QUOTE(Agrefa @ 2010 09 09, 21:34)
Na taip. Situacija buvo, tikrai pagal temą: nėra kur akių dėt...
QUOTE(Myliu tave @ 2010 09 09, 21:37)
Įtariu, šefas įsimylėjo po tokios situacijos
.
QUOTE(Agrefa @ 2010 09 09, 21:40)
Nea, šefas vedęs buvo. O man vedę tabu "juodai". Tada dar buvau laisva, nekalta mergaite
Įsivaizduok, vyras mane su triusikais, pėdkelnėm ir maikute pamatė. Galvojau, mirsiu, iš darbo išeisiu.
QUOTE(Myliu tave @ 2010 09 09, 21:41)
Nea, šefas vedęs buvo. O man vedę tabu "juodai". Tada dar buvau laisva, nekalta mergaite Įsivaizduok, vyras mane su triusikais, pėdkelnėm ir maikute pamatė. Galvojau, mirsiu, iš darbo išeisiu.
Įsivaizduok, vyras mane su triusikais, pėdkelnėm ir maikute pamatė. Galvojau, mirsiu, iš darbo išeisiu. Na ką padarysi. Jaunystė-kvailystė. Užtai dabar linksma.
QUOTE(Myliu tave @ 2010 09 09, 21:30)
Gerai, pasidalinsiu ir aš, nors gėdaaaaaa Senas reikalas čia buvo. Žiauriai skubėjau į darbą. Turėjau tokią durną madą, su tuo įvykiu baigėsi: kol nereikia eiti, lakstau namie su maikute, triusikėliais. Na, kavą verduosi ir t.t. Dažausi, kaip visos moterys. Šiaip tai žiemą tai buvo (svarbi detalė). Žiūriu, jau iš namų lėkt reikia. Tai aš paltą ant kupros ir varau. Atvariau į darbą, reik paltą nusirengti, atsisagstau, o aš.... su pėdkelnėmis ir maikute (be kelnių, sijono ir pan.). O dirbau administratore, direktorius akis išpūtė pamatęs ir, kad dės juoktis... Na, iš tos skubos paltą ant kurpos, batus ir pirmyn. Parvežė namo apsirengti. Baigėsi nuo to karto mada su triusikais po namus lakstyti iki išeinant ir kuistis. Bene prieš 15 metų tai buvo, bet atsimenu.
Senas reikalas čia buvo. Žiauriai skubėjau į darbą. Turėjau tokią durną madą, su tuo įvykiu baigėsi: kol nereikia eiti, lakstau namie su maikute, triusikėliais. Na, kavą verduosi ir t.t. Dažausi, kaip visos moterys. Šiaip tai žiemą tai buvo (svarbi detalė). Žiūriu, jau iš namų lėkt reikia. Tai aš paltą ant kupros ir varau. Atvariau į darbą, reik paltą nusirengti, atsisagstau, o aš.... su pėdkelnėmis ir maikute (be kelnių, sijono ir pan.). O dirbau administratore, direktorius akis išpūtė pamatęs ir, kad dės juoktis... Na, iš tos skubos paltą ant kurpos, batus ir pirmyn. Parvežė namo apsirengti. Baigėsi nuo to karto mada su triusikais po namus lakstyti iki išeinant ir kuistis. Bene prieš 15 metų tai buvo, bet atsimenu. Man močiutė pasakojo panašų įvykį. Tarybiniais laikais būdavo kaimuose organizuojami tokie sveikatos patikrinimai. Būdavo atvažiuoja su didele mašina į miestelio ambulatoriją, ten yra net rentgeno aparatas. Tai viena kaimynė ruošėsi eiti, suknelę ant lovos pasidėjo, o pati dar kokius tai darbus dirba, vyras šaukia važiuoti, tai ji irgi paltą apsivilko ir nuvažiavo ir tik nuvažiavus pamatė, kad ji tik su apatinuku- tai laimė kad miestelyje jos sesuo gyveno- tai apsirengti nulėkė. Tada arkliais dar važinėjo.
O mano viena kolegė kartą labai skubėjo į darbą ir namuose prieblandoj apsiavė skirtingais batais. Žinot, kaip tarybiniais laikais tie batai beveik visi vienodi buvo. Taip ir atėjo į darbą vienu rudu, kitu juodu batu.
O mamos bendradarbei, išlipant iš autobuso, kažkas primynė ilgą sijoną ir atplyšo padalkos. Irgi lėkė namo persirengti.
Šiaip tai galiu savo mamos papasakoti jaunystės įvykį, visada "juodai žvengiam", kai atsimenam. Ji su drauge į kelionę važiavo, autobusu. Na, autobusas sustojo visus išleisti gamtinio reikaliuko. Pakelėj, ankstų rytelį, prie kakžkokio kaimo. Na, ji su drauge nulindo į seną seną sodą, gal buvo, kaip mama pasakojo, kokios 4 ryto. Na, ir atsitūpė pasiusioti. Atsisuka, o ten sodas buvo, troba stovėjo, jos galvojo, kad miega visi, o ten pro langą diedas spokso į jas abidvi. Sakė, nors žemėn lįsk. 
Papildyta:
Ir dar galiu papaskoti: skubėjau į darbą, avėjau zomšo batukais. Žiūriu, mano autobusas. Aš bėgte, į autobusą įšokau, spėjau, durys užsidaro, o aš... ant kojinių, bateliai lauke, stotelėje. Staiga autobusas sustoja, įlipa vyras ir mano batelius man prie kojų padeda, kaip tai Pelenei iš pasakos. Va ir taip dar buvo.
Papildyta:
Ir dar galiu papaskoti: skubėjau į darbą, avėjau zomšo batukais. Žiūriu, mano autobusas. Aš bėgte, į autobusą įšokau, spėjau, durys užsidaro, o aš... ant kojinių, bateliai lauke, stotelėje. Staiga autobusas sustoja, įlipa vyras ir mano batelius man prie kojų padeda, kaip tai Pelenei iš pasakos. Va ir taip dar buvo.
QUOTE(Myliu tave @ 2010 09 09, 21:46)
...... Aš bėgte, į autobusą įšokau, spėjau, durys užsidaro, o aš... ant kojinių, bateliai lauke, stotelėje. ...........
Pašėlus mergiotė buvai
QUOTE(Agrefa @ 2010 09 09, 21:53)
Oi ne, esu labai rami, ir buvau rami. Tiesiog skubėjau, o bateliai zomšiniai, kaip rašiau, buvo prasitampę. Ir liko lauke.
QUOTE(Agrefa @ 2010 09 09, 20:44)
Gal ir dabar su šiuo šefu ir dirbate?
QUOTE(~Lady Jo~ @ 2010 09 09, 21:55)
Ne.
Bet tada dar metus kartu išdirbome. Prisimindavom kaip gerą anekdotą. Bet mano įprotį lakstyti su triusikais namie išmušė šis įvykis amžiams 
. Dabar iš karto tvarkingai rengiuosi, kaip reikiant
QUOTE(Myliu tave @ 2010 09 09, 20:56)
Ne. Bet tada dar metus kartu išdirbome. Prisimindavom kaip gerą anekdotą. Bet mano įprotį lakstyti su triusikais namie išmušė šis įvykis amžiams . Dabar iš karto tvarkingai rengiuosi, kaip reikiant
Bet tada dar metus kartu išdirbome. Prisimindavom kaip gerą anekdotą. Bet mano įprotį lakstyti su triusikais namie išmušė šis įvykis amžiams . Dabar iš karto tvarkingai rengiuosi, kaip reikiant tikrai nenorėčiau tokioje situacijoje atsidurti
šefas turbūt turėjo gera humoro jausmą, kad ir namo parvežė 
QUOTE(~Lady Jo~ @ 2010 09 09, 22:02)
tikrai nenorėčiau tokioje situacijoje atsidurti šefas turbūt turėjo gera humoro jausmą, kad ir namo parvežė
šefas turbūt turėjo gera humoro jausmą, kad ir namo parvežė Taip. Šefas buvo puikus. O daryti nebuvo kas, nedirbsi gi su paltu visą dieną. Parvežė apsirengti.
