QUOTE(EVOY© @ 2010 10 06, 22:25)
Be abejo. Tik jei kas nori kartu pasidaryti ir atsarginį išėjimą iš rūsio- gali pasikloti rimtesnį vamzdyną.
vienas tunelis pas vieną kaimynę kitas pas kitą 
tik reiktų kdinės spynos, kad vyras negastroliuotų
vienas tunelis pas vieną kaimynę kitas pas kitą tik reiktų kdinės spynos, kad vyras negastroliuotų
PN koncepcijoje namas ir rūsys- du visiškai negiminingi dalykai.
[/quote]
Ar taip gali būti??? Iš jūsų lūpų (na gal ne lūpų bet pirštų) - tai ŠVENTVAGYSTĖ, nejaučiat?
Vos ne kerzais per mečetę!QUOTE(Vilienė @ 2010 10 06, 09:18)
Yra tokis google translator, jo vokiečių k. žinios pusėtinos Manau išsiversiu, prašau dėkit nuorodas. Nardyt po statybvietes be gido - neefektyvu, ir ne saugu, žiurėk kad negautum "šiupeliu per šikną" už pramoninį špionažą
Manau išsiversiu, prašau dėkit nuorodas. Nardyt po statybvietes be gido - neefektyvu, ir ne saugu, žiurėk kad negautum "šiupeliu per šikną" už pramoninį špionažą Pasirodo yra kas tai lietuviškoje Google. Bent jau principus perprasti- yra paveikslėlių:
1
2
3
Prie šios temos kurią dieną prisėsiu.
Ant greičio neprisiminiau gamintojo, kuris gamina didelio tankio PIR detales langams, kurias prisukus apačioje- beliktų pasirūpinti šonais ir viršumi (neprisimenu ar naudojamas tas pat PIR profilis). Kas tai panašiu principu.
Ant greičio taipogi neradau statybų dienoraščio, kuriame vokietukas sudėjęs tokio darbo iliustracijas.
QUOTE(Vilienė @ 2010 10 06, 22:50)
Kaip ir su balantainu?
Kaip rūkančiam- visais skonio reikalais tenka daugiau pasitikėti ekspertais, kurie savo organizaciją vadina skambiu vardu Akademija. O jų oficialiose išvadose:
Johnnie Walker įvertintas 2 balais.
Ballantines retokais 3 balais.
Four Roses vienas iš dviejų įvertinimų 4 balai.
5 neįvertintas nė vienas.
Tokie vertinimai įtikino mano organizmą, kad Ballantines yra vienas iš dviejų geriausių LT parduodamų. Kitas su elniais- pamiršau pavadinimą.
Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2010 10 06, 22:53)
Ar taip gali būti??? Iš jūsų lūpų (na gal ne lūpų bet pirštų) - tai ŠVENTVAGYSTĖ, nejaučiat? Vos ne kerzais per mečetę!
Vos ne kerzais per mečetę!Reikės eiti kur pasimokyti aiškiau dėstyti medžiagą. Rūsys ir Pasyvus namas- tai kaip kaimynai gyvenantys už sienos. Pasisveikini ir tiek.
QUOTE(Giedruolė @ 2010 10 06, 17:52)
1. įdomu kodėl taip brangiai paskaičiavot, turint omeny, jei darysit rūsį, tai atkrinta papildomi žemės darbai.
2. aš tai patikslinčiau,kad ventiliatorius apkraunamas priklausomai nuo parinkto šilumokaičio, čia reiktų neapsirikti ir prieš perkant (jokiu būdu neimti pagal ortakio diametrą) pasidomėti kiek šilumokaitis sudarys pasipriešinimo sistemoje, kad patalpose neliktų šnipšto. O cirkuliacinio siurbliuko sunaudojama energiją reiktų paskaičiuot ar kompensuoja šilumos poreikį oro pašildymui. neskaitant, kad leidžia sistemai dirbti net prie l. žemų lauko temperatūrų.
2. aš tai patikslinčiau,kad ventiliatorius apkraunamas priklausomai nuo parinkto šilumokaičio, čia reiktų neapsirikti ir prieš perkant (jokiu būdu neimti pagal ortakio diametrą) pasidomėti kiek šilumokaitis sudarys pasipriešinimo sistemoje, kad patalpose neliktų šnipšto. O cirkuliacinio siurbliuko sunaudojama energiją reiktų paskaičiuot ar kompensuoja šilumos poreikį oro pašildymui. neskaitant, kad leidžia sistemai dirbti net prie l. žemų lauko temperatūrų.
1. ~200m vandentiekio PE vamzdžio - ~1000Lt; Oro sildytuvas (silumokaitis) ~1000Lt; siurblys, issipletimo indas, manometrai ~700-800Lt; Valdiklis su davikliais bent 800Lt tikrai iseis. Plius dar visokiu smulkmenų kaip jungtys ir pan. Nežinau kiek čia tie skaičiai pabėgę nuo realybės, nes čia labai grubus paskaičiavimas.
2. Tai, kad visus pasipriešinimus reikia įvertinti, tai čia būtinai. Kad cirkuliacinis mažiau elektros suvalgys, nei šilumokaitis energijos "prigaudys", tai čia vien šios sistemos praktinis diegimas Vokietijoje turėtų patvirtinti. Tačiau kiek tos energijos "prigaudys" būtų ir man įdomu sužinoti, o kaip greitai suskaičiuoti nesugalvoju, matyt termodinamikos kursą pramiegojau
QUOTE(EVOY© @ 2010 10 06, 22:25)
Jei jau toks godus, tuomet geriau veskite internetinį statybų dienoraštį- būsim atsiskaitę.
Taip iš karto ir kompromituojate
Dėl dienoraščio tai buvo kilę tokiu minčių, bet kad nelabai kokiais literatūriniai sugebėjimais pasižymiu. Nu bet jei taip "reikalaujate", tai reikes dar kartelį pasvarstyti
QUOTE(EVOY© @ 2010 10 06, 22:25)
Daleiskime. Jei kūrensitės ne malkomis, tuomet atsipirkimui gaunasi kokie keturi metai su karštesnėmis vasaromis ar šaltesnėmis žiemomis. O pagal naudojamą įrangą ir medžiagas- sistema vos ne amžina, ir dar ilgus metus gaudytų kWh- praktiškai veltui. Be to, prigaudytos kWh kasmet vien tik brangtų- dėl didėjančių šildymo kaštų.
Bet tos pačios atsipirkimo ir patvarumo sąlygos galioja ir šilumokaičiui iš vamzdžių, tik tiek kad įrengimo kaštai mažesni. Pvz kad ir iš Vilienės minėtų Rehau Tai klausimas ne ar šilumokaitis reikalingas, o kokį įrengimo būdą naudoti.
Ir ar tikrai šilumokaitis gali "išgauti" energijos už 1000Lt per metus (pagal jūsų pateiktą atsipirkimo laiką)?
QUOTE(EVOY© @ 2010 10 06, 22:25)
Šiais interneto laikais ką nors gauti- tikrai nėra jokia problema. Kainos- be abejo debiliškos. Už tikrai neblogą keturių daviklių pilnai automatizuotą valdiklį- apie 3.500 !!! Visa laimė, kad tai tėra kalkuliatoriaus protinio išsivystymo aparatas, kurį nėra sudėtinga užsisakyti LT. Yra dar aišku alibabos, kur dirba ne tiek nuo realybės nutolę žmonės.
Už tokius pinigus tai ir protingo namo softą susiprogramuočiau
O paprasta valdiklį manau nelabai bus sunku vakarais ir pačiam susimeistruoti.QUOTE(EVOY© @ 2010 10 06, 22:25)
PN koncepcijoje namas ir rūsys- du visiškai negiminingi dalykai. ....
QUOTE(Vilienė @ 2010 10 06, 22:53)
Ar taip gali būti??? Iš jūsų lūpų (na gal ne lūpų bet pirštų) - tai ŠVENTVAGYSTĖ, nejaučiat? Vos ne kerzais per mečetę!
Vos ne kerzais per mečetę!Net kasnis burnoj užstrigo
Tai ką teks rūsį užkast?
QUOTE(sarune+ @ 2010 10 07, 00:01)
Kad cirkuliacinis mažiau elektros suvalgys, nei šilumokaitis energijos "prigaudys", tai čia vien šios sistemos praktinis diegimas Vokietijoje turėtų patvirtinti. Tačiau kiek tos energijos "prigaudys" būtų ir man įdomu sužinoti, o kaip greitai suskaičiuoti nesugalvoju, matyt termodinamikos kursą pramiegojau.
Šiokia tokia suvestinė yra tame pačiame puslapyje. Jei netingite gilintis- ten pat atrasite ir daugiau nuorodų.
Dėl dienoraščio tai buvo kilę tokiu minčių, bet kad nelabai kokiais literatūriniai sugebėjimais pasižymiu. Nu bet jei taip "reikalaujate", tai reikes dar kartelį pasvarstyti
Litanijas mes ir patys mokame rašyti. Mums geriau vaizdų tvarkingai paduokite.
Reikalaujame. Negi ignoruosite visuomenės poreikius?
Ir ar tikrai šilumokaitis gali "išgauti" energijos už 1000Lt per metus (pagal jūsų pateiktą atsipirkimo laiką)?
Neseniai teko šiuo klausimu padiskutuoti su nė kiek ne blogesne programine įranga besinaudojančiu ir vien rekuperacine gyvenančiu profu- konkretaus namo išpildimui. Jis atstovavo kraštutiniam pesimizmui (2.500 Lt per 10 metų)- aš kraštutiniam optimizmui (18.000 Lt per 10 metų). Tiesa kaip visada pasirodė kažkur per vidurį:
* Sudėtingiausia tai, kad sausi skaičiavimai čia visiškai negalioja. Pvz.: jei žmogus visą dieną per karščius pralaikęs duris ir langus atvirus, norės visai dienai name turėti vėsumos oazę ir vakare eiti miegoti vėsiuose miegamuosiuose, ar jei visą dieną namai stovi tušti- dvi visiškai skirtingos prielaidos skaičiavimams. Pasyviame name labai skirtingi reikalingų prigaudyti kWh kiekiai, jei pusmetrinės atitvaros kuriam laikui paleidžiamos atostogų.
* Yra ar nėra pvz. automatiškai valdomos žaliuzės- žemės šilumokaičio atsipirkimo skaičiavimus taipogi keičia kartais (nėra- greičiau).
* Daug ką koreguoja šildymo sistema, kuri įtakoja žemės šilumokaičio pagautos kWh vertę. Vieni skaičiavimai tiesioginiam šildymui elektra- kiti pvz. malkoms.
* Be to, negalima šiandieninių energijos ar kuro kainų dauginti iš n metų. Kainos tik kils. Jei taikyti vis minimus koeficientus kainų augimui (3% arba 5%): net ir 2.500 per 10 metų virsta 3.878, o per 40 metų transformuojasi į visai riebius 16.762.
Žodžiu: jei Pasyvų namą nelaikyti laboratorija, o realiai gyvenamu namu, tik su didesniais reikalavimais komfortui- žemės šilumokaitis atsiperka per maždaug tokį laiką. Jei aišku įrengtas pigiai- kaip rūsio priedas.
Net kasnis burnoj užstrigo Tai ką teks rūsį užkast?
Palaukit palaukit! Pagausiu kada ir jus abu! Ateis dar ta diena, kai ir man bus linksma.
QUOTE(EVOY© @ 2010 10 07, 10:59)
Jei aišku įrengtas pigiai- kaip rūsio priedas.
jei zemes silumokaitis irengtas po rusiu - tai jis ims siluma ne tike is grunto bet ir is rusio, kitaip tariant is namo..
QUOTE(sarune+ @ 2010 10 06, 00:24)
Nėra taip jau visiškai tragiška situacija su tuo gruntiniu vandeniu. Vasara, gana lietingu laiku, darė geologija, tai vanduo rastas nuo 1,4 iki 2,4m gylyje. Kadangi dar kelsis sklypas apie 0,5m gruntu iškastu rūsiui, tai galima sakyti gruntiniai bus dar pusmetriu žemiau. Plius cokolį iškelsiu 0,5m.
Šiaip drenažą irgi galvoju, kad vertėtų padaryti, tik nuvesti teks į kanalizaciją. Problema tik ta, kad kanalizacija gana aukštai (apie 0.8m nuo paviršiaus) ir tektų naudoti drenažinį siurblį. Bet gruntas priemolis, tai turėtų būti gana mažas vandens debetas.
Dėl patalpų pastogėje, tai truputį nežavi, nes: reikėtų tas patalpas vėliau šildyti, nepasidarysi ten katilinės, nėra patekimo iš lauko (ko man reikėtų, nes nebus garažo), sunkiau realizuoti žemės šilumokaitį, komplikuojasi įvairių komunikacijų name pravedimas, komplikuojasi stogo šiltinimo sprendimai. Nors pradžioje irgi buvo idėja padaryti ten technines patalpas ir pvz. iškelti rekuperatorių.
Tai ploninti, man atrodo, kad galiu ir keramiką iki 20cm. Tik architektas sako, kad čerpiniam stogui geriau tiktų 25cm, nes 20cm gali būti silpnoki (beje namas 1 aukšto).
O keramika patinka dėl savybės "reguliuoti" mikroklimatą patalpose sugeriant ar išgarinant drėgmę.
Šiaip drenažą irgi galvoju, kad vertėtų padaryti, tik nuvesti teks į kanalizaciją. Problema tik ta, kad kanalizacija gana aukštai (apie 0.8m nuo paviršiaus) ir tektų naudoti drenažinį siurblį. Bet gruntas priemolis, tai turėtų būti gana mažas vandens debetas.
Dėl patalpų pastogėje, tai truputį nežavi, nes: reikėtų tas patalpas vėliau šildyti, nepasidarysi ten katilinės, nėra patekimo iš lauko (ko man reikėtų, nes nebus garažo), sunkiau realizuoti žemės šilumokaitį, komplikuojasi įvairių komunikacijų name pravedimas, komplikuojasi stogo šiltinimo sprendimai. Nors pradžioje irgi buvo idėja padaryti ten technines patalpas ir pvz. iškelti rekuperatorių.
Tai ploninti, man atrodo, kad galiu ir keramiką iki 20cm. Tik architektas sako, kad čerpiniam stogui geriau tiktų 25cm, nes 20cm gali būti silpnoki (beje namas 1 aukšto).
O keramika patinka dėl savybės "reguliuoti" mikroklimatą patalpose sugeriant ar išgarinant drėgmę.
turiu savo name labai panasia situacija priemolis 1.5 m gylyje tai siurblys pastoviai pompuoja, siurblys buvo apgedes tai rusi uzpyle, pamatai sudreko ir t.t. gerai, kad pas mane rusys dar neirengtas. tikrai nuosirdziai siulau atsisakyti tokioje situacijoje rusio idejos nes tai sukels ateity aibe problemu
QUOTE(cezas @ 2010 10 07, 11:38)
turiu savo name labai panasia situacija priemolis 1.5 m gylyje tai siurblys pastoviai pompuoja, siurblys buvo apgedes tai rusi uzpyle, pamatai sudreko ir t.t. gerai, kad pas mane rusys dar neirengtas. tikrai nuosirdziai siulau atsisakyti tokioje situacijoje rusio idejos nes tai sukels ateity aibe problemu
Jei ne paslaptis- gal galėtumėte pridėti trumpą rūsio aprašą. Gal pastebėjote silpną vietą?
DE tokiu atveju galėtumėte išsikviesti atitinkamos instancijos atstovus. Gavęs pažymą, kad pvz. patalpose padidėjusi pelėsio sporų koncentracija, ir namas pripažįstamas netinkamu gyventi- galėtumėte drąsiai kraustytis į normalų viešbutį ar nuomotis atitinkamus apartamentus. Jei nori ne bankrutuoti- firmos vos ne tą pačią dieną atlėks su techniką tvarkyti. Visas išlaidas apmokėtų jie arba jų draudimas.
Papildyta:
QUOTE(kaban @ 2010 10 07, 11:20)
jei zemes silumokaitis irengtas po rusiu - tai jis ims siluma ne tike is grunto bet ir is rusio, kitaip tariant is namo..
Po namu- truputi kitaip įrenginėjama. Dedamas šiltinimas.
QUOTE(EVOY© @ 2010 10 07, 12:03)
Po namu- truputi kitaip įrenginėjama. Dedamas šiltinimas.
tada rusys grinas pabrangimas nafig is esmes nereikalingas
Aš supratau, kad kai nėra rūsio ir įrenginėjamas žemės šilumokaitis po grindim, tai reikia izoliacijos, ji dedama bet kuriuo atveju įrenginėjant grindis. o kai yra rūsys, tai žemės šilumokaitį geriausia kloti aplink namą į duobę iškastą rūsiui įrengti ir ten jokios papildomos izoliacijos kaip ir nereikia. ir giliau raustis nereikia. Apie šilumokaitį po rūsio grindim kaip ir nekalbėjom... ar aš ką nors ne taip supratau.
Pagarba tokios šaunios diskusijos iniciatoriams ir dalyviams!
Iki šiol maniau, kad pasyvūs namai labiau charakterizuoja namo šeimininką Tačiau perskaitęs šios temos ~ 150 puslapių supratau, kad šeimininkas tikrai turi būti net gi labai aktyvus norėdamas pasistatyti pasyvų namą.
Bandysiu tokiu tapti ir aš. Taip, taip aš irgi noriu pasyvaus
Šiuo metu tik pradedu tuo klausimu domėtis, architektas dar tik pradeda darbą, tai nusprendžiau geriau apmąstyti kritinius aspektus bei pasitarti su aktyviais pasyvaus namo entuziastais.
Įsivaizduojamas namas - vieno aukšto, su cokoliniu aukštu/rūsiu. Nežinau kaip geriau pavadinti, nes namas bandysiu įkurdinti kalno šlaite. Plotas ~ 130 kv.m.
Pirmieji aspektai kuriuos pradėjau svarstyti:
Statybos būdas.
Jei gerai atmenu buvo pateikta keletas pasiūlymų, karkasas, liktiniai, silikatas ir t.t. Kaip visada, viską skaičiuoji ir bandai įvertinti naudos/kainos santykį. Tačiau kaip pasielgti, rengiant namo projektą, nes dabar nusprendus statyti pvz. iš silikato po metų, kai atpigs kita statybos medžiaga ir pabrangs silikatas, nuspręsi statyti karkasinį. Ar nereiks perdaryti viso projekto nuo nulio?
Visgi, renkantis PN statybos būdą radau tokią suvestinę: http://www.aeroc.lt/...ge=950&lang=lit
Kažkaip įtartinai gaunasi, kad statyti iš AEROC akytojo betono, vos ne geriausia, sienos storis 50 cm, R=7,14. Kiekvieno statybos variantio kainos įvertintos su ProSama, tačiau ar galima tikėti tokiu palyginimu?
Taip pat labai sudomino Vilienės propaguojamas statybos būdas iš Lenkiškų liktinių blokelių. Kuo daugiau variantų tuo lengviau susipainioti... Gal patartumėte kaip priimti sprendimą? Į kokius klausimus sau reikia atsakyti, norint pasirinkti statybos būdą?
Šildymo būdas
Kadangi sklypas ant kalno (10 arų), tai spėju kad su geotermika labai daug nenuveiksi, nebent su grežiniu, O palei sklypo kraštinę gundančiai "praeina" dujų linija. Kaip manote ar verta pradėt analizuot alternatyvius šildymo būdus (jei taip tai kokius) ar tiesiog gazifikuotis?
Iki šiol maniau, kad pasyvūs namai labiau charakterizuoja namo šeimininką
Tačiau perskaitęs šios temos ~ 150 puslapių supratau, kad šeimininkas tikrai turi būti net gi labai aktyvus norėdamas pasistatyti pasyvų namą.Bandysiu tokiu tapti ir aš. Taip, taip aš irgi noriu pasyvaus
Šiuo metu tik pradedu tuo klausimu domėtis, architektas dar tik pradeda darbą, tai nusprendžiau geriau apmąstyti kritinius aspektus bei pasitarti su aktyviais pasyvaus namo entuziastais.
Įsivaizduojamas namas - vieno aukšto, su cokoliniu aukštu/rūsiu. Nežinau kaip geriau pavadinti, nes namas bandysiu įkurdinti kalno šlaite. Plotas ~ 130 kv.m.
Pirmieji aspektai kuriuos pradėjau svarstyti:
Statybos būdas.
Jei gerai atmenu buvo pateikta keletas pasiūlymų, karkasas, liktiniai, silikatas ir t.t. Kaip visada, viską skaičiuoji ir bandai įvertinti naudos/kainos santykį. Tačiau kaip pasielgti, rengiant namo projektą, nes dabar nusprendus statyti pvz. iš silikato po metų, kai atpigs kita statybos medžiaga ir pabrangs silikatas, nuspręsi statyti karkasinį. Ar nereiks perdaryti viso projekto nuo nulio?
Visgi, renkantis PN statybos būdą radau tokią suvestinę: http://www.aeroc.lt/...ge=950&lang=lit
Kažkaip įtartinai gaunasi, kad statyti iš AEROC akytojo betono, vos ne geriausia, sienos storis 50 cm, R=7,14. Kiekvieno statybos variantio kainos įvertintos su ProSama, tačiau ar galima tikėti tokiu palyginimu?
Taip pat labai sudomino Vilienės propaguojamas statybos būdas iš Lenkiškų liktinių blokelių. Kuo daugiau variantų tuo lengviau susipainioti... Gal patartumėte kaip priimti sprendimą? Į kokius klausimus sau reikia atsakyti, norint pasirinkti statybos būdą?
Šildymo būdas
Kadangi sklypas ant kalno (10 arų), tai spėju kad su geotermika labai daug nenuveiksi, nebent su grežiniu, O palei sklypo kraštinę gundančiai "praeina" dujų linija. Kaip manote ar verta pradėt analizuot alternatyvius šildymo būdus (jei taip tai kokius) ar tiesiog gazifikuotis?
