Tie pasakojimai apie mikriukus priminė kaip aš viena kart iš paskraidžiau autobuse. Žodžiu su dviem draugėm važiavom autobusu irgi pačiame gale jos sėdėjo, o aš stovėjau ir taip staigiai stabdė autobusas,kad aš neišsilaikiau ir kai dėjau bėgt į priekį ir niekaip nesėju užsikabinti kur nors ir jau taip iš inercijos bėgu bėgu, ***** žiūriu jau vairuotojo "būdelė" , kai plojaus aš į ją i nuslydau nuo to stiklo ant žemės, visi atsisuko, o aš žvengiu gulėdama, dar pora bobulyčiu paklausė ar man viskas gerai, čiut iš to juoko išstenėjau,kad vis gerai, o kai atsistojau tai jau gėda prabudo, einu pas drauges,o kiti susižvengdami žiūri į mane.
Dar Rimiuke buvo bajeriukai ir abu vienu kartu. Apsipirkinėjam aš, sesuo ir jos draugas. Jis vienam gale aš kitam ir staigiai prisiminiau čipsus Lay's su grybais, bet tada ant smūgio užkrito man tas pavadinimas ir aš per visa parduotuve užrėkiau -Juliaaaau, paimk miško uogų grybų grybų.. Žinoma nepraėjus nei sekundei po užrėkimo daėjo man ją pasakiau,tai puoliau prie sesės,kad vis ne viena,o ta susileidusi stovi.
Nespėjo penkios minutės praeiti, kai siekdama koldūnus įkritau į šaldytuvą, kojos tabaluojasi, o galva tarp koldūnų, jau tada gėdos dozę baisia apturėjau.