Pasyvus namas ir jo variacijos III

O kiek cm sildysi stoga?

Šiek tiek apie LT potencialą, bei galimybių remti alternatyviąją energetiką paieška. Dėl skaičiavimų tikslumo atsakomybės neprisiimu: nesu SD, todėl visi skaičiavimai tik orientaciniai (per daug nesigilinant- elementariai padauginti viešai prieinami skaičiai). Skaičiavimai neturi jokio ryšio tarpusavyje.

Renovavus visą LT būsto fondą pagal Pasyvaus namo standartus, energijos suvartojimas (įskaitant centralizuoto tiekimo nuostolius) sumažėtų ≈ 16,08 TWh per metus.
Ekvivalentų pasirinkus gamtines dujas: nebereikėtų kasmet sumokėti ≈ 1.320.875.520 Lt "duoklę" Rusijai (minėta suma "pasiliktų" LT biudžete).

Viso būsto fondo šildymui naudojant vien tik efektyviai veikiantį geoterminį šildymą, energijos suvartojimas (įskaitant centralizuoto tiekimo nuostolius) sumažėtų ≈ 14,42 TWh per metus.
Ekvivalentų pasirinkus gamtines dujas: nebereikėtų kasmet sumokėti ≈ 1.184.516.480 Lt "duoklę" Rusijai (minėta suma "pasiliktų" LT biudžete).

Viso karšto vandens ruošimui naudojant vien tik efektyviai veikiančius saulės kolektorius, energijos suvartojimas sumažėtų ≈ 2,59 TWh per metus.
Ekvivalentų pasirinkus gamtines dujas: nebereikėtų kasmet sumokėti ≈ 212.752.960 Lt "duoklę" Rusijai (minėta suma "pasiliktų" LT biudžete).

Kad visą buityje sunaudojamą elektros energiją pasigaminti saulės jėgainėmis, LT sąlygomis reikėtų įrengti ≈ 26 GWp.
Ekvivalentų pasirinkus gamtines dujas: elektros energijos gamybai nebereikėtų kasmet sumokėti ≈ 616.080.616 Lt "duoklę" Rusijai (minėta suma "pasiliktų" LT biudžete).

Teorinis saulės energetikos metinis potencialas LT: nuo 64.000 TWh (neatsižvelgta į skirstomųjų tinklų šiandieninį potencialą). Tokius kiekius Lietuva nesunaudotų per 100 metų.

Skaičiai verčia susimąstyti. Įdomu, jei kombinuoti saulės-vėjo-geo, kas galėtų iš to išeiti?

Kombinuoti teks bet kuriuo atveju- ir ne vien paminėtas sistemas. Vien deginamų šiukšlių LT per metus "prigaminama" gerokai virš milijono tonų.

Manau gyvenamomsiose patalpose gausisi virs 12 cm, o garaze apie 7-8cm, ir aisku vis tarpeliai uzsdarinti

12cm labai gerai, bet kaina tai kosmine gausis...

Kai gausis parasysiu jei neuzmirsiu

turejau omenyje TOGO PUTAS

EVOY, o ka vokieciai sako apie infraraudonuju spinduliu sildytuvus?Planuojam sildytis elektra - koki buda rekomenduotum pasirinkti?
Ir dar klausimas- kas isnaudoti 'seselio'efekta, kiek turi buti tas stogelis, ta prasme plocio, virs lango? Vdrug architektas nezinos

Visą laiką viešai meldžiuosi vokiečiams, tačiau deja- ne visais klausymais jie gali būti mums pvz. Pas juos situaciją stipriai iškraipo valstybės parama, todėl neremiamoms technologijoms ten sudėtinga.

Sunku ką tai patarti online- nežinau visų sąlygų.

Tai paprastas klausymas- jokiam architektui tai nebus problema. Trumpai: viskas priklauso nuo pačių langų dydžio, ir pageidaujamo efekto.

Na, del langu nuraminot.
O del sildymo lieka galvos skausmas didziulis. I ar II temoj buvau skaicius,kad svedai irode, kad ju klimatineje zonoje katiline butina.Lenkai vokieciai issivercia iki 150 kv namui su elektra. Musu namas bus apie 150 kv sildomo ploto (musu daug, maziau neiseina niekaip, kiaip benoreciau). Nei geoterminis, nei kito kuro katilas nera priimtini. Mintys mano tokios- nepataupti ant sienu siltinimo (pamatu bei ju nelabai ir pakeisi), langu- bet sutaupyti neirenginejant katilines , radiatoriu ir tt. ir sildytis elktra. Ateityje isigyti saules jegaine, kai bus remiama valstybes (tikiuos, kada nors tai ivyks). Bet labai bijau, kad neirengus sildymo sistemos (o ateityje jos irengimas gali kainuoti labai daug, kai jau yra visa apaila)paskui uz elektra bus neprimtinai dideles saskaitos. Irenginejant gi sildymo sistema (tikrai nepigus malonumas, kazkas skaicio apie 40-50 KLt) visa ekonomine perdidelio siltinimo ir supergeru langu prasme gerokai sumazeja. Mano manimu, dabartinemis Lietuvos salygomis artimas Pasyviam namui apsimoketu, tik jei neirengineti sildymo sistemos. Bet kazkaip baisoka Kaip gi yra su ta musu klimatine zona? Butina ta katiline ir sildymo sistema ar be jos galima issiversti su protingiomis saskaitomis uz elektra? O vokiecius laba gerbiu, protingi zmones, ir skaiciujantys viska.
Ka jau tikrai apsisprndeme, tai nepagaileti pinigu apsiltinimui.
dar klausimas -priblokuotas garazas prie mano, ta prame, turints benrea siena ir pamata su namu. Bruonius tvirtina, kad tai salcio tiltas. Architektai - ir ne vienas- atvirksciai, kad buferis tarp lauko ir namo. Tai kiaip is tisu yra? Kai specialistai is PN institutu apie tai kalba?

Tai tik viena iš nuomonių- jokiu būdu ne koks tai absoliučios tiesos įrodymas. Pvz. švedų Pasyvaus namo „apaštalas“ Hans Eek pateikia ir kitokius skaičiavimus.

Nurodėte dvi pagrindines sąlygas, kodėl turėtumėte rimtai apsvarstyti Pasyvaus namo statybos klausymą. Bent jau Jūsų neliestų visokie kataklizmai energetikoje.

„Be šildymo sistemos“- tai tik vienas iš variantų šiandienai. Rytojui- kaip čia pasakius... Kad rekuperacinė „temptų“ visą šildymo sezoną- teks rinktis tarp trijų šildymo elektra variantų: rekuperacinės tenai (dėl padidėjusių oro srautų kiek sumažės komfortas); ventiliacijos angose sumontuoti šildytuvai (dėl padidėjusių oro srautų kiek sumažės komfortas); visokie elektros radiatoriai, kilimėliai po grindų danga ar pan.- arba gal net tokia „skylė“ kaip židinys.
Nežinau, kodėl taip pasisakote prieš ŠS. 150 m ploto Pasyviam namui- išsiverstumėte su ≈ 2250 kWh šildymui ir karšto vandens ruošimui per metus. Normalesnis oras-vanduo ŠS sumažintų elektros kaštus minimum per pusę. Jei mąstote apie saulės jėgainę, ŠS bus kone pigiausiu pasirinkimu: bent per pus sumažėjęs elektros poreikis- atitinkamai sumažins ir reikiamą saulės jėgainės galią. O tai dideli pinigai- greičiausiai tuo metu atitiks paties ŠS kainą. Plius: iki pradės dotuoti- turėsite bent per pus mažesnes sąskaitas už elektrą.
Taipogi galima šiek tiek pamąstyti, ir bandyti ką tai išspausti iš saulės kolektorių.

Ir Bronius, ir architektas- abu teisūs. Jei naudojotės jau pastatytų Pasyvių namų nuorodomis, greičiausiai atkreipėte dėmesį į tendenciją: vengti priblokuotų garažų. Tikrai nėra sudėtinga pasiprojektuoti atskirtą garažą po vienu stogu su namu (vienas iš variantų).