Pasyvus namas ir jo variacijos III

#445
QUOTE(ambre @ 2010 09 30, 12:21)

reik itin kruopštaus darbo

Gal truputi patikslinkime: ne tiek kruopštaus darbo- kiek tinkamų technologinių sprendimų. Karkasinė statyba turi seniai išdirbtas technologijas su „apsauga nuo kvailių/išsiblaškymo“.

neilgaamžiai

Kad nesikartoti- sutrumpintas/pirminis variantas.

baisiai nenoriu gipskartonio sienų

Greičiausiai nesinori ne tiek pačios GKP, kiek jos „bar bar“.
Apart cezo pasiūlyto sprendimo „be galvosūkių“- daug kas elementariai išsisprendžiama ir su GKP. Pvz. dviguba GKP, be/su „tarpine“ tarp jų. O ir GKP- tikrai yra visiems skoniams ir poreikiams.
Žodžiu: šiandien karkasinė statyba turi sprendimus visiems gyvenimo atvejams. „Nepadegamas“ karkasas- tame tarpe.
Atsakyti
#446
QUOTE(ambre @ 2010 09 30, 12:38)

Tikiuosi, kad padėsit išsirinkti optimaliausią ir sienų, ir stogo buterbrodą

Parinkti buterbrodus- niekai. Keliolikos minučių darbas.
Ko gero vertėtų pradėti nuo paties projekto viešo apdergimo. Gal būt jau vien ten atrastume sumą „standartiniam“ Pasyvaus namo paketui: rekuperacinė + oras-vanduo ŠS + saulės kolektoriai.

bet žiūriu "kabina" mane ir statybos būdai

Dar truputi- ir pradėsite cituoti Obamą.
Atsakyti
#447
QUOTE(EVOY© @ 2010 09 30, 08:27)
Medienos mes turim pakankamai, bet širdis linksta prie mūro sienų. Keistuoliai, ar ne?

Verta peržvelgti visą sąrašą „prie ko širdis linksta“. Ten atrasite maksimaliai komfortišką šildymo/vėdinimo sistemą, iki nulinių eksploatacinius kaštus, iki idealaus priartintą mikroklimatą patalpose- ir taip be galo. Nepastebėsite, kaip „dėžutės“ statybos technologija atsidurs pačiame pačiame sąrašo gale. Ten jai ir vieta. Negi bus koks skirtumas, kas ten po dažų sluoksniu?

Klausimėlis: Stogą šiltint galvojam su purškiama Gamo termovata. Kokia Jūsų nuomonė?

Nežinau kokioje stadijoje randatės. Jei dar tik dairotės projekto- verta pasiieškoti tokio, kur išvengsite stogo šiltinimo. Tai gali būti ir vienaukštis su šlaitiniu stogu, ir dviaukštis su plokščiu. Trumpai: nėra mansardos- nėra problemos. Apšiltinti perdanga visada bus pigiau, nei stogą.
Jei mansarda vis tik yra- nedidelė problema. Tereikia iš anksto (geriau projektavimo stadijoje) tai apgalvoti, ir rinktis atitinkamą buterbrodą iš pigesnių šiltinimo medžiagų. Tokių buterbrodų sočiai.
Gamo termovata- be tikslo per brangu. Kaip ir visos termoputos- problemų sprendimas, jei tos problemos užkoduotos projektavimo/planavimo stadijoje. Tiesa- tai laikina. Vargu ar kainos ilgai išsilaikys tiek užkeltomis. Juk kas yra termoputos? Savo esme: tas pats polistirolas, tik „išvarytas“ iš truputi pagal kitokį receptą užraugtos  „bragos“.
Trumpai: visi statybas išbranginantys sprendimai atsiranda tuomet, kai sekama tautiškomis statybų tradicijomis (architektas → pamatai → dėžutė → ir t.t). Statantis PN, ir norint (per daug/visiškai) neperlipti Standarto kainos: prieš smeigiant kastuvą į žemę- reikia turėti iš anksto susidėliotus/suderintus tarpusavyje visus iki vieno sprendimus (žinoti vinių galvučių spalvas ir kainą).

Nekarta girdejome: pigus projektas - brangi statyba. Zinoma pasistatyti sandaru, silta mazai energijos vartojanti pastata galima ir tradiciniu lietuvisku budu (tik rangovu poziuris turi keistis i NELIETUVISKA). Kol kas neturime grieztesnio reglamentavimo, bet tai nereiskia, kad nereikia galvoti jau dabar apie PN, ar mazai energijos naudojancius pastatus. Jau dabar turi buti esminis klausimas - susirasti statybininkus, kurie dirbtu kokybiskai ir ziuretu i visa si reikala novatoriskai. Kas turi maziau laiko, o ir uzdirba dirbdami savo darba, turetu samdytis vystytojus, kuriu paslaugu kaina daznai buna panasi sumai, kuria nepriziurimi statybininkai tiesiog praryja paslepdami po medzhiagomis ar tiesiog nekokybiskais darbais, neteisingomis technologijomis. Apsiltinti konstrukcijas iki PN namo reikalavimu tikrai nesunku, pasiekti sandaruma kiek sunkiau, bet siuos dalykus reikia daryti dabar. Zinoma, efektyvi rekuperacija privaloma taip pat daryti. Brangesnes ir efektyvesnes inzinerines sistemos atpigs, kai ju rinka issiples Europoje. Gal verta palaukti, nes veliau kaska vistiek galesim pritaikyti jau dabar pasistatytame siltame, sandariame name.
Atsakyti
#448
QUOTE(Jate @ 2010 09 30, 15:08)
Brangesnes  ir efektyvesnes inzinerines sistemos atpigs, kai ju rinka issiples Europoje. Gal verta palaukti, nes veliau kaska vistiek galesim pritaikyti jau dabar pasistatytame siltame, sandariame name.

Pasyviam namui tikrai nėra ko laukti- kone viskas tik brangs.
Zero/Plius namui gal dar ir ne pats tinkamiausias metas- įranga dar kiek pigs, o ir sąlygos (turbūt) gerės.
Atsakyti
#449
QUOTE(cezas @ 2010 09 30, 14:21)
siu metu galima naudoti ne gipso kartona, bet pluostinio cemento plokstes kurios yra nepalyginamai tvirtesnes ir atsparesnes galite pasidometi eternit puslapyje wink.gif

paskaitinejau, bet gal ne atidžiai , kad Eternit siūlo plokšteles stogui ir fasadui.O aš apie vidų kalbu. smile.gif
Atsakyti
#450
QUOTE(ambre @ 2010 09 30, 12:21)
Svajoji svajoji apie tą namą, o kai jau pradedi jį statyt ne svajonėse , tai į krūmus slėptis noris.Tiek visokių klausimų atsiranda ir galvoji kaip čia nesusimauti...Ką geriau pasirinkti.
Dėl karkasinės statybos tikrai matosi daug privalumų. Bet vėlgi -reik itin kruopštaus darbo, namai neilgaamžiai (taip sako biggrin.gif  ) ir baisiai nenoriu gipskartonio sienų.

Bet čia aišku juokingi mano argumentai.  smile.gif


Drasiai galima nebijoti muryti, zinoma kokybiskai. Nereikia galvoti apie gipsus jokius. Tinkas uztikrina sandaruma. Muro stiprumas garantuotas, jo tikrai nesumazina siltinimas is isores. Polisterolo klyjai tiesiog isilydo i ji, todel jie tikrai gerai laiko.
Atsakyti
#451
QUOTE(EVOY© @ 2010 09 30, 15:29)

Parinkti buterbrodus- niekai. Keliolikos minučių darbas.
Ko gero vertėtų pradėti nuo paties projekto viešo apdergimo. Gal būt jau vien ten atrastume sumą „standartiniam“ Pasyvaus namo paketui: rekuperacinė + oras-vanduo ŠS + saulės kolektoriai.


Dar truputi- ir pradėsite cituoti Obamą.


Labai liuks, kad jus radau! Sutinku ir dėl projekto apdergimo, kad tik nepražiopsotumėm ko nors bigsmile.gif Tik dabar dar renkamės ir koreguojam.

Dėl Obamos- tai neturiu laiko skaityt, kas ten parašyta doh.gif smile.gif
Atsakyti
#452

Zero/Plius namui gal dar ir ne pats tinkamiausias metas- įranga dar kiek pigs, o ir sąlygos (turbūt) gerės.
[/quote]

Butent ta ir norejau pasakyti (kalbant apie zero/plius).
Visi lietuvaiciai bus laimingi, jei sildymui ir vedinimui pasieksime 50 kWh. Tikrai dar neturim geru statybininku praktiskai, nebent pats stovesi ir rodysi pirstu. Tikrai nenoresime gyventi prie plius 20 viduje ir nedaugiau. Tikrai neiskesime nepravere lango, nors ir bus rekuperacija smile.gif
Monitoringas vokietijoje parode, kad is 20 PN namu, tik trecdalis nevirsyjo 15 kWh smile.gif
Atsakyti
#453
QUOTE(Jate @ 2010 09 30, 16:27)
Drasiai galima nebijoti muryti, zinoma kokybiskai. Nereikia galvoti apie gipsus jokius. Tinkas uztikrina sandaruma. Muro stiprumas garantuotas, jo tikrai nesumazina siltinimas is isores. Polisterolo klyjai tiesiog isilydo i ji, todel jie tikrai gerai laiko.


Man irgi tinkas labiau patinka...
Bet va dar klausimas kyla- kas geriau- polistrolas ar vata doh.gif
Atsakyti
#454
QUOTE(ambre @ 2010 09 30, 15:41)
Man irgi tinkas labiau patinka...
Bet va dar klausimas kyla- kas geriau- polistrolas ar vata doh.gif

Jei svarstyti pasiremiant fizika liaudiskais terminais:
muro kvepavimas fi reiksme apie 50000
jei dedam vata fi reiksme 20
jei dedam polisterola 50.
Atrodo jokio skirtumo. O jei palyginsime kainas, akyvaizdu prie ko apsistosime.
Atsakyti
#455
QUOTE(Jate @ 2010 09 30, 15:32)

Muro stiprumas garantuotas, jo tikrai nesumazina siltinimas is isores. Polisterolo klyjai tiesiog isilydo i ji, todel jie tikrai gerai laiko

Paties mūro- aišku ne. Kalba apie visą buterbrodą. 100%: 40 cm šiltinimas „gyvens savo gyvenimą“. Jokie klijai to nepakeis.
Aišku, yra technologijos, kai tokio storio polistirolu/neoporu paprasčiausia „apmūrijama“. Bet tai jau plius pamatai ir t.t.
„Įsilydo“- praktikoje nieko nereiškia, jei pats buterbrodas su klaidomis. „Skyrybos“ tarp mūro ir šiltinimo- jokia sensacija, o arčiau įprasto reiškinio. Ne taip jau retai- net ir po kelių metų eksploatacijos.

Visi lietuvaiciai bus laimingi, jei sildymui ir vedinimui pasieksime 50 kWh

Tačiau jie bus ne taip patenkinti, kai gaus komercinį pvz. saulės jėgainei, su kone tris kart didesniais skaičiais.
Gal vis tik Zero/Plius geriau palaukti Pasyviame name...

Monitoringas vokietijoje parode, kad is 20 PN namu, tik trecdalis nevirsyjo 15 kWh

Pirma: Vokietijoje yra tikrai ne 20 Pasyvių namų.
Antra. Tai iliustruoja tik skirtumą tarp „teorinių/feistinių“ sertifikatų ir „pagal faktą“.
Trečia. „Virš 15 kWh“ prasmę turi tik sertifikuojant „pagal faktą“. T.y.- atsiliepia tik pardavimo kainai. Tik kas mokės už „pagal faktą“, jei kišenėje turi „teorinį/feistinį“?
Šiaip, dėl kelių papildomų kWh niekas per daug nesiskundžia (nėra problema „pasitempti“). Kur tas kWh „praganė“- žmonės paprastai ir taip puikiai žino. Pataupė statybų metu.
Papildyta:
QUOTE(ambre @ 2010 09 30, 15:41)
Man irgi tinkas labiau patinka...
Bet va dar klausimas kyla- kas geriau- polistrolas ar vata doh.gif

Gal vis tik pradėkite nuo „pasyvaus“ projekto. Vata vs polistirolas- tai jau tik smulkmenos.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo EVOY©: 30 rugsėjo 2010 - 15:24
#456
QUOTE(EVOY© @ 2010 09 30, 16:13)
Muro stiprumas garantuotas, jo tikrai nesumazina siltinimas is isores. Polisterolo klyjai tiesiog isilydo i ji, todel jie tikrai gerai laiko

Paties mūro- aišku ne. Kalba apie visą buterbrodą. 100%: 40 cm šiltinimas „gyvens savo gyvenimą“. Jokie klijai to nepakeis.
Aišku, yra technologijos, kai tokio storio polistirolu/neoporu paprasčiausia „apmūrijama“. Bet tai jau plius pamatai ir t.t.
„Įsilydo“- praktikoje nieko nereiškia, jei pats buterbrodas su klaidomis. „Skyrybos“ tarp mūro ir šiltinimo- jokia sensacija, o arčiau įprasto reiškinio. Ne taip jau retai- net ir po kelių metų eksploatacijos.

Monitoringas vokietijoje parode, kad is 20 PN namu, tik trecdalis nevirsyjo 15 kWh
Pirma: Vokietijoje yra tikrai ne 20 Pasyvių namų.
Antra. Tai iliustruoja tik skirtumą tarp „teorinių/feistinių“ sertifikatų ir „pagal faktą“.
Trečia. „Virš 15 kWh“ prasmę turi tik sertifikuojant „pagal faktą“. T.y.- atsiliepia tik pardavimo kainai. Šiaip, dėl kelių papildomų kWh niekas per daug nesiskundžia (nėra problema „pasitempti“). Kur tas kWh „praganė“- žmonės paprastai ir taip puikiai žino. Pataupė statybų metu.

1. teoriniai silumos perdavimo koeficiento paskaiciavimai praktiskai tenkina 250 mm mura siltinti 300 mm termoizoliaciniu sluoksniu. Zinoma reikia vengti cokoliniu profiliu ir naudoti kuo maziau smeigiu. O jei ju naudojimas neisvengiamas, tai naudoti spec. tam pritaikytas.
2.passiv haus pranesejai, konkreciai seke tiek namu, pastatytu vienoje vietoje ir visiskai identisku.
3. jie visi 20 buvo pastatyti ir sertifikuoti kaip PN. Nieks niekur nepragane, tiesiog kaip minejau, daug kas neiskente prie plius 20 gyventi, arba tiesiog gyvenimo budas su iprociais - daugiau gryno oro.
Atsakyti