Pasyvus namas ir jo variacijos III

Kur ten susikalbėsi, kai vienas naudoja vertinį iš lenkų, kitas iš vokiečių... Pas mane toks dalykas vadinasi oro šuliniu...

Šiuo atveju ne...

Asortimente nesimato...

Dabartinis variantas nėra toks jau blogas (programa neleidžia pilnai atkurti detalę). Jei norite eiti iki galo- sumažinkite konvekciją vatoje. Kas tai panašaus. Kitaip „deklaruojama“ ir liks „deklaruojama“, o „projektinė“- „projektine“.

Nereikėtų tiek barškinti klaviatūrą, jei prasuktumėte pro statybviete, kur stiklina fasadus. Viską perprastumėte per porą sekundžių. Tuo pačiu gal ir ką tinkamo montavimui įsigytumėte... Jei tokios statybvietės aplinkui nėra- iš anksto įspėju: nuorodos pas man tik vokiškos.

Nėra taip jau visiškai tragiška situacija su tuo gruntiniu vandeniu. Vasara, gana lietingu laiku, darė geologija, tai vanduo rastas nuo 1,4 iki 2,4m gylyje. Kadangi dar kelsis sklypas apie 0,5m gruntu iškastu rūsiui, tai galima sakyti gruntiniai bus dar pusmetriu žemiau. Plius cokolį iškelsiu 0,5m.
Šiaip drenažą irgi galvoju, kad vertėtų padaryti, tik nuvesti teks į kanalizaciją. Problema tik ta, kad kanalizacija gana aukštai (apie 0.8m nuo paviršiaus) ir tektų naudoti drenažinį siurblį. Bet gruntas priemolis, tai turėtų būti gana mažas vandens debetas.

Dėl patalpų pastogėje, tai truputį nežavi, nes: reikėtų tas patalpas vėliau šildyti, nepasidarysi ten katilinės, nėra patekimo iš lauko (ko man reikėtų, nes nebus garažo), sunkiau realizuoti žemės šilumokaitį, komplikuojasi įvairių komunikacijų name pravedimas, komplikuojasi stogo šiltinimo sprendimai. Nors pradžioje irgi buvo idėja padaryti ten technines patalpas ir pvz. iškelti rekuperatorių.



Tai ploninti, man atrodo, kad galiu ir keramiką iki 20cm. Tik architektas sako, kad čerpiniam stogui geriau tiktų 25cm, nes 20cm gali būti silpnoki (beje namas 1 aukšto).
O keramika patinka dėl savybės "reguliuoti" mikroklimatą patalpose sugeriant ar išgarinant drėgmę.

Dar kartelį ačiū. Super. Gražių paveiksliukų pasižiūrėjau (jūsų linkuose) ir susidariau šiokį tokį vaizdelį apie darbų seką. Bet dar turiu keletą klausimų ta tema:

- Ar pakankama vien tik hidrotechinio betono hidroizoliacijai? Ar negali rūsio sienos kai kur paskilinėti ir per ten sunktis vanduo? Nes namas vistiek kažkiek dar "vaikščios" kol normaliai gruntas po namu susigulės.
- Jei gerai supratau su jūsų siūlomu rūsiu gali gyventi "100 metų" be jokio drenažo? Kažkaip nesitiki, kad taip gerai gali būti, todėl dar pasitikslinu.
- Ar nereikia papildomai hidroizoliuoti tų vietų kur per sieną ar grindis išeina komunikacijos? Ar negali tose vietose dehermetizuotis ir pvz. per pamatinę plokštę, tose vietose kur kanalizacija, vanduo patektų į vidų?
- Niekur nemačiau tokio varianto kai į dvisluoksnės sienos klojinius yra dedamas šiltinimas (nebent tai trisluoksnė siena). Kaip supratau, tai jūs siūlomas variantas: pastatyti vieną klojinio pusę; dėti XPS su "grybukais"; sudėti "langus", "duris", komunikacijų įvadus; užarmuoti; statyti antrą klojinio pusę ir tuomet betonuoti. Bet man kyla keletas neaiškumų: nebus įmanoma inspektuoti ar gerai išsibetonavo išorinis sienos sluoksnis, ir kaip daryti "langų", "durų", komunikacijų įvadų vietas - ar iki šiltinimo, ar per visą klojinį? Plius kaip supratu reikėtų truputį didesne pamatinės plokštės, kad tilptų kur pastatyti klojinius, kurie praplatės per šiltinimo storį?
- Kiek jūsų linkuose žiūrėjau, visur kur stato "langus", "duris" i klojinus, tai deda medinį rėmelį kuris apvilktas kažkuo "baltu"? Kas ten naudojama? XPS? Ir kokiu tikslu?
- Ar šiltinimą užtenka nuleisti tik iki įšalo zonos ribos? Ar, kaip vokiečiai daro, nuleisti iki pamatinės plokštės?
- Ar didelis skirtumas, jei vietoj XPS būtų naudojamas Geoporas?
- Ar reikia naudoti "koriuka" XPS apsaugai? Korys
- Kodėl vokiečiai pertvaras dažniausiai mūrija iš keramikos (bent jau jūsų linkuose)? Man atrodo yra pigesnių ir patogesnių medžiagų tokiam reikalui?

Pradžiai tiek. Aišku dar 100 neaiškumų iškils, bet nesinoriu pasirodyti labai "naglu" Ačiū.

Beje radau youtubėj visai įdomių "serialą" iš rūsio įrengimo temos: http://il.youtube.co...er/altenberg156


Papildyta:
Gal galėtų kas rimčiau palyginti "oro šulinį" su "oro šilumokaičiu vamdžiais"?
Man kažkodėl atrodo, kad "oro šulinys" gali nesunkiai užsiteršti bio- nešvarumais ir gali apsemti esant aukštiems gruntiniams vandenims (pvz. pavasarį).



Viliene, gal galėtumėte papasakoti kaip realizavote savo "DUO" sistemą? Kokią automatiką naudojote? Aišku, jei ne komercinė paslaptis Ačiū.

Yra tokis google translator, jo vokiečių k. žinios pusėtinos Manau išsiversiu, prašau dėkit nuorodas. Nardyt po statybvietes be gido - neefektyvu, ir ne saugu, žiurėk kad negautum "šiupeliu per šikną" už pramoninį špionažą

Dar kartelį ačiū.

Prašom. Nežinau kaip kolegoms, bet man būtų daug maloniau, jei kitą kartą padėkotumėte škotiškai, arba dar geriau amerikietiškai.

Ar pakankama vien tik hidrotechinio betono hidroizoliacijai? Ar negali rūsio sienos kai kur paskilinėti ir per ten sunktis vanduo? Nes namas vistiek kažkiek dar "vaikščios" kol normaliai gruntas po namu susigulės.

Sočiai. Visi individualaus namo pavaikščiojimai, paskilinėjimai- 100% tik broko įrenginėjant pamatus pasekmė. Ir nič niekas daugiau. Nuo panašių ligų yra platus asortimentas labai veiksmingų profilaktinių priemonių. Tereikia jas stropiai vartoti ruošiant gruntą. Suveikia 100%.

Jei gerai supratau su jūsų siūlomu rūsiu gali gyventi "100 metų" be jokio drenažo? Kažkaip nesitiki, kad taip gerai gali būti, todėl dar pasitikslinu.

Pasitikslinimui geriausiai tiks tūkstančiais kartu sudėtingesnės sąlygos- naftos platformos, betoniniai tuneliai ant jūros dugno ir t.t. Ten nėra galimybės nuvesti drenažą ar įrengti kokią tai kitokią hidroizoliaciją.

Ar nereikia papildomai hidroizoliuoti tų vietų kur per sieną ar grindis išeina komunikacijos? Ar negali tose vietose dehermetizuotis ir pvz. per pamatinę plokštę, tose vietose kur kanalizacija, vanduo patektų į vidų?

Nereikia. Tokiems atvejams naudojamos specialios detalės- ten viskas apgalvota. Prie pamatinės plokštės geriau visai nelysti.

Niekur nemačiau tokio varianto kai į dvisluoksnės sienos klojinius yra dedamas šiltinimas (nebent tai trisluoksnė siena). Kaip supratau, tai jūs siūlomas variantas: pastatyti vieną klojinio pusę; dėti XPS su "grybukais"; sudėti "langus", "duris", komunikacijų įvadus; užarmuoti; statyti antrą klojinio pusę ir tuomet betonuoti. Bet man kyla keletas neaiškumų: nebus įmanoma inspektuoti ar gerai išsibetonavo išorinis sienos sluoksnis, ir kaip daryti "langų", "durų", komunikacijų įvadų vietas - ar iki šiltinimo, ar per visą klojinį? Plius kaip supratu reikėtų truputį didesne pamatinės plokštės, kad tilptų kur pastatyti klojinius, kurie praplatės per šiltinimo storį?

Ne dažnai jis ir naudojamas. Atskiri darbai, už kuriuos tenka papildomai primokėti- visada pradžiugina statybininkus. O ką paimsi už polistirolo sustatymą į klojinius? Be to, ne visada naudojamas hidrotechninis betonas, ir tuomet reikalinga papildoma hidroizoliacija (geriau/pigiau) prieš šiltinant.
Inspektuoti ir ką tai atrasti- jau per vėlu. Nepasitikėkite niekuo- pats pasidarbuokite su giluminiu vibratoriumi. Namo statybose juk galima kokį pusdienį ir paprakaituoti (bent pakvėpuoti kam tai į nugarą). Už tai neturėsite jokių abejonių.

Kiek jūsų linkuose žiūrėjau, visur kur stato "langus", "duris" i klojinus, tai deda medinį rėmelį kuris apvilktas kažkuo "baltu"? Kas ten naudojama? XPS? Ir kokiu tikslu?

Ką ten konkrečiai žmogus buvo sumastęs, dėdamas polistirolą- nenorėčiau burti. Bet kuriuo atveju jam nelabai pavyko. Medinės detalės paprastai apvelkamos pūstų politilenu- tam, kad vėliau lengviau išsiimtų.

Ar šiltinimą užtenka nuleisti tik iki įšalo zonos ribos? Ar, kaip vokiečiai daro, nuleisti iki pamatinės plokštės?

Kaip tik pageidausite. Geriau iki pado- nereiks sukti galvos dėl įšalo zonos ribų tam, kuo užpilsite pamatus.

Ar didelis skirtumas, jei vietoj XPS būtų naudojamas Geoporas?

Galima. Tik sekantis punktas bus privalomu.

Ar reikia naudoti "koriuka" XPS apsaugai?

Galima/patartina- tikrai nepakenks.

Kodėl vokiečiai pertvaras dažniausiai mūrija iš keramikos (bent jau jūsų linkuose)? Man atrodo yra pigesnių ir patogesnių medžiagų tokiam reikalui?

Keramikos kraštas. Į kurią pusę bepasuksi- atsiremsi į keramikos gamykla.

Gal galėtų kas rimčiau palyginti "oro šulinį" su "oro šilumokaičiu vamdžiais"?

Greičiausiai Jums nereikėtų nė lyginti šių abiejų variantų. Jums labiau liptų trečiasis, kuris nekelia absoliučiai jokių klausimų dėl gyvasties ar vamzdyno išskiriamų nuodų patekimo į patalpas. Be to, mažiausiai iš visų apkrauna rekupo ventiliatorius.
Papildyta:

Truputi vėliau. Pasidariau pertraukėlę- bet tuoj paskambins, ir teks vėl prisėsti prie savo reikalų.

Gal galėtų kas rimčiau palyginti "oro šulinį" su "oro šilumokaičiu vamdžiais"?
Man kažkodėl atrodo, kad "oro šulinys" gali nesunkiai užsiteršti bio- nešvarumais ir gali apsemti esant aukštiems gruntiniams vandenims (pvz. pavasarį).
Viliene, gal galėtumėte papasakoti kaip realizavote savo "DUO" sistemą? Kokią automatiką naudojote? Aišku, jei ne komercinė paslaptis Ačiū.
[/quote]

Pats terminas "šulinys" čia netikęs - darbinės medžiagos(skaldos, žvyro) klodas yra horizontalus, visiškai neneša į šulinį, gal tai pažodinis vertimas iš vokiečių k.? Na bet "terminologiju osparivat nebudem"
Dėl bio - produkto kūrėjai atliko tyrimą, yra pridėtas dokumentas su biologijos mokslų daktaro autografu. Kadangi mano bio žinios labai lakoniškos - priimu kaip yra ir viliuosi kad tyrimai daryti, nesugalvoti.
Apsėmimas: dalinis visiškai nebaisu, bet tai gali įvykti tik ekstremaliomis gamtinėmis sąlygomis arba netinkamai įrengus drenažą. Mano DŠK po garažu, perimetru apsaugotas garažo drenažo, plius savo perimetru turi atskirą vamzdyną. Skalda nuo grunto atskirta geotekstile, todėl apsėmimo atveju skalda turi išlikti švari.
DUO: automatika dar ateity, yra specialus pultelis už 450PLN, bet man gal pavyks integruoti į vėdinimo-šildymo sistemų valdymą(vis dar galutinai nepalaidojau idėjos apie Protingo Namo sistemą). Dabar per pamatų plokštę, į patalpą, kur bus rekuperatorius, išlenda du 200mm vamzdžiai, kiekvienos šakos atskirai. Pati duo sistema tai tik didesnis tūris perskirtas pusiau, padavimas per vidurį o ištraukimas per dešinę arba kairę dšk pusę. Turiu padaręs nuotraukų įrengimo eigoj, kažkaip įkelia forumiečiai, gal reik pasimokyt ir man?
Vamzdis vs. "šulinys" yra palyginimas čia bet ten lyginama tik įrengimo kaštų aspektu, ir,aišku, "į vienus vartus". Man labiau patiko šulinys dėl kompaktinių matmenų, įrengimo be spec. medžiagų ir mažesnio darbų kiekio. Awaduct reikėjo važiuoti į lenkiją arba laukti kol Rehau atstovai parsiveš į Vilnių, plius kondensato šalinimas variante be rūsio yra sudėtingas. Gal EVOY turi vokiškų vamzdis vs. šulinys testų, galėtumem palyginti ir priimti galutinę išvadą. Kainos atžvilgiu šulinys be abejo pranašesnis, dėl veikimo efektyvumo - klausimas. Beje, dar kitokį DŠK galte rasti čia
Papildyta:

Tai ko taip "kūdai". Gal rimčiau

O už gerus patarimus tai prie progos galima būtų ir ne vien virtualiai pavaišinti (tik kūdesniu gėrimu , to tai po blue label neliks už ką namo statyti)



Apie šį variantą irgi seniau galvojau, bet man kaip ir Vilienei pasirodė, kad gaunasi gana nemaži įrengimo kaštai. Grubiai medžiagos taip primečiau kažkur ~3500Lt + 500Lt (nenumatytos smulkmenos).
Anksčiau paminėtų dviejų variantų įrengimo kaštai turėtų būti žymiai mažesni.

Plius sakote, kad ventiliatorius mažiau apkraunamas, bet šioje sistemoje atsiranda cirkuliacinis siurblys, kuris "kompensuoja" mažesnę ventiliatoriaus apkrovą.
Kitas dalykas, kad būtų sunku gauti reikiamos automatikos Lietuvoje šiai sistemai.


Dar norėjau apie tą patį rūsį paklausti, ar nereikia tarp pamatinės plokštės ir sienos kokios hidroizoliacinės juostos?

Ar PN koncepcijoje yra kokios nors rekomendacijos kiek reikėtų šiltinti rūsio sienas (kokia varža rekomenduotina)? Ir iki kokios varžos rekomenduotina šiltinti perdangą tarp rūsio?

1. įdomu kodėl taip brangiai paskaičiavot, turint omeny, jei darysit rūsį, tai atkrinta papildomi žemės darbai.
2. aš tai patikslinčiau,kad ventiliatorius apkraunamas priklausomai nuo parinkto šilumokaičio, čia reiktų neapsirikti ir prieš perkant (jokiu būdu neimti pagal ortakio diametrą) pasidomėti kiek šilumokaitis sudarys pasipriešinimo sistemoje, kad patalpose neliktų šnipšto. O cirkuliacinio siurbliuko sunaudojama energiją reiktų paskaičiuot ar kompensuoja šilumos poreikį oro pašildymui. neskaitant, kad leidžia sistemai dirbti net prie l. žemų lauko temperatūrų.

tik kūdesniu gėrimu, to tai po blue label neliks už ką namo statyti

Jei jau toks godus, tuomet geriau veskite internetinį statybų dienoraštį- būsim atsiskaitę.

Apie šį variantą irgi seniau galvojau, bet man kaip ir Vilienei pasirodė, kad gaunasi gana nemaži įrengimo kaštai. Grubiai medžiagos taip primečiau kažkur ~3500Lt + 500Lt (nenumatytos smulkmenos).
Anksčiau paminėtų dviejų variantų įrengimo kaštai turėtų būti žymiai mažesni.

Daleiskime. Jei kūrensitės ne malkomis, tuomet atsipirkimui gaunasi kokie keturi metai su karštesnėmis vasaromis ar šaltesnėmis žiemomis. O pagal naudojamą įrangą ir medžiagas- sistema vos ne „amžina“, ir dar ilgus metus gaudytų kWh- praktiškai veltui. Be to, prigaudytos kWh kasmet vien tik brangtų- dėl didėjančių šildymo kaštų.

Plius sakote, kad ventiliatorius mažiau apkraunamas, bet šioje sistemoje atsiranda cirkuliacinis siurblys, kuris "kompensuoja" mažesnę ventiliatoriaus apkrovą.
Kitas dalykas, kad būtų sunku gauti reikiamos automatikos Lietuvoje šiai sistemai.

Žemės šilumokaitis ne kasdien yra reikalingas. Jei normalus (pilnai automatizuotas) valdymas- be reikalo cirkuliacinis neprisuka nė vieno kWh. O tai ką prisuka- daugiau nei sočiai kompensuoja prigaudytomis kWh.
Nepamirškime svarbiausio- pats rekupas ką tai sugeba. Žemės šilumokaitis tėra „nemokamu“ (lyginant su visomis kitomis alternatyvomis) pagalbininku per karščius ar šalčius. Be to, su žemės šilumokaičių Jūsų sistema nepersistengdama dirbtų per tokius šalčius- per kuriuos pas kaimyną be žemės šilumokaičio, jos jau bus seniai atsijungusios, o rekupai su apledijusiais šilumokaičiais (ne visi).
Šiais interneto laikais ką nors gauti- tikrai nėra jokia problema. Kainos- be abejo debiliškos. Už tikrai neblogą keturių daviklių pilnai automatizuotą valdiklį- apie 3.500 €!!! Visa laimė, kad tai tėra kalkuliatoriaus protinio išsivystymo aparatas, kurį nėra sudėtinga užsisakyti LT. Yra dar aišku alibabos, kur dirba ne tiek nuo realybės nutolę žmonės.

Dar norėjau apie tą patį rūsį paklausti, ar nereikia tarp pamatinės plokštės ir sienos kokios hidroizoliacinės juostos?

Yra tokių dalykėlių. Tik jei ramiau miegosis- geriau šią vietą iš lauko užtaisysite kokiu nors tradiciniu/pigesniu būdu.
Ko gero laiku pradėjote pasiruošimus statyboms, jei jau spėjote įsigilinote net iki tokių niuansų.

Ar PN koncepcijoje yra kokios nors rekomendacijos kiek reikėtų šiltinti rūsio sienas (kokia varža rekomenduotina)? Ir iki kokios varžos rekomenduotina šiltinti perdangą tarp rūsio?

PN koncepcijoje namas ir rūsys- du visiškai negiminingi dalykai. Rūsys- tėra šildymo nereikalaujantys papildomi m² techninėms patalpoms. Jei iš rūsio norėsite ko tai daugiau- teks šiltinti storiau. Reikalavimas paprastas: kad kiaurai neperšaltų rūsio sienos. Paprasta ir taisyklė: kuo geresnis rūsio sienų šiltinimas- tuo mažiau teks kišti į perdangą. Žodžiu: apsispręskite kokios temperatūros pageidautumėte rūsyje- pagal tai galima sudėlioti variantus. Kuo labiau įgilintas rūsys- tuo bus pigesnis sprendimas.
Orientacijai perdangos virš rūsio šiltinimo storį nėra sunku paskaičiuoti. Tereikia žinoti tikslesnę rūsio grindų altitudę (kokiame gylyje nuo žemės paviršiaus bus grindys) ir koks bus cokolio aukštis.
Papildyta:

Be abejo. Tik jei kas nori kartu pasidaryti ir atsarginį išėjimą iš rūsio- gali pasikloti rimtesnį vamzdyną.

Be abejo. Tik jei kas nori kartu pasidaryti ir atsarginį išėjimą iš rūsio- gali pasikloti rimtesnį vamzdyną.
[/quote]

Geriau reikėjo duoti tokią nuorodą: kelias Vilnius - Klaipėda 88,3km. Ten truputi įdomesnis vamzdis guli. Briedis su ragais praeina, ir net vidaus nesubraižo. O jūs - trylinką fliūką su svarkute rankoj... Pasikuklinot? Kaip ir su balantainu?