Dvi istorijos is parodu. Bevaiksciodama po paroda uzsimaniau pas "nykstukus". Buvau kartu su sunum-tai reikejo sau ir jam rankytes nuplauti pries uzeinant i kabina. Kol rankytes ploviau is vienos kabinos pasigirdo labai garsus "pirst" ir kelis kartus. Mano mazius- kas cia per garsas? As jam -nieko negirdziu (atseit). Uzeinam i kabina reikaliukus atlikti ir vel salia garsiai pirsnoja. Mano mazius garsiai-kas cia per garsai? As tyliai-kazkas kaku daro. Atlike reikalus vel rankytes nusiplovem ir isejom...lydimi garsu. Gi viskas zmogiska ir suprantama, tik labai nemalonu buvo,kad vaikas taip garsiai klausinejo O moteriske ilgokai uzsibuvo-turbut jai paciai buvo geda po tokiu komentaru iseiti kol as su sunumi ten buvau.
Kita istorija- su broliu buvom didziuleje tarptautineje parodoje. Sumanem ir i LT stenda nueiti,kaip sakant saviskius palaikyti. Uzeinam ir prie musu is karto toks vyriukas prisistato ir klausia-can i help you?. As jam- galite. Jis- Excuse me. I did not understand. As vel- taip, galite padeti. O jis toks susimetes israudes- Excuse me...oi, atsiprasau...taip? Mes su broliu ji kalbinti pradejome, bet vyriukas nuo soko sunkiai begalejo atsigauti ir tik vos keleta sakiniu islemeno. Tai mes greitai pasisalinom, nebenorejom jo traumuoti.
Man buvo, kad skubedama skambinau MB. Greit suspaudziau telefono mygtukus, deja brangusis neatsiliepe, o isijunge balso pastas. Na, ka galvoju, kad jau nepavyko pakalbet tai bent geros dienos brangiausiajam palinkesiu ir pradejau: na, kur prapuolei meskine, kad neatsiliepi, bausme uz tai drabuziu nuplesimas vakare..RRRR Kazkaip po keliu minuciu sumasciau pasiziureti rinktus numerius ir isaiskeja, kad sugebejau paskambinti savo pazystamos vyrui, jau taip nemalonu pasidare, kad net viduriai apsiverte O geriausia, kad jis man atskambino palinketi geros dienos, sakiau prasmrgsiu i zeme is gedos ir juoko
Čia visai neseniai tokia moteris paprašė vaikus pasaugoti, nes jai reikėjo į laidotuves savo prosenelės. Važiavo jie tryse ( tėvas, motina ir vyresnis sūnus(ale labai protingas jis)). Na ir ką, grįžta visi juokdamiesi, sako- nepatikėsi. Nuvarėm nusipirkom vainiką, tokį gražų, brangų. einam visi susikaupę į šarvojimo salę, persižegnojom, nunešėm vainiką padėjom, o žmonių tiek daug aplink karstą,vos ten įspaudėm tą vainiką. Na tai galvojam ir nelysim mes rpei to karsto arti dabar,nuėjom atsisėdom, žiūrėm,kad nei vieno pažįstamo žmogaus. Sėdi už mūsų kažkoks vaikinas, norėjau atsisukti paklausti kur puskė su šeima,bet galvoju ai nematytas,tai neklausinėsiu. Įeina dvi bendradarbės mano, pasisveikinau visa nustebusi ką jos čia veikia, galvoju reikia nueiti pažiūrėti prie karsto kaip ten kas. Prieinu, pasistiebiu, žiūriu kostiumas, dar truputi pasistiebiu žiūriu plika galva, jau susižvengdama pasižiūrėjau,kad ne ten atėjom į kažkokio vyro laidotuves pataikėm. Einu jau nebegalėdama prunkščiodama, pasakyti vyrui ir sūnui,kad ne ten atėjom, priėjau, pasakiau, o taip tyliai,kad niekas negalėjo išgirsti,būtume tyliai pasišalinę, tai ne diedas per visą salę,kad užbliovė iš juoko,tai teko greit pasiplauti.
Mdaa nors esu pakliuvus i kruvas idiotisku situaciju,i ne savo laidotuves pakliut dar neteko.
Savo kelyje galim sutikti daug neadekvačių žmonių. Labai linkiu nesigadinti nuotaikos dėl to - tiesiog prisiminkit, kad tuos žmones tokiais pavertė aplinkybės, kurių jie nenugalėjo: alkoholis, narkotikai, stresas, nelaiminga santuoka, nekenčiamas darbas trisdešimt metų, ir t.t.
Šiandien pas kaimynus inkurtuvės (pagaliau galutinai įsikūrė, nors gyvena jau metus). Jų vaikai išėjo į balkoną ir su kitais giminaičiais aptarinėja kaimynus, o pas mane balkonas atdaras, aš viską girdžiu. Staiga sako: virš mūsų gyvena kumelė vardu Florestina, o aš atitraukiu užuolaidą ir sakau, o po mumis gyvena idiotų banda. Į tai vaikai: svetimų pokalbių klausyt nemandagu, o aš: apkalbinėti kaimynus jiems girdint taip pat nemandagu. Tai kaip movė jie į butą, dabar muziką visu garsu paleido.
Jei visiems patiktų vienas ir tas pats, būtų labai nuobodu gyventi.
Išminčiai kalba, nes turi ką pasakyti, o kvailiai nes turi kažką pasakyti Platonas.
Šiandien pas kaimynus inkurtuvės (pagaliau galutinai įsikūrė, nors gyvena jau metus). Jų vaikai išėjo į balkoną ir su kitais giminaičiais aptarinėja kaimynus, o pas mane balkonas atdaras, aš viską girdžiu. Staiga sako: virš mūsų gyvena kumelė vardu Florestina, o aš atitraukiu užuolaidą ir sakau, o po mumis gyvena idiotų banda. Į tai vaikai: svetimų pokalbių klausyt nemandagu, o aš: apkalbinėti kaimynus jiems girdint taip pat nemandagu. Tai kaip movė jie į butą, dabar muziką visu garsu paleido.