QUOTE(EVOY© @ 2010 05 18, 11:12)
Nepamanykite, kad esu kategoriškai nusistatęs prieš infraraudonųjų spindulių šildytuvus: kokie gali būti už ar prieš, jei apie sistemą žinai tik iš pardavėjų pasakaičių... Jei jau pasitaikė šiomis sistemomis neprekiaujantis profesionalas (t.y. galintis objektyviai atsakyti į kelis klausymus)- begėdiškai tuo pasinaudosiu.
Bijau, kad dėl mano kaltės ar kažkaip kitaip bus įsivėlusi nedidelė klaidelė. Nors infraraudonųjų spindulių šildytuvai nėra mano pagrindinė veiklos sritis, visgi įmonė, kurioje dirbu, tarp kitų veilos sričių, prekiauja ir šiais šildytuvais - jei tiksliau, tai bendradarbiauja su įmone, importuojančia šiuos šildytuvus į Lietuvą. Taigi nors ir rizikuoju nuvilti, visgi turiu teisybės dėlei informuoti, kad nesu visiškai "nepriklausomas ekspertas".
1. Dėl šio punkto vėlgi bijau, kad bus kažkur įsivėlusi klaidelė. Nežinau, kuo remiate teiginį, kad viršutinėje patalpos dalyje susidarys 45 laipsnių temperatūros oro sluoksnis. Gal aš kažko nežinau, bet spėju kad visgi Jūs buvote klaidingai informuotas. Tai tiesa, kad paties infraraudonųjų spindulių šildytuvo paviršius įkaista ir netgi iki aukštesnės temperatūros, bet kadangi jo šildymo principas yra spindulinis, o ne konvekcinis, tai patalpos viršutinėje dalyje jis tikrai nesukelia oro temperatūros žymiai labiau, nei kitos šildymo priemonės. Be abejo šiltas oras turi tendenciją kilti į viršų. Bet kadangi infrašildymo atveju šilumą skleidžia įšilę paviršiai, tai šiluma pirmiausiai sklinda nuo įšilusių grindų, baldų, sienų ir tolygiai pasiskirsto patalpoje (beje daug tolygiau, nei įprastinio konvekcinio šildymo atveju).
2. Šis punktas vėlgi siejasi su tuo, ką paaiškinau pirmajame punkte. Termodinamika lieka nekintama, bet kadangi mes šildytuvu šildome ne orą, kuris yra tarp šildytuvo ir paviršių į kuriuos jis nukreiptas, o pirmiausiai pačius paviršius ir jau toliau šie pavišiai, įšilę, dalį šilumos atiduoda orui, tai termodinamika lemia labai malonų ir tolygų šilumos pojutį o ne ekstremalų susisluoksniavimą.
3. Neginčysiu grindinio šildymo privalumų - man ir pačiam yra malonu pėdomis jausti nuo grindų sklindančią šilumą, bet infrašildymas šiuo atveju ne labai nusileidžia, nes sąlyginai grindys taip pat nelieka šaltos - bent jau jos būna šiltesnės, nei radiatorinio šildymo atveju. O prie privalumų prieš grindinį šildymą paminėčiau kad ir tą patį tiesioginio šildymo pojutį, apie kurį gretimoje temoje pasakojo tokių šildytuvų naudotoja. Jei neskaitėte, tai ji pasakojo, kad vyras mėgsta miegoti prie atviro lango ir anksčiau jai tekdavo tokiu atveju slėpti netgi galvą po anklode - dabar gi, naudojant infrašildytuvą, šalčio netgi tokiu atveju nebesijaučia. Iš esmės skirtingi šildymo būdai turi privalumų ir minusų ir tiesiog turi skirtingą pritaikymą. Aš asmeniškai vonioje ir panašiose patalpose, kur tenka vaikščioti basam, rinkčiaus grindinį šildymą, bet svetainėje, darbo kabinete, ar miegamajame teikčiau pirmenybę infrašildymui.
4. Dėl temperatūrinio išsisluoksniavimo aš jau lyg ir pasisakiau, bet net jai trumpam priimtume prielaidą, kad aš netesus ir visgi patalpose oras išsisluoksniuoja taip ekstremaliai, kaip Jūs aprašote, tai šiuo atveju rekuperacinė vėdinimo sistema būtų ne problema, o jos sprendimas, nes oro ištraukimo difuzoriai dažniausiai yra įrengiami lubose, arba sienoje, arti lubų ir tas neva tai labai karštas oras būtų ištraukiamas iš patalpos, bei rekuperatoriuje atiduotų savo "karštį" šviežiam orui.
Su mechanine vėdinimo sistema ši oro apykaita nevyktų taip efektyviai, nes oras gal nebūtų taip efektyviai ištraukiamas iš viršutinės patalpos dalies, bet visgi jis judėtų patalpoje. Jei norite man oponuoti, pabandykite atlikti eksperimentą: neaukštoje patalpoje pasiekite, kad oras viršutinėje patalpos dalyje pasiektų Jūsų minimą 45 laipsnių temperatūrą ir nustatykite, kokia temperatūra bus likusioje patalpos dalyje. Labai greitai įsitikinsite, kad net pasiekus tokia ekstremalią temperetūrą prie lubų ir palaikius ją ilgesnį laiką, karštis ilgainiui pakankamai pasiskirstys iki pat grindų ir galiausiai Jūs vienaip ar kitaip turėsit pašalinti tą karštį.
Nesuprantu kuo pagrįstas Jūsų teiginys, kad sistemų davikliai gaus klaidingus duomenis. Jei turite omeny tai, kad šildytuvai šildys tik "daiktus", o patalpa bus šalta pati iš savęs, tai Jūs tiesiog klystate. Taip, šilumos pojutis bus juntamas daug greičiau, šildantis infrašildytuvu, bet naudojant jį nuolatiniam šildymui, šiluma pasiskirstys visoje patalpoje ir davikliai tikrai nebus nei "akli", nei "kurti"
5. Spėju, kad šis punktas iš dalies paaišina mūsų "nesusikalbėjimo" priežastį. Tamsta greičiausiai ne labai išskiriate momentinio/zoninio poveikio trumpųjų infraraudonųjų spindulių šildytuvus, kurie yra skirti atvirų lauko terasų šildymui, arba zoniniam šildymui didelėse patalpose (sandėliuose), kuriose reikia pašildyti tik tam tikrą darbo zoną. Šie šildytuvai sirti momentiniam šildymui. Tai yra jūs ateinate su tokiu šildytuvu į nešildomą patalpą, arba į lauko terasą, nukreipiate šildytuvą į norimą šildyti paviršių, jį įjungiate ir iš kart jaučiate šilumą, nors aplinkui vis dar tas pats vėsus oras.
Visgi kalbant apie gyvenamųjų patalpų šildymą, kalba eina apie kito tipo prietaisus - jie nebeturi tokio momentinio šiluminio poveikio, jų skleidžiama šiluma yra švelnesnė, ne tokia intensyvi, jie yra ekonomiškesni eksploatavime už zoninius/momentinius šildytuvus, ir jie iš esmės palaiko šilumą patalpose, kaip ir bet kuri kita šildymo sistema, beje, komplektuojant juos su programuojamais termostatais (tai nėra kažkas neprieinamo piniginiu atžvilgiu), galima pasiekti Jūsų minimą "galimybę reikiamu laiku turėti šiltas patalpas".
Dėl infraraudonųjų spindulių, ai tiesa, Jūs ne pačius spindulius kaltinate, bet juos skleidžiančius prietaisus, tai kaip jau ir minėjau, patys infraraudonieji spinduliai yra iš esmės naturaliausiais ir sveikiausias šilumos šaltinis, o prietaisai tikrai nedidina "elektromagnetinio užterštumo" labiau nei Jūsų namo elektros instaliacija bei buitiniai elektros prietaisai. Jei kažkokiu būdu žmonės artimiausiu metu sugebės atsisakyti visų elektrinių buities prietaisų, tai gal ir vertėtų vardan sveikos aplinkos atsisakyti ir šitokių šildytuvų, bet kadangi to niekas kol kas daryti nesiruošia, tai ir "elektromagnetiniu smogu" neva susidarančiu dėl infrašildytuvų, gąsdinti, manyčiau, yra nekorektiška. Bent jau aš kol kas nematau konkrečių duomenų pagrindžiančių tokias baimes, o manau, kad per tą laiką, kurį šie šildytuvai jau yra naudojami (tai yra sąlyginė naujovė Lietuvoje, bet ne užsienyje), šiluminės energetikos senbuviai tikrai būtų "atkasę" kur kas rimtesnių kompromituojančių argumentų, nei spėliones. Ir jei tai būtų kensminga, tokių prietaisų naudojimas ir prekyba jais nebūtų toleruojama. Dabar gi ši pramonės šaka išgyvena didelį augimą, nuolat auga gamintojų skaičius, modelių pasirinkimas.