Labas, nu kad taip, tai ir aš keletą bajerių tualetinių
dadėsiu...
1. Buvom karatistų stovykloj, ir ant visos stovyklos turėjom vieną bendrą tualetą. Durys, priešais jas kriauklė, į kairę kabinos...
Nu škias, draugė vakare šiaušia į tuliką, užėjo karatistinė nuotaika, kai spyrė į duris iš visų jėgų įeidama, tipo Džeki Čanas ar pan., o ten treneris dantis valėsi... Durys trenkė jam į užpakalį, ans susimūrijo į kriauklę ir čiut šepetuko neprarijo...
Sakė, buvo baisiai gėda - ir ko gero net abiem
2. Veiksmo vieta - tas pats tulikas. Į dušą vedė per savaitę vieną kartą, tad aš su tuo susitaikyti negalėjau ir neplauta galva vaikščioti taipogi. Taigi situacija - stoviu pasilenkus ties kriaukle ir plaunu galvą po šaltu kranu. Nueina pro šalį mažiukas į tuliką, ir nu taip atsiprašant priš... ir pribezda, kad nors dujinę ataką mirtiną skelbk. Uždaro duris išeidamas, tad nebesijunta. Plaunu galvą toliau.
Atsidaro durys, įeina minėtas treneris. Sako man, toks biški nustebęs dėl mano vaizdzialio:
- Ar ten nieko nėra? (tipo tulike)
Sakau:
- ne, nėr, - sau mintyse (tik smarvė).
Treneris atsidaro duris, giliai įkvepia, apstulbsta, bet matyt, kažkaip gėda atgal eiti staiga, gal dar galvojo, kad aš ten tą smarvę palikau, pabėgs, įžeis, neria vidun, ir škias žinoce ten ir sėdėjo, kol aš išėjau, nežinau, gal gėda buvo į akis pažiūrėt, gal nualpo...
3. Ta pati stovykla. Paskutinė diena. Visi sėdasi į autiką. Galvoju, velnias, kol iš Girulių parbildėsim iki namučių, dar į tuliką užsimanysiu. Nu ir apačioj pastato buvo toks tulikas be kriauklės be nieko, tiesiog durys atsidaro, iškart klozetas. Galvoju, nebeisiu į viršų, kur visad, tiek to, čia pat, dar autikas be manęs išvažiuos. Tokių galvojančių buvau ne aš viena, nes kai atplėšiau duris paskubom, aptikau ten ant klozeto besėdinčią vieną karatistę, moterą 45 metų... Brale ir kažkaip iš apstulbimo susirakinau, taip aš stoviu, ji sėdi, ir žiūrim viena į kitą, po kokių dviejų minučių atsitokėjau ir visa raudona duris uždariau...
Tokia vat "tualetinė" stovykla buvo... Prie to pačio da vienas bajeris, susijęs su tualetu, tik ne iki galo.
Einam su drauge į antrą aukštą į tuliką, tokie platūs laiptai, priešais aikštelė, šnekamės, o ten stovi toks jaunas treneriukas viršuj, ir aš kažko žiauriai susikuklinau ir pasukau nuo laiptų vidurio atgal - kas man ten sušvietė tą akimirką.... Kadangi draugė ėjo per žingsnį priekyje, to nepastebėjo ir prieš tą jauną treneriuką beeidama į tuliką išlindo gyvai su savim besišnekanti. Kaip ir nenusmaugė manęs po to...