Na, del langu nuraminot.
O del sildymo lieka galvos skausmas didziulis. I ar II temoj buvau skaicius,kad svedai irode, kad ju klimatineje zonoje katiline butina.Lenkai vokieciai issivercia iki 150 kv namui su elektra. Musu namas bus apie 150 kv sildomo ploto (musu daug, maziau neiseina niekaip, kiaip benoreciau). Nei geoterminis, nei kito kuro katilas nera priimtini. Mintys mano tokios- nepataupti ant sienu siltinimo (pamatu bei ju nelabai ir pakeisi), langu- bet sutaupyti neirenginejant katilines , radiatoriu ir tt. ir sildytis elktra. Ateityje isigyti saules jegaine, kai bus remiama valstybes (tikiuos, kada nors tai ivyks). Bet labai bijau, kad neirengus sildymo sistemos (o ateityje jos irengimas gali kainuoti labai daug, kai jau yra visa apaila)paskui uz elektra bus neprimtinai dideles saskaitos. Irenginejant gi sildymo sistema (tikrai nepigus malonumas, kazkas skaicio apie 40-50 KLt) visa ekonomine perdidelio siltinimo ir supergeru langu prasme gerokai sumazeja. Mano manimu, dabartinemis Lietuvos salygomis artimas Pasyviam namui apsimoketu, tik jei neirengineti sildymo sistemos. Bet kazkaip baisoka Kaip gi yra su ta musu klimatine zona? Butina ta katiline ir sildymo sistema ar be jos galima issiversti su protingiomis saskaitomis uz elektra? O vokiecius laba gerbiu, protingi zmones, ir skaiciujantys viska.
Ka jau tikrai apsisprndeme, tai nepagaileti pinigu apsiltinimui.
dar klausimas -priblokuotas garazas prie mano, ta prame, turints benrea siena ir pamata su namu. Bruonius tvirtina, kad tai salcio tiltas. Architektai - ir ne vienas- atvirksciai, kad buferis tarp lauko ir namo. Tai kiaip is tisu yra? Kai specialistai is PN institutu apie tai kalba?
Dėl Vokiečių patirties - su visa pagarba jų preciziškumui ir aukštai kokybei, visgi Lietuvos klimatinės sąlygos yra kur kas artimesnės Švedijai ir kai reikia rinktis iš Vokietijos ar Švedijos specialistų rekomendacijų, siūlyčiau vadovautis būtent švediška patirtimi.
Dėl šildymo, siūlau pasidomėti infraraudonųjų spindulių šildymo plokštėmis. Tiek pirminės investicijos, tiek eksploatacijos atžvilgiu labai įdomus variantas, ypač pasyviame name, apie kurį mąstote. Tai ta pati elektra, kuri Jus ir vilioja ir baugina, tačiau maždaug dvigubai efektyviau išnaudoja elektros energiją lyginant su standartiniais elektriniais šildytuvais.
Dėl Vokiečių patirties - su visa pagarba jų preciziškumui ir aukštai kokybei, visgi Lietuvos klimatinės sąlygos yra kur kas artimesnės Švedijai ir kai reikia rinktis iš Vokietijos ar Švedijos specialistų rekomendacijų, siūlyčiau vadovautis būtent švediška patirtimi.
Dėl šildymo, siūlau pasidomėti infraraudonųjų spindulių šildymo plokštėmis. Tiek pirminės investicijos, tiek eksploatacijos atžvilgiu labai įdomus variantas, ypač pasyviame name, apie kurį mąstote. Tai ta pati elektra, kuri Jus ir vilioja ir baugina, tačiau maždaug dvigubai efektyviau išnaudoja elektros energiją lyginant su standartiniais elektriniais šildytuvais.
jei paskaitytumet , Kirtiss, mano posta dar pries tai rasyta, ten ir buvo klausimas del infraraudonuju radiatoriu. Preliminariai ~150 m nameliui kainuotu tie sildytuvai apie 10 000 Lt. Suma tikrai prieinama. Labai mane dominantis variantas, tik yra labai mazai atsiliepimu praktisku zmoniu- sakykim, nera ju- kurie naudoja tuos sildytuvus. Pagrindinis klausimas butu- ar nera silta tik tuo atveju, jei sedi toje zonoje, kur sildo sildytuvas? Isejus is jos- ar nesijaucia salcio? Gal Jus asmeniskai susidures su tais sildytuvais? Butu labai idomu isgirsti praktisku atsiliepimu. Bet jau beveik apsisprendem- tiesiog nupirksim koki viena ir isbandysim- patiks - visa nama tokiu budu sildysim. Tik gaila, teks rudens laukti, kol bus salta
jei paskaitytumet , Kirtiss, mano posta dar pries tai rasyta, ten ir buvo klausimas del infraraudonuju radiatoriu. Preliminariai ~150 m nameliui kainuotu tie sildytuvai apie 10 000 Lt. Suma tikrai prieinama. Labai mane dominantis variantas, tik yra labai mazai atsiliepimu praktisku zmoniu- sakykim, nera ju- kurie naudoja tuos sildytuvus. Pagrindinis klausimas butu- ar nera silta tik tuo atveju, jei sedi toje zonoje, kur sildo sildytuvas? Isejus is jos- ar nesijaucia salcio? Gal Jus asmeniskai susidures su tais sildytuvais? Butu labai idomu isgirsti praktisku atsiliepimu. Bet jau beveik apsisprendem- tiesiog nupirksim koki viena ir isbandysim- patiks - visa nama tokiu budu sildysim. Tik gaila, teks rudens laukti, kol bus salta
Infraraudonųjų spindulių šildytuvai taip pat yra ganėtinai skirtingi:
Yra momentinio/zonionio šildymo trumpųjų infraraudonųjų bangų šildytuvai, kurie ima veikti tik įjungus. Jų skleidžiama šiluma yra intensyvesnė ir jie kartu skleidžia nedidelį kiekį matomo spektro (šviesos) bangų). Tai gali būti pavyzdžiui: http://www.etsistemo...ytuvai/varmatec http://www.infrasild...-sildytuvai.htm .
Tokie šildytuvai gali būti naudojami vidaus patalpų šildymui, bet tai daugiau skirta tiem atvejam, kai patalpa nėra šildoma visą laiką, arba reika šildyti tik dalį patalpos (tam tikrą jos zoną).
Taip pat yra vidutinių infraraudonųjų spindulių šildytuvai, kurie yra skirti nuolatiniam patalpų šildymui. Pavyzdžiui: http://www.etsistemo...uvai/infrapower http://decoterma.lt/category/produktai
Jų skleidžiama šiluma yra švelnesnė, ne tokia intensyvi, jie neskleidžia matomos šviesos. Dėl Jūsų abejonių, ar neijaus skirtingas šilumos pojūtis skirtingse patalpos vietose. Tinkamai paskirsčius juos patalpoje, šilumos pojūtis yra jaučiamas visoje patalpoje tolygiai. Efektyviausiai tokio tipo plokštės veikia sumontuotos ant lubų. Sakykim, jei patalpa yra pailgos formos, gali būti, kad efektyviau veiks du ar daugiau mažesnės galios šildytuvai, nei vienas galingesnis ir panašiai. Tokie šildytuvai yra ganėtina naujovė Lietuvoje, bet yra nemažai įvairios paskirties patalpų, kuriose naudojamos tokios plokštės. Jei teisingai supratau, Jūs esate Vilnietė, ar jei esu neteisus, patikslinkite, kuriame mieste gyvenate - aš galėčiau pasidomėti ir duoti nuorodą kur viešai prieinamoje vietoje galima pamatyti naudojamas tokio tipo plokštes Jūsų mieste.
Dar neapsistojau ties galutiniu puteju, bet kai ispus ir jei viskas bus tvarkoje, tai tikrai negailesiu rekomendaciju ir komentaru, o gal net ir pvz.
Na yra ir kitu imone ne tik ta Amyra, nors kiek atsimenu uos buvau rades, taciau nezinau kodel, bet nekontaktavau su jais.
Gamo (jie atviru poru putas pucia) buvau apsisprendes anksciau, taciau mano laimei jie paskaiciavau brangiau nei tikejausi, del to dar pasidomejes (ir biskuti atsilikes nuo planuotu darbu) apsistojau ties uzdaru poru putomis.
Dabar truputis aktualios informacijos - del medziagu, putimo ir kitos informacijos konsultavo ir putima suorganizavo STA servisas
Kaikada atrodoe, kad tempia guma (nerejosi greciau), bet pagal galimybes rezultatas buvo toks kos sutarta ir laiku.
Gėda prisipažinti, bet negaliu argumentuotai apdergti infraraudonųjų spindulių šildytuvų. Beveik visiškai nesidomėjau šia sistema, nes keli neaiškumus keliantys niuansai, kadaise visiškai atmušė norą gilintis daugiau. Gal Kirtiss turite daugiau informacijos šiais klausymais:
* Kaip ši sistema praktikoje susigyvena su rekuperacine?
* Ar ši sistema savo esme netaps efektyviausiu būdu praturtinti patalpas elektromagnetiniu smogu?
Įdomiausia yra tai, kad ir kas beprasibrautų valdžion (fizikas, restauratorius ar pan.)- vienu klausimu visų jų mąstymas absoliučiai vienodas. Nė vienam iki šiol nepavyksta perprasti elementarią aksiomą ekonomikoje: 2 x 2 ≠ 4. Kad nepasirodyti vien pastoviu verkšlentuoju, gal būt laikas kaip tai pagrįsti savo paburnojimus prieš mūsų energetikos strategus.
Dvi šalys palyginimui
DE Gyventojų: 82.190.000 Plotas: 357.000 km² = 35.700.000 ha
LT Gyventojų: 3.350.000 (≈ 24,5 kartus mažiau) Plotas: 65.000 km² = 6.500.000 ha (≈ 5,5 kartus mažesnis) Dar vienas tautiškasis skaičius, padėsiantis paprasčiau palyginti: LT planuotos (ir vis dar planuojamos) statytis naujosios AE galia siektų 3.200 MW. Pačios AE statyba mums kainuotų (juk galų gale už viską sumokės vartotojas) įvairiais šaltiniais nuo 10,3 iki 32,8 milijardo LT. Įskaitant kūdikius, kiekvienam nuo 3.075 iki 9.791 Lt.
Pastaba I. Prieš skaičius visada ≈ ženklas: skiriasi duomenys iš įvairių šaltinių. Pastaba II. Tegu negąsdina skaičiai: sumos netgi juokingos- jei lyginti vien tik su Vokietijos biudžeto deficitu pvz. 2009 metais.
Vokiškas alternatyviosios energetikos vystymo modelis
* Žaliųjų paskatinta, Vokietijos valdžia nustojo svaičioti apie naujų AE statybas, ir šias lėšas nukreipė energijos vartojimo mažinimo skatinimui ir alternatyviosios energetikos rėmimui. Per 10 metų valstybė per įvairias rėmimo programas ir dotacijas gražino savo mokesčių mokėtojams (gal ir ne visiems po lygiai...) ≈ 96.000.000.000 . Tai tik iš pirmo žvilgsnio didelė suma- kol nepalygini kad ir su prikapsėjusia suma, remiant kiekvieną AE pagamintą kWh. Pastarosios sumos tikrai neminėsiu: kai vokiečiai vieną kartą suvedė visus galus- gavosi tokie kosminiai skaičiai, kad net bijau užsiminti...
* Apsidžiaugę mokesčių mokėtojai, prie valdžios dovanotų per 10 metų pridėjo savus (ar skolintus: negi gaila saviems bankams duoti uždirbti) ≈ 488.000.000.000 , ir visą sumą perdavė į savo šalies ekonomiką.
* Per dešimtmetį gavusi ≈ 584.000.000.000 injekciją, Vokietijos ekonomika puolė tobulinti technologijas, plėsti gamybinius plotus, kurti aptarnavimo infrastruktūrą.
* Aišku: verslininkai, už savo pastangas šiandien gaudami ≈ 20% grąžą, taipogi neliko kiaulėmis, ir atsidėkodami pasiūlė mokesčių mokėtojams naujas darbo vietas. ≈ 300.500 vokiečių šiandien in Lohn und Brot šiame versle.
* Viską užvedusios valstybės ≈ 96.000.000.000 investicijos vaisiai 2010 metams. Pastatyta ≈ 13.000 Pasyvūs namų. Pastatyti ≈ 428 Saulės namai. Įrengta ≈ 430.000 saulės jėgainių (instaliuota galia 9.760 MWp). Įrengta ≈ 13.000.000 m² saulės kolektorių (instaliuota galia 4.997 MW). Vėjo malūnų bendra instaliuota galia siekia 27.694 MW. Darbuojasi ≈ 405.000 ŠS (instaliuota galia 7,3 MW). Darbuojasi ≈ 126.000 GKK (t.y. importuojamas kuras pakeistas vietinės medienos pramonės atliekomis ir biomase) (instaliuota galia 4.827 MW- skaičiuojant pagal ne vien GKK sudeginamus biomasės kiekius). O kur dar renovacija, pagreitį įgaunančios H technologijos- ir taip dar ilgokas sąrašas.
* Viską užvedusios valstybės ≈ 96.000.000.000 investicijos vaisiai 2010 metams. Per 2009 metus: ≈ 262 TWh dengė alternatyvioji energetika ir mažėjantis vartojimas. Alternatyvioji energetika dengė 10,1 % bendro šalies poreikio.
* Ką laimėjo eilinis vokiečių vartotojas. Šiandienai- beveik nieko. Tik kad pasikeitė sąskaitų siuntėjai: vietoje buvusių energetikų, kuro tiekėjų- bankai. Tačiau vienadienės plaštakės mastymu nepasižymintį vokietį pilnai tenkina mintis, kad visą gyvenimą bankui mokėti tikrai neteks (priklausomai nuo apžioto kąsnio), ir ta diena tikrai išauš. Gal būt mintyse dar ir pasišaipo iš šiandien optimizmu/авось persisunkusio lietuvaičio: ar tuo metu, kai vokietis jau bus atsiskaitęs su banku- LT gyvens dar kas nors, apart kelių šimtų tūkstančių pensininkų ir kelių šimtų tūkstančių besidarbuojančių danų kiaulidėse (čia geriausias scenarijus 3 AE zonoje esančiai mažutei šaliai).
* Ką laimėjo Vokietijos ekonomika. 2009 metais į energijos vartojimo mažinimą ir alternatyviąją energetiką orientuotų sektorių metinė apyvarta ≈ 124.000.000.000 per metus. Be didžiulio potencialo, sukurtas voratinklis, kurio paskirtis- pravalyti kelią šiam potencialui visoje EU. Todėl neverta stebėtis, kai EU priiminėjamos direktyvos, atspindinčios kaip tik šių pramonės sektorių interesus. Taipogi neverta įvardyti kokio tai ŠS pvz. švedišku, kol nepasitikrinote gamintojo akcininkų sudėties...
* Ką laimėjo Vokietijos biudžetas. Vokiečiai skaičiuoja, kad valstybės viską užvedusi pradinė ≈ 96.000.000.000 investicija, per artimiausią dešimtmetį išsaugos šalies biudžete↔mokesčių mokėtojų kišenėse ≈ 142.000.000.000 . Pridėjus iki tol išsaugotus ≈ 66.000.000.000 , gaunasi apvali suma ≈ 208.000.000.000 . Išsaugos reiškia: neperduos į Rusijos biudžetą↔jos oligarchų kišenes, ir pastariesiems nereikės vargti, sukant galvą kur dėti pinigus/kokią naują futbolo ar krepšinio komandą įsigyti.
* Iš kokių šaltinių bus finansuojamos visos programos artimiausius pvz. 10 metų? 2020 metams numatyta padvigubinti alternatyvų instaliuotą galią, ir tam siekiui užtikrinti bus skirta nemaža suma: ≈ 206.280.000.000 . Ar ši suma nieko neprimena?
P.S. 2009 m. Vokietijos valdžia ne tik atlaikė žiaurų puolimą Pasaulinė recesija- o jūs čia su savo alternatyviosios energetikos rėmimu!, bet ir sugebėjo padidinti investicijas į atsinaujinančią energetiką dar ≈ 20 %. Gal jie vis tik žino ką daro?
Lietuviškas alternatyviosios energetikos vystymo modelis
* Kad monopolistams nepasirodytų per mažai, o triukšmaujantieji dėl alternatyviosios energetikos prikastų liežuvius- sukuriama visai gudri schema. Vietoj raminamųjų- skelbiamos remiamos supirkimo kainos, nors visi puikiai žino: taikant normalias dotacijas supirkimo kainoms, šiandieniniai skirstomieji tinklai niekaip nepatemptų norinčiųjų antplūdžio. Rezultate gaunasi kaip visada: su savo jėgainėmis jungtis į tinklus galės tik skirstomųjų tinklų darbuotojai (savaime suprantama- ne visi), jų giminės ir асоба приближонные.
* Kad imituoti kokią tai veiklą, sukurta Daugiabučių namų renovacijos programa. Tenka pripažinti, kad labai profesionaliai sukurpta programa: ir varnelė padėta, ir procesas nutęstas keliems šimtmečiams.
Reziume- skiriasi pati Valstybės samprata
DE. Vokietijos valdantieji mano, kad remti savo eilinių piliečių norą mažinti energijos vartojimą ir skatinti individualią energetinę nepriklausomybę (individualų kiekvieno piliečio dalyvavimą energijos gamyboje)- tiesiausias kelias į Deutschland über alles:
* rėmimo programomis → skatinamas poreikis ir suformuojamas finansinis pagrindas,
* poreikis ir finansinis pagrindas → didina mokslinį/technologinį/gamybinį potencialą, bei tampa dopingu visai šalies ekonomikai,
* mokslinis/technologinis/gamybinis → mažina šalies energijos vartojimą/išsaugo iškastiniam kurui įsigyti skirtas lėšas šalies biudžete,
* biudžete pasilikusios lėšos iš naujo prasukamos pagal tą pačią schemą → kiekvienu tokiu prasukimu vis didindamos šalies mokslinį/technologinį/gamybinį potencialą,
* dirbdama pagal tokią schemą, Vokietija (tiksliau jos mokslinis/technologinis/gamybinis potencialas) Europoje tampa über alles, kas automatiškai verčia dairytis naujų Lebensraum → kuriama kelius pravalanti įstatyminė bazė EU, ruošiami tokie energetikos projektai/supermonstrai kaip DESERTEC.
Rezultatas: vokiečiai planuoja iki 2050 metų alternatyvomis dengti 100 % elektros energijos poreikį (šiandienai 16,1 %), 100 % energijos šildymui poreikį (šiandienai 8,4 %), 100 % karšto vandens poreikį (šiandienai 8,4 %).
LT. Lietuvos valdantieji valstybę laiko melžiama karve, todėl pluša vadovaudamiesi principais Puota maro metu ir Po mūsų nors ir tvanas- tuo pačiu greičiausiai gauną labai apčiuopiamą materialinę naudą:
* kai visą energijos gamybą stengiasi išlaikyti monopolistų rankose,
* kai stabdo energijos vartojimo mažinimo procesus ir alternatyviosios energetikos plėtrą,
* kai deda visas pastangas, kad kuo ilgesniam laikui išlikti Rusijos įtakoje,
* kai stengiasi išlaikyti savo eilinius tautiečius už viską mokėtojais,
* dirbdama pagal tokią schemą, Lietuva išlaiko mokslinį/technologinį/gamybinį potencialą, reikalingą danų kiaulėms auginti → tampa visiška Europos provincija ir pigios darbo jėgos eksportuotoja.
Rezultatas: gal būt ir teisingai skaičiuoja mūsų valdantieji- kam tos didžiulės investicijos į energijos vartojimo mažinimą ir alternatyviąją energetiką, jei danų fermų apšvietimas daug nesuvartos, kiaulėms ir taip bus nešalta fermose, o LT likusiems pensininkams ir fermų darbuotojams pakaks natūralaus miško prieaugio?
Dabar truputis aktualios informacijos - del medziagu, putimo ir kitos informacijos konsultavo ir putima suorganizavo STA servisas
Kaikada atrodoe, kad tempia guma (nerejosi greciau), bet pagal galimybes rezultatas buvo toks kos sutarta ir laiku.
o tai kiek cm pūtėt tarp gegnių(minejot kad pūsit 12cm), ir ar gegnėm nebus problemų vėliau, t.y medienai, ji nešus, kiek matyt nuotraukose tai gegnės neužpūstos, tai jei 12cm pūtėt R6 , bet gegnių jei jos 18cm tai jų varža iki R3, tai kaip ir reikėtų dar papildomai šiltinti kad R padidėtų, ar aš čia neteisi ir kiek kainavo 1 kv
o tai kiek cm pūtėt tarp gegnių(minejot kad pūsit 12cm), ir ar gegnėm nebus problemų vėliau, t.y medienai, ji nešus, kiek matyt nuotraukose tai gegnės neužpūstos, tai jei 12cm pūtėt R6 , bet gegnių jei jos 18cm tai jų varža iki R3, tai kaip ir reikėtų dar papildomai šiltinti kad R padidėtų, ar aš čia neteisi ir kiek kainavo 1 kv
kaikur gal gavosi 10-12 cm, kaikur (garaze) ir 3-4 cm. nes ispute tike kiek buvau uzsakes, o ne pagal stori.
dar tose vietose kur manaut kad nera bent 8 cm reikes dastorinti iki tiek ir per akis.
PU putu silumos laidumo koeficientas daug didesnis nei vatos ar polistirolo, taip , kad R pasiekiama jau su ~6 cm, o savrbiausia kaip minejau sandarumas
Daug! Oras mitingams gal ir neblogas. Tačiau jei Megztosios beretės išdaužys langus Perestukinams- vargu ar taip daug ką pakeistume mūsų valstybėje. Nors visai Jus suprantu. Neseniai paskelbtos EU šalių ataskaitos už 2009 metus (kas ką gero nuveikė alternatyvioje energetikoje ir energijos vartojimo mažinime): paskaitinėjus- tikrai norisi gerai užvažiuoti kam nors iš mūsų valdančiųjų...
Vis tik- geriausia vieta mūšio laukui išlieka viešoji erdvė. Todėl siūlau įsirašyti į agitatorius ликбез'o programoje. Juk:
* ... jei tautietis žinos, kad nepaisant augsiančios pramonės ir didėsiančio gyventojų skaičiaus, vokiečiai planuoja per artimiausius kelioliką metų energijos (tame tarpe elektros) vartojimą sumažinti dvigubai- A.Sekmokas ir panašūs ekspertai nedrįstų viešai užsiminti apie naujos AE statybą...
* ... jei tautietis žinos, kad normaliose šalyse naudojamos vaikiškai elementarios schemos, kai valstybės biudžeto išlaidos paremti atsinaujinančią energetiką ar energijos vartojimo mažinimą, valstybės biudžetui sugrįžta didžiulėmis įplaukomis- A.Kubilius daugiau nedrįstų kiekvienu klausymu dangstytis pensininkais, ir vietoje kelių litų priedo prie pensijos, žmogui įteiktų po LED lemputę...
* jei tautietis žinos, ... ir t.t., ir taip be galo...
Taip kad- siūlau prisijungti.
P.S. Gal kas turite kokį tai tiesioginį priėjimą prie respublikinės spaudos? Baigiu rašinėti/perrašinėti kelis straipsnius panašia tematika, ir norėtus juos kur tai patalpinti- SM serverį jau ir taip pakankamai priteršiu savo postais. Gal kam bus įdomu paįvairinimui po temų apie pedofilus ir politikų lėles...
* Kaip ši sistema praktikoje susigyvena su rekuperacine?
* Ar ši sistema savo esme netaps efektyviausiu būdu praturtinti patalpas elektromagnetiniu smogu?
Teisyę pasakius nematau kodėl infraraudonųjų spindulių šildytuvai turėtų "nedraugauti" su rekupracine vėdinimo sistema. Šildytuvai šildo, rekuperacinė vėdinimo sistema vėdina ir taupo šildytuvų sukurtą šilumą - kiekviena sistema daro savo darbą ir viena kitai netrukdo.
Dėl "elektromagnetinio smogo" tai Tamsta gerokai pralinksminote mane. Infraraudonieji spinduliai gi nėra kažkoks elektromagnetinės taršos šaltinis. Tai yra tie patys šiluminiai spinduliai, kuriuos skleidžia saulė, įkaitusi koklinė krosnis ir panašūs šilumos šaltiniai. Beje, pats žmogus išspinduliuoja į aplinką apie 100 W per valandą tais pačiais infraraudonaisiais spinduliais. Priedo šitie šildytuvai nedegina patalpoje deguonies, nesausina oro, taigi daugeliu atveju palaiko dar sveikesnę aplinką, nei kai kurie kiti, tradiciniai šildymo būdai.
Beje, būtų įdomu sužinoti, kas būtent "atmušė" Jums norą labiau pasidomėti šiais šildytuvais, kas sukėlė įtarimus, nepasitikėjimą.