Švediška plokštė
1. Geologiniai tyrimai individualaus namo statybose
Manau tikrai nereikalingi, nustumiat augalinį sluoksnį ir matot, ką turit po juo. Mano supratimu kuo lengvesnis gruntas - tuo geriau. Molis labai pavojingas šaltą žiemą - jo deformacijos didelės. Nuo to, ką randate po juodžemiu priklauso pasluoksnio storis.
3. Kasimo darbams nebūtina vežtis techniką iš kito LT galo.
Tiks bet kuris pro šalį važiuojantis mechanizmas su kokiu tai kaušu ar pan. Nuo ekskavatorininko įgūdžių priklauso tik tai, kiek papildomai teks pasidarbuoti šiūpeliu.
Realiai užtenka bobkato, truputi ilgiau paburgs, bet finalas tas pats, ar savaeigio krautuvo/ekskavatoriaus (pan. ata tarybinis JUMZ).Turėjau "atliekamą" 7t ekskavatorių su planiravimo 120cm kaušu - labai patogu, per savaitgalį viskas buvo paruošta drenažo klojimui
4. Kasant galima kiek pagilinti, ir kartu pasikloti žemės šilumokaitį. Tik verta nepamiršti, kad žemės šilumokaitis išspaudžia maksimumą, kai paklotas (nuo) 1,60 m gylyje.
Atkreipiu dėmesį, kad EVOY turi omeny vamzdinį DŠK, tūrinį - žvyrinį galima kloti ir 50cm gylyje, tam jis apšiltinamas 12-15cm polistirenu, kas tolygu pusantro metro įkasimui.
Drenažas kaip ir privalomas. Tam daugiau nei pakanka bendro išsilavinimo.
Su smėlio/žvyro(žvirgždo) pasluoksniu yra nedidelė problemėlė. Reikėtų naudoti bent jau žvirgždo atsijų/skaldelės mišinį (≈2x brangiau). Dar geriau aišku granito atsijų/skaldelės mišinį (≈6x brangiau).
Šis klausimas turi niuansų- jį palikite profesionalams.
Įdomu būtų sužinoti profesionalią nuomonę - manau po apšiltinta plokšte visiškai nebūtina naudoti tokį brangų pagrindą, plautas žvyras yra pats tas.
.
Paviršiaus išlyginimui (smulkesne frakcija)-
siūlyčiau samdytis stiažkės lygintoją. Problemų sumažės bent 10x, bei bus kas pavaikys/pamokys klojant šiltinimą.
paviršius lyginamas taip: nivelyru užsinešate kampus, nuo kurių pradedat perimetro klojinių montavimą. Turint perimetru klojinius skersai ištempiat virvelę, prie jos apačios dedat modulinę lentą(jos ilgis-aukščių, tarp klojinio viršaus ir grunto altitudės, skirtumas) ir taip kas pusmetrį tikrinate, kur reik pripilat, kur reikia nukasat. Gruntas prieš įrengiant klojinius jau sutankintas vibroplokste, papilant vandens dėl geresnio tankio, jau apytisliai supiltas pagal reikiamą altitudę, išlygintas bobkatu ar ekskavatoriumi, rankom teks įveikti aukščių skirtumus iki 5-6cm(prikausomai nuo ekskavatoriaus tarpinės tarp vairo ir sėdynės ).
5. Šiltinimo pasluoksniui geriau naudoti tai, kas ne išpjauta iš luito (EPS), o išspausta formose- ekstrudinį (XPS) ir PIR.
Mano žiniomis Eps ir xps esminis skirtumas ne formavime, bet vidinėj sandaroj, xps yra uždarų porų, atsparus gruntiniam vandeniui, tuo tarpu eps negalima nardinti ar tiesiogiai užkasti, jis turi būti hidro-izoliuotas. Dėl kainų skirtumo(kai man reikėjo- 150 eps ir 260 xps) verta naudoti eps, tik jį kloti ant stabilizuotos plėvelės, galus užlenkiant vertikaliai - taip apsaugant nuo gruntinių vandenų.
PIR man dar nežinomas, gal Evoy įmestų kokį linką?
Šiltinimo storis priklauso nuo poreikių.
Šiltinimas turi būti paklotas taip, kad neišsilakstytų pilant betoną. Tam yra visokių plastikinių grybukų.
Aš grybukus vertinau kaip bet teorinius šalčio tiltelius. Savo vertikalioms perimetrinėms plokštėms, vidinėj pusėj, su kūgine freza įdėta į akumuliatorinį suktuvą, padariau 15-20mm įpjovas(platėjančias gylyn į plokštę)-jos laiko plokštes nuėmus perimetrinius klojinius.
Jei truputi abejojate ar visu 100% viską prieš tai atlikote tinkamai- aplink, per kokį metrą ir daugiau galite pakloti sparnus iš vieno sluoksnio šiltinimo medžiagos (su minimaliu nuolydžiu). Ji kiek sulaikys šalčio skverbimasį, ir kiek nustums lietaus vandenį. Vėliau ant jų paklosite trinkeles ar ką ten dar sugalvosite.
Atsarga gėdos nedaro - sparnus įrengti verta dar ir dėl to, kad jie apsaugos labai sekliai(realiai drenažo apačia sutampa su pasluoksnio apačia) paklotą drenažą nuo užšalimo, bet pagrindinė idėja neleisti prasiskverbti šalčiui po plokšte, ko pasekoj deformuojamas gruntas ims kiloti pamatų plokštę. Tam manau užteks ir 50cm pločio ir 5cm storio lakštų suguldytų aplink perimetrą, su nedideliu nuolydžiu nuo pastato. Kuo giliau tuo geriau, tik negiliau nei plokštės apačia. Reiktų, kad virš sparnų gautųsi bet 20cm grunto sluoksnis ant kurio bus vaikščiojimo takai. Tam naudoju geoporą, iš Ukmergės g/b, pigesnio neteko rasti.
6. Visada geriau lieti storesnę- vieno storio (be įgilinimų po sienomis) plokštę.
Kiek teko darbuotis DE- visada bet kurios pamatinės plokštės storis būdavo vienodas (≈30 cm) ir be įgilinimų sienų vietose. Nepriklausomai kelių aukštų namas, ar iš ko jis statomas. Nežinau, ar iš viso ten yra kitokių tam skirtų klojinių perimetrui (iki/virš 30 cm).
Storesnė plokštė- ne dėl to, kad jai reikalingas koks tai superstiprumas. Paprasčiausiai taip eliminuojamos problemos, atsirandančios dėl paties betono savybių. Stingdamas jis turi polinkį raitytis. Kuo plonesnis- tuo daugiau.
Truputi daugiau betono. Tačiau betonas ploninamas papildomo ekstrudinio (XPS) ar PIR sąskaita, o jų kainos panašios į betono. Darbas tas pats. Privalumas: kuo storesnė plokštė- tuo ji stabilesnė ir mažiau linkusi raitytis. Skaitykim- tas ant to su papildomu betono kiekiu.
Plokštės storinimas nesant atitinkamų apkrovų atrodo neracionalus, gerai armuotas gaminys neturėtų labai raitytis(nesiginčysiu, nes patirties nėra, tik bendra išsilavinimas) o jei ir atsiras deformacijos iki 10-15mm tai galima nepaisyti (nebent stambiaplokštis namas - tuomet pagrindo reiktų labai lygaus, kad apkrovas perimtu ne taškais bet plokštumomis). Deformacinių netikrinau, bet ir nepastebėjau - nebent rietėsi su visais klojiniais. O plokštės ploninimas naudojant Eps/xps ar PIR turi logikos - izoliacinis sluoksnis auga už betono kainą.
Truputi daugiau armavimo tinklo- bet nereikės brangesnių ruošinių. Armavimo tinklą galima užsisakyti nesupjaustytą po kelis m²- bus daug mažiau darbo rišant, bei sumažės išeiga. Skaitykim- tas ant to su geležimi.
Teks samdytis betono lygintoją (ne stiažkės), bei išsinuomoti kelis įrankius.
7. Gal būt kiek geriau lieti trisluoksnę/ne visai švedišką plokštę (nebūtinai).
Viskas panašiai, tik plokštės paviršius nebus naudojamas grindų dangai kloti. Ant viršaus įrengiamas pasluoksnis iš EPS, XPS ar PIR, suklojamas vamzdynas grindiniam ir
liejama stiažkė.
Trisluoksnė nėra patraukli dėl papildomų darbų ir medžiagų, iš esmės gera variantas, bet gal "sviestas sviestuotas"?
Betono paviršiaus nereiks šlifuoti. Minus iš trisluoksnės plokštės sąmatos.
Betonui leidžiama didoka paklaida paviršiui. Ant tokio nelygaus paviršiaus norint pakloti apdailą- teks naudoti brangius išlyginamuosius mišinius. Minus iš trisluoksnės plokštės sąmatos.
Apie šlifavimą mintis įdomi, bet man jau per vėlu, teks "raskašielitsa" išlyginamiesiems mišiniams. Šlifavimu vadinate stengstančio betono užtrynimą mašina, naudojant cementą ar kitą miltelinę medžiagą?