Pasyvus namas ir jo variacijos III

Su L formos profiliu 40 cm šiltinime- sudėtinga paklaidinti graužikus. Gudrūs padarai...
[/quote]

lygiai taip pat bijoti reiketu tada statyti namus is polistireniniu blokeliu uzpilamu betonu ?

Vyrukai operatyviai sureagavo į projekto aptarimą SM. Bent jau man nuoroda neatsidaro tiesiogiai.
Šiaip tai be reikalo. Kiekviena tautiška interpretacija įdomi.

Kadangi savo pozicijų neužleidžiate, o haus.lt variantą nelabai tiksliai beprisimenu- Weberhaus alternatyva, kuri gana artima savo dvasia. Dėl kringelių nuorodų neatidaro- todėl adresas kopijavimui: http://www.weberhaus.....i2[hausAction]=detail&tx_iccbrandboxdatasource_pi2[hausId]=50432
Visi generation5.0 projektai.
Weberhaus Plius'inio namo traktuotė.
Papildyta:

Bijoti šiltinimui naudoti polistirolą- tikrai ne! Tereikia neužmiršti panašių "smulkmenų".

EVOY, labai dėkinga už gerą nuorodą. Tokie nameliukai mums arti dūšios einu varvint seilę toliau

Ne vyrukai sureagavo - jūsų poste kažkodėl blogas link'as aš vakar iš jūsų posto irgi neatidariau, nusistebėjau, bet giedruokės poste klikas nuvedė į uolą be problemų juokingas nutikimas

galite pabandyti suvesti busima projekta i LT sertifikavimo programa. Jas turi sertifikuoti ekspertai. spsc.lt puslapyje yra ju sarasas.

Pasidomėsiu, ačiū, nieko apie tai nežinau, pasidomėsiu.

Na norėčiau sukonkretinti, aš visgi pasidaviau reklamai (tiek gamintojo, tiek žmogaus kuris gyvena ne pasyve, bet paprastos statybos name) ir planuojam aeroc ecoterm plus 500
http://www.aeroc.lt/...ge=939&lang=lit
ką manot (kaina jų apie 250 kub.m) aišku kai tokio pločio blokeliai, jų tilps ne daug.

O pamatai - plokštuminiai, vėlgi turbūt brangiausias variantas, tai įdomu ar vertas kainos ir kokybės santykis, gal kas turit plokštuminius?


Mes irgi taip pat, kol kas projektavimas, pavasarį kibsim

Plokštuminiai - nemanau kad brangiausi, mano plokštė - ir pamatas, ir pirmo aukšto grindys su jau įlietu šildymo vamzdynu. Puikiai termiškai izoliuoti nuo grunto. Šiame forume vadinama "švediška plokštė". Minimaliai kasimo, darbų nedaug, gal tik ekstra armatūros lyginant su gręžtiniais ar įgilintais, todėl manau nebrangu greita ir tikiuosi kokybiška.

ar jūs jau gyvenat tokiame name? jei taip, gal kokie pastebėjimai

p.s. dar norėjau pasidomėti (aišku paskaičiuos konstruktorius, bet savęs ir konstruktoriaus patikrinimui) koks sluoksnis pas jus apšiltinimo medžiagos bei koks betono sluoksnis. Kokią varžą pasiekėte?
O vedžiojotės paprastai vamzdymą, ar rinkotės sistemą (berods legalet esu mačiusi)

Kaip su drenažu jį iškart darėtes, ar po pamatų, ar visus darbus kartu

Oi kiek klausimų

Ir jei pats darėtės gal paskaičiavot kokia kaina su viskuo gavosi, nes firmų kainas tai mačiau, jei ne viešai, tai į až brūkštelkit kokiam plotui kiek kainavo pamatai

Pas mus bus 140 kv.m labai tikiuosi tilpti į 20 000 ar realu? darbas mūsų, kiek tai bus įmanoma

AEROC EcoTerm Plus 500

Pasikartosiu, kad dujų silikatas bent jau man patinka, tačiau su jais yra truputi daugoka terlionės.

Įprasti buterbrodai su „kietu“ šiltinimu nėra įmanomi. Kiekvieną žiemą per stipresnius šalčius blokai būtų ardomi užšaldomo kondensato- net ir esant pakankamai storam šiltinimui neoporu bei rekuperacinei. Pagal situaciją- šiltinimas gali atstoti (ne nukristi- jį prilaiko ne vien klijai) jau po kelerių metų. Be to, kai tokia stora siena permirksta- iš projektinių charakteristikų nelabai kas beliks (programėlė to neparodo).

Faktas: dujų silikatas iš patalpų siurbia drėgmę kaip kempinė- ir labai sunkia ją grąžina (turi polinkį „sandėliuoti“). Tačiau šis faktas- nėra nuosprendžiu dujų silikatui. Sprendimai paprasti:

1. Chemija/impregnantai. Prieš tinkuojant (fasadas jau turi būti sutvarkytas)- patalpose statomi drėgmės surinkėjai. „Išsiurbus“ drėgmę iš dujų silikato- sienos apdorojamos impregnantu, po ko susidaro virš 1 cm drėgmei nelaidus sluoksnis pačiame dujų silikate. Yra truputi niuansų su tinku, tačiau kiek pamenu- bent jau gipsinis „prilimpa“ be menkiausių problemų.
Nedėsiu nuorodų kur šią chemiją įsigyti. Kaip ir propaguoju Sveiką namą. Kaip ši chemija pasirodo ilgalaikėje eksploatacijoje, ir ką ji pati išskiria į patalpas: prisipažinsiu- paprasčiausiai nesidomėjau. Pasitikėti vien gamintojų reklaminiais tekstais- pati žinote...

2. Papildomas šiltinimas iš vidaus, kartu įrengiant hidroizoliaciją (nuo elementarios hidroizoliacinės plėvelės iki aliuminio folijos). Savaime suprantama: nepamirštant prieš tai iš atitvarų/sienų „išsiurbti“ drėgmę.

3. Ventiliuojamas fasadas. Gal tik lauko siena „pasyviam“ išpildymui- tampa kiek storoka. Jei tinkuojant pirmam sluoksniui panaudoti hidroizoliacinius mišinius, arba mišinius maišant įpilti specialus priedus (vietoje jo- paveikslėliuose folija)- lauko sienos taps netgi labai sveikuolėmis, ir pademonstruos visą tikrąjį gamintojų deklaruotą potencialą.

Jei tingite tiek terliotis (nors ir rezultatas galų gale gaunasi tikrai neblogas)- siūlyčiau pamąstyti apie keramiką. Ji su drėgme patalpose susigyvena gana draugiškai: perteklinę „susiurbia“, kai patalpos per daug išdžiūsta- iš karto grąžina atgal. Orientacijai- variantas su Keraterm 44 keramikos blokais ir ventiliuojamu fasadu, ir šiltinant neoporu.

Jei tokie atitvarų storiai netenkina- orientacijai beveik vadovėlinė (tik ne „ekstremali“) „pasyvi“ karkasinė siena ir beveik vadovėlinė Vilienės „lenkiškai pasyvi“ liktinių klojinių siena (folija tik dėl tikslesnio vaizdo).

Pamatai

Įprasti gręžtiniai+rostverkas tokio storio sienoms- malonumas ne iš pačių pigiausių.

Švediška plokštė šiuo atveju gali konkuruoti pagal kainą. Kiek teko susidurti, tuo LT užsiimančių įmonių komerciniai Jūsų kvadratūrai gali įsitekti į 20.000 Lt. Tik tai nebus grynai „vokiškas“ ir/ar „pasyvus“ išpildymas.

Jūsų atveju pagal kainą gali konkuruoti ir rūsys. Monolitinei rūsio sienai daugiau nei sočiai 20 cm storio- nepaisant „viršaus“ lauko sienų storio (jei aišku tai ne karkasinis, kuriam rūsio sienos gali būti visai minimalistinėmis). Pridėkite pamatinę betoninę plokštę ir rūsio perdangą. Šiltinimas lauko sienoms- nuo 5 cm ekstrudinio, kuris iš karto sudedamas į klojinius. Šiltinimas virš perdangos „pasyviam“ namui taipogi palyginus „plonas“.
Atmetus įprastų gręžtiniai+rostverkas ir grindų pilno buterbrodo įrengimo kainą- ne taip jau daug teks pridėti iki papildomų/šildymo nereikalaujančių 140 m².
Jei kartu su rūsiu norėsite įsirengti žemės šilumokaitį, ir taip gerokai atpiginti (ne vien) rekuperacinės eksploataciją, iš „ne taip jau daug teks pridėti“- teks minusuoti dar apie 3.000-7.000 Lt (sutaupytos lėšos, įrengiant žemės šilumokaitį).
Iš „ne taip jau daug teks pridėti“ galima minusuoti sutaupytą sumą dėl sumažėjusios „viršaus“ kvadratūros (kartu ir paties rūsio), jei technines patalpas perkelti į rūsį. Šiuolaikinės šildymo/vėdinimo sistemos valdymą nesudėtinga persinešti į patalpas.

tikra plokste minimum dvigubai daugiau betono, 5 kart daugiau armaturos, darbo nesuskaiciojama daugiau (vien surishti ta armatura yra dyyydelis dziaugsmas), putplasti po ja reik naudoti nevaikishka.. nors itariu kad tos svedishkos nera tikros plokstes, tiesiog stiazke ant putplascio - tai ne tas pats.. bet kokiam karkasui gal ir nereikia nieko daugiau..