Situacijos, kai nėra kur akių dėti...

cia matyt, kad tokios situacijos butu isvengta pas mus per isleistis ant scenos uzlipti ir po to nulipti panelems vaikinai parankes siule.

turbut;D

Neperseniausiai mano naminė katytė pradėjo bėgt iš namų vos prasivėrus durims, bėda ta, kad vėliau ji nemoka grįžt ir tenka leistis žemyn ir ją parsivest. Ir vieną iš tokių pabėgimų jau vakarėjant nuskubu apačion jos ieškot, žiūriu tupi mano gražuolė, aš ją kviest, o ji - bėgt, aš iš paskos! Ji šast po mašina, aš keturiom taip pat lendu ir bandau ją pasiekt, ta žiūri paklaikusiom akim į mane, o aš galvoju, kas čia tai katei užėjo, kad savų nepažįsta! Vos prisislinkau arčiau, toji vėl bėga ir tik belekiant iš paskos žiūriu, kad mano KATYTĖS kiaušiukai tabaluoja po uodega Ot kaimynams vaizdų daviau, sakys visai nukvako moteriškė

O su pamirštais raktais irgi istorija buvo. Studijų laikais gyvenau su šaunia kambarioke, su kuria mėgom karts nuo karto išlėkt pasilinksmint. Na ir po vieno tokio gero apšilimo bare parsirandam namo, abi neblogai įkaušusios aš pradedu ieškot raktų - nėra (kambariokė jų išvis neėme, o durys užtrenkiamos), stovėjom stovėjom ir draugų vyrukų prisikviest bandėm, nieks į pagalba neatskuba. Žiūrim gi virtuvės langas atidarytas (butas antram aukšte), tad kamabariokė pasirįžo lipt į viršų, pirmam aukšte buvo grotuotas langas, kurio pagalba ji užsiropštė, tada dar turėjo pasikabint ant stogelio (kur būna virš lauko durų) ir jau užsikabarojus šiaip ne taip ant jo, išdauždama viską, kas buvo ant palangės įsiropštė į vidų... ir štai būtent tą akimirką aš atgaminu, kad į barą tai ėjau su rankine, kurioje yra ir RAKTAI, o grįžau jau be rankinės Visa laimė, kad kambariokė gera buvo ir per daug ant manęs nepyko už jai tekusią mankštelę, nulekėm atgal į barą, kur manęs laukė mano rankinė su raktais

gerai, kad rankine tebelauke, niekas nenusvilpe

prisiminiau,su draugėmis,kai buvome mažos,dažnai eidavome viena pas kita pasikviest į lauką,dažniausiai laiptinėje pasišnekėdavom,nors tėvai sakė nesiramstyti laiptinėse prie durų,na mes su drauge šnekam abi,ir aš atsirėmiau į kaimynų duris,na žinote,kaip būdavo tokios senos guminėss,deja durys buvo neužrakintos,galite tik įsivaizduoti,kaip aš įlėkiau pas kaimynę į kolidorių ir jos reakciją nieko nesakė,maža dar buvau,daugiau laiptinėse nebesisšnekučiuodavau ir palei duris nesiramstydavau

Va taip ir gaunas, kad tevai visada teisus

O aš stovykloj irgi fainai pasirodžiau. Žodžiu. Atvažiavo svečiai iš Turkijos. O aš su drauge kalbu ir atsirėmus į sieną buvau. O tik ta siena (kuri deja buvo durys, tik aš jų nepastebėjau ) atsidaro išeina turkas, o aš jau į jo kambarį įsiridenus, kad voliojuos.

Arba kalbu su drauge per ausines, palaidi plaukai tai jų net nesimato. Ir prie kasos atsistoju. Nuskanavo prekes. Pasakė sumą kiek mokėt reik. Aš dar kartą paklausiau: kiek? Tada draugė pasakė prikolą kažkokį, o kasininkė kai pakartojo sumą aš kaip dėjau žvengt. Bet taip grynai nesusilaikiau. Ta į mane žiūri, o aš juokiuosi. Nu tada tai taip gėda buvo..

Mama pasakojo . Sako einu sau ramia tylia gatve viena , staiga isgirstu tolokai kalbant , atsisuku paziuret, bo tik vienas balsas girdet, pritarianciu nera, o ten eina sau moteris ir kalbasi pati su savim , dar ranka pamoja, sako issigandau , gal kokia pamisus, nu maza ka, sitaip vienam su savim kalbetis ir dar garsiai.Pasiziuriu , apsidairau , jokiu aplink zmoniu , nu nesmagu is tikruju, paspartinau zingsni , galvoju , jei kabinsis ka cia man reikes daryt , kaip apsiginti...O toji kalbetoja jauna gi , greita , mama aplenke ir nuejo sau kalbedama.Mobilus prie ausies tai buvo tik tik pati ju pradzia, mazai kas turejo

man panasiai buvo viesajam transporte vakare. Priseda priesais vyriskis solidziai apsirenges ir pradeda 'labas, kaip laikais? tai siandien atvaziuosit vakare??' Nu nieko sau, galvoju ir jau ruosiuos klaust kas jus busit, kai pastebiu jo rankose mobilu, o ausyje laisvu ranku irengini telefonams. Tai gerai, kad nepraveriau burnos, nes buciau apsikvailinus kaip reta

Prisiminiau, kad ir man gal porą kartų yra buvę, kad einantis pro šalį žmogus sako "labas", o aš iš netikėtumo net pasimetu, bet irgi pasisveikinu, bet jis, pasirodo, kalba telefonu.

prisiminiau ir aš dar vieną) užsukom su drauge į Mickevičiaus biblioteką, aš ten pačioj žemiausioj lentynoj kažkokią knygą skaitau pritūpusi ir šalia manęs irgi pritūpusi skaito kažkokia panele nepažįstama bet irgi juodais plaukais kaip mano draugė) ir aš į ją taip pasilenkusi į ausį šnabždu ( nes vistiek bibliotekoj reikia kalbėti tyliai:))) "Dovile, reikia imt šitą knygą...." tik žiūriu kad ko tai man ji nieko neatsako, o Dovilė už kokių trijų metrų stovi ir nustebusi žiūri ką aš ten šnabždu į ausį nepažįstamai panai ))

o vakar irgi buvo juokinga situacija kai ne tiek gėda bet
vos į kelnes nebuvau pridėjus iš baimės:D važiuoju aš su mašina prieš kokius tris mėnesius išsilaikiusi teises be klevo lapo ir žiūriu mokyklinis mašiniukas važiuoja lėtai lėtai na man aišku tas greitis pasirodė per lėtas tai aš kaip tikra kelių erelė ant apsukų pradėjau lenkt:D ir tik belenkdama pamačiau kad tai visai ne mokyklinis o mentų mašina!!!! aš taip susimėčiau nu galvojau viskas, nes lenkiau kur lenkt negalima ir dar greitį paviršijau ir dar važinėju be klevo lapo, baigiau lenkimą tvarkingai ir jau laukiu kol jie įsijungs žiburiukus ir mane stabdys:D bet nestabdė ! tai net nutolusi gerokai žvalgiausi ar jie nepersigalvojo:D

O aš vakar apturėjau gėdingą situaciją. Žodžiu vakare kažkas pradėjo rūkyti balkone ir aš išėjau nusprendusi, kad dabar tai iškokliosiu tą Algirdą iš 8 aukšto, gana čia man smardinti. Išeinu, o ten mano kaimynų sūnus rūko (beje nepilnametis), jis man "Labas vakaras" aš jam atgal ir į butą kaip moviau. Juk buvau nei nuoga, nei apsirengus. Vilkėjau tokią tuniką iki pusės nuoga nugara, o priekyje tik du lopeliai krūtinę dengė už kaklo surišta plonu šniūreliu, o ta mano krūtinė nemaža F dydžio. Vaizdelis aišku buvo super. Sesuo žvengė, sakė, kad kaimynai dabar mane apkaltins sūnaus tvirkinimu.