi pažeme. Žinoma pamėlynavus iš gėdus išsitraukiau jas ir į šiukšlinę.
- Kas tau ten prie kojos prilipę ir velkasi?
Pasižiūriu, juk senosios pėdkelnės išlindusios ir velkasi pažeme. Žinoma pamėlynavus iš gėdus išsitraukiau jas ir į šiukšlinę.
QUOTE(cvietocek @ 2010 12 11, 18:15)
Parėjusi iš darbo nusivilkau kelnes, kartu su pėdkelnem. Iš ryto pamiršus apsivilkau naujas pėdkelnes ir tas pačias kelnes. Laiminga išėjau į darbą. Pakeliui susitinku bendradarbę, o ta sako:
- Kas tau ten prie kojos prilipę ir velkasi?
Pasižiūriu, juk senosios pėdkelnės išlindusios ir velkasi pažeme. Žinoma pamėlynavus iš gėdus išsitraukiau jas ir į šiukšlinę.
- Kas tau ten prie kojos prilipę ir velkasi?
Pasižiūriu, juk senosios pėdkelnės išlindusios ir velkasi pažeme. Žinoma pamėlynavus iš gėdus išsitraukiau jas ir į šiukšlinę.
: DDD
Aš atsimenu per miestą einu patenkinta ir galvoju,ko čia visi taip naglai į mane žiūri, o einu Gedimino prospektu,tai žmonių kaip turi būt prasilenkiau. Ir ką susitinku su drauge, sako ji-kas tau ant veido? sakau-kur? ji- ant žando. Pala nufotografuosiu. Ramiai išsitraukė telefoną, nufotografavo, o ten per visa žandą juodas juodas plėmas, iki šiol nenutuokiu iš kur jis ten atsirado, bet kaip su kokiais tepalais užsitepus atrodžiau.
QUOTE(Elee @ 2010 12 11, 18:21)
: DDD
Aš atsimenu per miestą einu patenkinta ir galvoju,ko čia visi taip naglai į mane žiūri, o einu Gedimino prospektu,tai žmonių kaip turi būt prasilenkiau. Ir ką susitinku su drauge, sako ji-kas tau ant veido? sakau-kur? ji- ant žando. Pala nufotografuosiu. Ramiai išsitraukė telefoną, nufotografavo, o ten per visa žandą juodas juodas plėmas, iki šiol nenutuokiu iš kur jis ten atsirado, bet kaip su kokiais tepalais užsitepus atrodžiau.
Aš atsimenu per miestą einu patenkinta ir galvoju,ko čia visi taip naglai į mane žiūri, o einu Gedimino prospektu,tai žmonių kaip turi būt prasilenkiau. Ir ką susitinku su drauge, sako ji-kas tau ant veido? sakau-kur? ji- ant žando. Pala nufotografuosiu. Ramiai išsitraukė telefoną, nufotografavo, o ten per visa žandą juodas juodas plėmas, iki šiol nenutuokiu iš kur jis ten atsirado, bet kaip su kokiais tepalais užsitepus atrodžiau.
Panašiai ir man yra buvę. Nusipirkau naujas juodas odines pirštinės kai jos gaudavo drėgmės, dažydavo. Esu sau taip veidą išsitepus.
QUOTE(cvietocek @ 2010 12 11, 17:15)
Parėjusi iš darbo nusivilkau kelnes, kartu su pėdkelnem. Iš ryto pamiršus apsivilkau naujas pėdkelnes ir tas pačias kelnes. Laiminga išėjau į darbą. Pakeliui susitinku bendradarbę, o ta sako:
- Kas tau ten prie kojos prilipę ir velkasi?
Pasižiūriu, juk senosios pėdkelnės išlindusios ir velkasi pažeme. Žinoma pamėlynavus iš gėdus išsitraukiau jas ir į šiukšlinę.
- Kas tau ten prie kojos prilipę ir velkasi?
Pasižiūriu, juk senosios pėdkelnės išlindusios ir velkasi pažeme. Žinoma pamėlynavus iš gėdus išsitraukiau jas ir į šiukšlinę.
panašiai ir man buvo kažkada, tik buvau kažkur nuėjus su tom pėdkelnem kelnesė Grįštu, žiūriu kažko kojos storokos, ogi žiūriu pėdkelnes kelnėse
labadiena! zinokite ir man buvo nuotykis toks nutikes, tiksliau mano draugei. Nuveziau drauge iki pasto , sakau pavaziuosiu toliau, na ji ziuriu iseina is pasto ir eina ne i ta puse. po keliu minuciu atbega ir sako, tika ilipau pas kazkoki vyra i masina, atsisuku o ten ne tu, sumaise masinas..
QUOTE(mylimuke @ 2010 12 11, 15:55)
Bet pagalvokit iš žmogiškosios pusės, ar pačios nenorėtumėt visko, kas geriausia, net jei ir turėtumėt kažką, kas yra daug geriau už neturėjimą nieko?
Nenoriu visko, kas geriausia, nes tai neįmanoma, visų pirma, visų antra, tai yra viena baisiausių nelaimių - kai nebeturi ko siekti ir apie ką svajoti. Taip kad turėti kažką, o ne viską ir ne nieko yra pats geriausias variantas. Sorry už OT.
Labas vakaras , kurioms dar nesimiega. Nutariau ir aš papasakoti pikantišką situaciją. Prieš tikrai daug metų dirbau vienam biure planavimo ekonomikos skyriaus vedįjo pavaduotoja. Jauna visai ponička buvau, gal 21 metų. Apie lovos reikalus nenutuokiau, buvau tik teoretikė. Na, irstaigiai prieš pietūs pakviečia mane direktoius į savo kabinetę telefonu. Mano viršininko kaip visuomet nėra. Tekinaį kabinetą'' ant kilimėlio''. Manau , už ką teks dabar arsiimti, kad likus 20 min iki pietų toks striokas. Na. o direktorius liepia imti tematinį biuro planą ir staigiai su biuro mašina į savo ministeriją ginti planą. Tuo metu buvo tokia tvarka. Tik prieš važiuojant, liepia , kad būtinai pasirašytų vyr. inžinierius. Na, jų kabinetai atskirti tik sekretoriato. Išlėkusi apsidairau, kad sekretorės nei kvapo. Prie vyr. inžinieriaus durų tik vieno skyriaus viršininkas. Aš, jį aplenkusi, bandau patekti į kabinetą. Bet tas skyriaus viršininks, sučiumpa mano petį ir neleidžia. Aš , baisiausiai supykusi, aiškinu, kad kvailiems pokštams neturiu laiko, skubu į ministeriją. Bet jis bando išlaikyti mane. Aš išsisuku ir nesibeldusi veržiuosi į kabinetą. Ir sustingstu ant slenksčio... Ant rašomojo stalo sekretorė su vyr. inžinierium pačiam įkarštyje . O aš sustoju ir nei pirmyn, nei atgal. Nei padėk dieve sakyt, nei kiek valandų klaust . Tas skyriaus viršininkas ištraukia mane iš ten ir sako : sakiau,kad negalima. Nuo to laiko , prieš įeidama į kabinetą visąlaik pasibeldžiu ir , tik išgirdusi ''prašom'' , įeinu. Na, o smagiausia, kad tas skyriaus viršinikas kitiems pasakodamas apie tai, sakydavo, kad Ritai tai , ką pamatė, taip patiko, kad negalėjo išeiti.
QUOTE(RITUTĖ @ 2010 12 12, 01:53)
Na, o smagiausia, kad tas skyriaus viršinikas kitiems pasakodamas apie tai, sakydavo, kad Ritai tai , ką pamatė, taip patiko, kad negalėjo išeiti.
Nieko čia smagaus. Baisi kultūra. Ne tik kad viešino savo pasismaginimus darbe su darbuotoja, dar ir komentuot šitaip gėdos turėjo.
QUOTE(mylimuke @ 2010 12 12, 02:13)
Nieko čia smagaus. Baisi kultūra. Ne tik kad viešino savo pasismaginimus darbe su darbuotoja, dar ir komentuot šitaip gėdos turėjo.
taigi smaginosi ne skyriaus viršininkas, o inžinierius
QUOTE(SilRa @ 2010 12 12, 10:03)
taigi smaginosi ne skyriaus viršininkas, o inžinierius
Aaa Bet vis tiek nekultūringa tokius dalykus paskui skalbt viešai
QUOTE(cvietocek @ 2010 12 11, 17:15)
Parėjusi iš darbo nusivilkau kelnes, kartu su pėdkelnem. Iš ryto pamiršus apsivilkau naujas pėdkelnes ir tas pačias kelnes. Laiminga išėjau į darbą. Pakeliui susitinku bendradarbę, o ta sako:
- Kas tau ten prie kojos prilipę ir velkasi?
Pasižiūriu, juk senosios pėdkelnės išlindusios ir velkasi pažeme. Žinoma pamėlynavus iš gėdus išsitraukiau jas ir į šiukšlinę.
- Kas tau ten prie kojos prilipę ir velkasi?
Pasižiūriu, juk senosios pėdkelnės išlindusios ir velkasi pažeme. Žinoma pamėlynavus iš gėdus išsitraukiau jas ir į šiukšlinę.
as atsimenu, kai buvau vaikas (10-12m.), su drauge isejom pasivaikscioti, ziuriu, jai kazkas is kelniu klesnes islindes ir velkasi tai jinai irgi issitraukusi tas pedkelnes ismete i siuksline
QUOTE(RITUTĖ @ 2010 12 12, 01:53)
Ant rašomojo stalo sekretorė su vyr. inžinierium pačiam įkarštyje . O aš sustoju ir nei pirmyn, nei atgal. Nei padėk dieve sakyt, nei kiek valandų klaust .
nu bet ir slykstynes, tiek inzinierius, tiek sekretore o jum tai tikrai tikiu, kad nebuvo kur akiu det...