Einam su draugėmis namo, šaligatvis prie kelio, o prieš mus išlenda toks kietuolis - sidro butelis, šustra eisena ir kažkoks dokumentų aplankas ir staiga vėjas papūtė, ir jam tas aplankas iškrito, ir tiesiai į gatvę, negana to į balą, ir dar plius mašina tą jo aplanką pervažiavo 
tai tik išgirdom: O BLEEEEET. Namus pasiekėm prunkšdamos
Čia gal visų mažų žmonių rizika . Aš irgi esu įsivertusi, tik ne į koldūnus, o į ledus. Paėmiau "baltos varnelės" vaikui, o tas užsizyzė, kad nori savo mėgstamiausių su kondensuotu pienu. Jų buvo tik ant dugno, tai ir nervas ima, ir stenėdama siekiu, kiek išgaliu, stiebiuos - jau jau beveik sugriebiau ir kaput 
. Gėda baisulinga buvo, juokiuosi, o vaikas stovi išpūstom akim, nesupranta nieko. Užtat paskui ir draugams, ir seneliams, ir pažįstamiems, ir auklėtojoms vaizdingai nupasakojo, kaip mama ieškojo ledų ir šaldytuvan puolė . Savi iki šiol erzina, o svetimi gal nurašė vaikiškoms fantazijoms 
.
kazkada anksti ryte,gal ziemos pradzia buvo,kad buvo tamsu tamsu,ant kelio lygus kaip stiklas ledas ir jau kazkiek atleistas na iseinu is namu,ir ties pirmu posukiu tik slyyyyst ir issiteskiau ant sono 
ai nieko galvoju,kol nueisiu kelnes truputi pradzius 
na nueinu,rubinej irgi blanku,nusirengiu...ieinu i klase...visi ziuri i mane,as i save.... o mielasis D!!!! kaip as tada atrodziau...visas sudrekes sonas,buvo molio spalvos supratau kodel neskaudziai kritau,nes teskiaus ne ant ledo,o tiesiai i purvyna teko grizti namo...
kazkada anksti ryte,gal ziemos pradzia buvo,kad buvo tamsu tamsu,ant kelio lygus kaip stiklas ledas ir jau kazkiek atleistas na iseinu is namu,ir ties pirmu posukiu tik slyyyyst ir issiteskiau ant sono ai nieko galvoju,kol nueisiu kelnes truputi pradzius na nueinu,rubinej irgi blanku,nusirengiu...ieinu i klase...visi ziuri i mane,as i save.... o mielasis D!!!! kaip as tada atrodziau...visas sudrekes sonas,buvo molio spalvos supratau kodel neskaudziai kritau,nes teskiaus ne ant ledo,o tiesiai i purvyna teko grizti namo...
aš tik žvilgt, o ten jos ir dar gerai, per pusę išlindusios, po to į tašę susigrūdau.
aš tik žvilgt, o ten jos ir dar gerai, per pusę išlindusios, po to į tašę susigrūdau.
) ir staigiai įmetė man į kuprine, o aš vargšas vaikas nieko nežinodama nuėjau į mokyklą, traukiuosi knygą ir kartu su ja kojines. Klasiokės susižvalgė, pasižiūrėjo kaip į iš namų išvaryta, o aš jaučiu kaistu visa iš gėdos.
Einam su draugėmis namo, šaligatvis prie kelio, o prieš mus išlenda toks kietuolis - sidro butelis, šustra eisena ir kažkoks dokumentų aplankas ir staiga vėjas papūtė, ir jam tas aplankas iškrito, ir tiesiai į gatvę, negana to į balą, ir dar plius mašina tą jo aplanką pervažiavo tai tik išgirdom: O BLEEEEET. Namus pasiekėm prunkšdamos Čia gal visų mažų žmonių rizika . Aš irgi esu įsivertusi, tik ne į koldūnus, o į ledus. Paėmiau "baltos varnelės" vaikui, o tas užsizyzė, kad nori savo mėgstamiausių su kondensuotu pienu. Jų buvo tik ant dugno, tai ir nervas ima, ir stenėdama siekiu, kiek išgaliu, stiebiuos - jau jau beveik sugriebiau ir kaput . Gėda baisulinga buvo, juokiuosi, o vaikas stovi išpūstom akim, nesupranta nieko. Užtat paskui ir draugams, ir seneliams, ir pažįstamiems, ir auklėtojoms vaizdingai nupasakojo, kaip mama ieškojo ledų ir šaldytuvan puolė . Savi iki šiol erzina, o svetimi gal nurašė vaikiškoms fantazijoms . 
