Pasyvus namas ir jo variacijos III

PN skatybai tinka bet kas - esmė ne iš ko, bet kaip ir koks turi būti rezultatas pasiektas.
Jums žadėta info dar "ruošiama", kaip nors įmesiu, tarp savo eurovojažų radęs minutę...
Papildyta:

Papildyta:

Vilienė dūrė kaip pirštu į akį... Jei kas neaišku- klauskite. Gal truputi nerišliai- pricopinau iš savo užrašų.

Kadangi Jums labiausiai rūpi hidroizoliacija- nuo to ir pradėkime. Sprendimai daugiau nei paprasti:
1. Kategoriškai: jokių betonų-самоделк'ų!
2. Hidrotechninis betonas (vietoje paprasto). Kainų skirtumas nėra toks, kad dėl to vertėtų aplamai diskutuoti.
3. Nepertraukiamas darbų ciklas: Kasimo darbai pradedami anksti ryte → Paruošiamas gruntas, sudedama surišamas armavimo tinklas (ne pirštais, o normaliais įrankiais) → Vakare išliejama plokštė → Lyginamas ir šlifuojamas paviršius (betonuotojams įprasta dirbti naktimis) → Iš ryto klojiniai sienoms → Betonavimas. Betonuotojams įprasta dirbti pagal tokį „stresuotą“ grafiką- rimtesnių tikrai nenugąsdinsite.
4. Betonuojant jokio betono tąsymo- tik betonvežės su siurbliu.
Toks stresas dar ir tam:
1. Jei yra tikimybė, kad iš ryto vietoje duobės rūsiui- galite rasti prūdą. Jei ne- iki betonavimo darbų galima ir kiek atsipalaidavus.
2. Jei duobę išsikasėte truputi per „taupiai“. Krantai stengsis patys pasidaryti nuolydį- teks be jokio reikalo šiupliuoti gruntą iš duobės.
3. Sumažės visokio bereikalingo tampymo. Daug ką iškraus/perkilnos ta pati trumpam užlaikyta kasimo technika.

Tokiu būdu atlikę darbus- turėsite jokios papildomos hidroizoliacijos nereikalaujantį rūsį.
Drenažas taipogi nereikalingas. Jei norite ramiau miegoti, ir jei potencialioms problemoms yra prielaidos- paprasčiausiai naudokite betoną, kuris žymėjime turi didesnį skaičių nei W4: pvz. W6. Tik per daug nepersistenkite: W10 ar 12- jei statytumėtės kur nors ežero viduryje.
Dėl betono markės visada pasitarkite su betono gamintojais. Jei tai bus rimtesnė įmonė- ten ir naktį pažadintos disperčerės neužsikirsdamos išvardins visas betono užpildų frakcijas ir priedų charakteristikas. Jei per stebuklą ko tai nežinos- padiktuos telefono Nr. absoliučiai viską žinančio.
Jei jau žinote apie problemas su gruntiniu vandeniu tam tikrais periodais- neskubėkite su darbų pradžia ankstyvą pavasarį. Taipogi būkite pasiruošę netikėtumams. Tam tereiks iš anksto pasidomėti, kur operatyviai rastumėte tinkamą siurblį.

Dėl betono kiekių (plokštės, sienų, perdangos storių)- verta padiskutuoti. Betoninis kubas su pertvaromis savaime pakankamai tvirtas- ir su 15 cm sienomis ir perdanga. Nupaisant to, kad blokai bus dvigubai platesni. Skaičiuoti vis tik reikia.
Paskaičiuotos armatūros storį/diametrą kone visada galima sumažinti bent porą skaičiukų. Tik patys to nespęskite. Normaliai peršnekėkite su jau parašą ant detalės padėjusiu- patars kaip nepersistengti.

Betonuojant: visos skylės, angos langams, instaliacijos kanalai ir t.t.- savaime suprantama turėtų būti iš anksto apmąstyti, ir paruošti montuojant klojinius. Montuojant klojinius- tai užtruks papildomas minutes. Atidėjus vėliau- valandas ir dienas.
Pačiam patikimiausiam iš savo pažįstamų patikėkite šį aparatą- nuėmus klojinius, neturi matytis jokių nesuvibruotų vietų (labai nepageidautinas atvejis).
Klojinius nuomokitės ten, kur juos gausite mažiau naudotus.
Rinkitės tokius klojinius, kuriuos dar pajėgsite kilnoti rankomis. Kuo didesni- tuo spartesnis darbas ir lygesnės/gražesnės sienos.
Nepamirškite klojinius prieš darbus apdoroti kokiu senu tepalu- vėliau bus lengviau juos valyti.
Nepiktnaudžiaukite rūsio aukščiu. Derinkitės prie pagal iš anksto nusižiūrėtų klojinių aukštį.
Dėl darbų spartos visada patartina naudoti armavimo tinklus- nebent turite pigių armatūros rišikų.
Tinklą sienoms užsakinėkite supjaustytą Jums reikiamo aukščio. Papildomai tai nieko nekainuos- o laiko sutaupysite.
Jei į klojinius iš karto dėsite šiltinimą- pasiieškokite tinkamo aukščio ekstruzinio/XPS (pvz.- 2,4 x 1,2). Kuo mažiau siūlių ir pjaustymo. Aišku- geriau frezuotą. Iš karto sunerkite „grybukus“.

Jei turite noro pasidarbuoti arba nežinote kitokio būdo atsiginti nuo plačios giminės vizitų- tik tie darbai, kuriems neišvengiamai teks samdyti profesionalus:
1. Išmušimui/обноск'ei (pakaktų vieno žmogaus pusdieniui).
2. Betono plokštės lyginimui ir šlifavimui (pakaktų vieno žmogaus dienai).
3. Klojinių montavimui (pakaktų vieno tikrai vien tuo užsiimančio ir tikrai turinčio supratimą žmogaus visam darbo su klojiniais laikui, gal ne tiek darbui- kiek priežiūrai). „Žaidžiantis/nežaidžiantis treneris“ atsipirks per dieną. Tokiame darbe yra šimtai smulkmenų, kurios palengvins/paspartins/atpigins darbą. Pvz. „subadote“ apie 10 cm armatūros strypelius į šviežią betoną- ant rytojaus montuojate klojinius be jokių papildomų matavimų ir tvirtinimų. Visko neatsiminsi ir nepapasakosi- kas tai turi būti vietoje, ir rodyti pirštu.

Orientacijai kaip viskas paprasta ir greita- trumpa prezentacija:
1
2
3
4
5
6
7
8
9

Jei kur rasčiau DŠK skersipjūvio izotermes - savo nuomonę pakeistumėt. Apšiltinimas žymiai paaukština "natūralų lygį". Plius: tūrinio matmenys garantuoja, kad dugnas gausit jūsų nurodytam 1,6m ar net didesniame gylyje.

Greičiausiai nepakeisčiau. Beveik visada pigiau grybštelėti kaušu gyliau- nei ką tai burti. Žemės šilumokaičiui turi būti užtikrintas pastovus/spartus šilumos/vėsumos „tiekimas“ 360°- o ne kad ir dalinė izoliaciją. Žinomą: tai nėra sudėtinga kompensuoti vamzdyno ilgiu.

Bėgu laukan - tik ką pompa supylė perdangos betoną. Ot gaus tuoj trynt baueriai

Vėlu... O ir mokančių šį darbą- ne tiek jau daug...

Jūs nepataisomas rūsiofilas

Patikslinkime: germanofilas, su manija skaičiuoti iki vinies.

Gal galite įmesti tikslų produkto pavadinimą anglų kalba - bandysiu ir aš "pakapstyti"

Sudėtinga. Anglu kalba tėra tik keli pranešimai spaudai. Visas procesas sutelktas išskirtinai DE. Negaliu garantuoti, bet artimiausiu metu gamyklos anglakalbėse šalyse nebus statomos. Paties projekto svetainė nebeatnaujinama- jie jau senokai baigė tyrimų/eksperimentų stadiją. Kompensacijai- video su trumpu pristatymu vokiečių kalba.

Beliko tik suzinoti kiek tokie stiklo paketai galetu kainuoti..

Maždaug tiek pat, kiek dviejų kamerų stiklo paketas (pagal tai ir derinasi). Kol šie stiklai nebus pardavinėjami ant kiekvieno kampo, numatoma kaina stoglangiams skirtiems- apie 80€/m². Netamsinti langams- kiek pigiau.

„Bekonkurenciniam“ laikotarpiui kainodarą sudarinėjo taip, kad jau šiandien žmogus laimėtų dėka gerokai paprastesnių/pigesnių/lengvesnių profilių langams. Kai rinkoje atsiras daugiau konkurentų (japonai ir kinai taipogi giriasi pagerinsia savo stiklų kokybę)- įprasti stiklo paketai pradės visai nykti.

Na bet jūs ir mokat įnešti chaoso į smegenines O profiliai kaip suprantu galimu bet kokie, geriausia žinoma apšiltinti, tik nebereikalingi metalo profiliai rėmuose (čia gal dar kažkiek priklauso ir nuo dydžio)? Įdomu kiek gautųsi bendra kaina mano namui Suprantu pateikta kaina tik vakuuminio stiklo + rėmo kaina.

Ačiū EVOY už atsakymą. Vakare panagrinėsiu viską ką surašėte detaliau (dėl laiko stokos) ir dar kelis klausimukus pateiksiu




Vakar truputį pasiskaitinėjau apie šiuos vakuminius stiklus ir PU profilius.
http://www.bine.info...driges-gewicht/
http://www.bine.info...kuumverglasung/
Tai kiek supratau, nauji stiklai netinkami į senus profilius, dėl šalčio tilto susidarančio per paketo kraštą (ten eina plačios metalines plokštelės užtikrinančios vakumą), dėl to kad į senus profilius stiklas neįsistato taip giliai kaip į naujus iš PU. Bet ieškomi sprendimai kaip būtų galima pritaikyti ir seniems profiliams.
Radau tik vienus langus iš PU profilio ir vakuminio paketo: TopTherm 90. Pristatyti dar 2008 metais.

O profiliai kaip suprantu galimu bet kokie, geriausia žinoma apšiltinti, tik nebereikalingi metalo profiliai rėmuose (čia gal dar kažkiek priklauso ir nuo dydžio)?

Yra įprasti daugiakameriai plastikiniai. Stambieji gamintojai dar neatskleidė visų savo kortų (gal kad neatsirastų per daug norinčių luktelėti?). Sunku spręsti ko jie ten prikūrė. Stiklai labai lengvi, todėl armavimas nelabai- nebent vitrinoms (nežinau tiksliai). Bent jau stikliniams fasadams nieko ypatingo neplanuoja.

Įdomu kiek gautųsi bendra kaina mano namui Suprantu pateikta kaina tik vakuuminio stiklo + rėmo kaina.

Su rėmo kaina- visumoje pigiau, nei atitinkamų charakteristikų analogas LT. Yra berėmiai išpildymai- plastikas įvilkimui kainuoja palyginus centus. Tačiau prisidėtų nemaži transporto kaštai- nebent ką tai pasiorganizuoti privačia tvarka.

Gal per daug skubėti neverta? Per pusmetį gali viskas pasikeisti ir dar į geresnę/pigesnę pusę.

Tai kiek supratau, nauji stiklai netinkami į senus profilius, dėl šalčio tilto susidarančio per paketo kraštą (ten eina plačios metalines plokštelės užtikrinančios vakumą)

Iš dalies taip. Senais langas kol kas jie nesidomi, nes spėja, kad pradžioje nepakaks gamybinių pajėgumų net ir naujiems langams. Viskas daugiausiai remiasi į gamybą- ten jie dar tik kuria tinkamus/reikiamus pajėgumus. Be to, šiais stiklais domisi ir saulės kolektorių gamintojai. Sprendimai jau yra.

Radau tik vienus langus iš PU profilio ir vakuminio paketo: TopTherm 90. Pristatyti dar 2008 metais.

Pasikartosiu- pagrindiniai gamintojai kol kas per daug nesireklamuoja, ir savo produktus pristatinės vargu ar anksčiau sekančių metų.

Ryt skambiname į Guardian išsiaiškint, ar pavyko pradėti gamybą 2009

Sveiki,

klausimėlis pasyvistams dėl stogo apšiltinimo?

prikabinu stogo detalę:

http://www.filer.lt/...detale-ss-1.pdf

Stoge planuota dėti vatą, bet paskaičiavus bendrą (vata, gegnės, grebėstai) R gaunasi apie 7. Manyčiau, kad mažoka. (tuo tarpu sienoms suprojektuota 27 cm neoporo).

Kaip butu galima padidinti R esamoje situacijoje?

Būtų idomu sužinoti, kaip kiti daro šiltų ar pasyvių namų stogus: kokias medžiagas naudoja, kaip užsandarina ir t.t.

Dėkui už pasidalintą info.