Pasyvus namas ir jo variacijos III

Kas turi negyvenama pastoge, perdanga galima uzpilti ekovata. Draugiskas produktas, galima uzsipilti paciam ir visas nepatogias ertmes ar formas, o ir kaina panasi i akmens vatos. Slapiu budu uzsinesa ir ant sienos. Butu dar ir ekologiska.

Aš ekovata nepasitikiu. Kažkada buvo toks SAF koncernas, ekovatos pradininkas Kaune, man teko statyti vartus į karkasinę sieną, apšiltinta ekovata. Atidengus sieną vos nenukritom - ekovata visur susėdus, tūris sumažėjęs min 12-15proc. Iš šiltos sienos buvo belikę dvi pjūvenų betono plokštės ir oro tarpas gal 20cm pločio. Nenuostabu, kad kriauklės maišytuvą keisdavom du kart per sezona...
Gal tai ir įrengimo klaida, gal dabar technologija pakito. Pats esu už tvirtesnę, standesnę(ir brangesnę) akmens vatą, sienose bei nuožulniose plokštumose sudėjus plaušus vertikaliai, ne horizontaliai, tokios problemos neturėtų atsirasti.
Aplamai, piltinės izoliacijos atrodo įtartinai.

Na dabar pasiekia slapiu budu 40-45kg/m3 tanki, o tai geriau nei kitos vatos. Garso izoliacija irgi geresne. Del susedimo tai taip, sausu budu tikrai seda ir 10 proc tai cia minimum. Slapiu deklaruoja kad nesuseda, nelabai yra kur, nes susiklijuoja i monolitine medziaga isdziuve, o ir tankis jau nelabai tai leidzia.
Norint neturet bedu del sedimo as ir siulau naudoti ja perdangai, kur susedimas nebaisus ir kada tik panorejus galima papildomai pasistorint ir pasigerint charakteristikas.
O vata tai irgi neideali medziaga. Pries 14m pradejau su Isover dirbti, tada kainavo kosmosa. Jei nera idealaus patalpu sandarumo nuo izoliacinio sluoksnio, tai vatos plauseliai pasiduoda ir i kambarius, ir gana ilga laika keliauja i plaucius. Seda irgi puikiai, jei dar netinkamai irengta tai ir labai greitai susmunka.
Jei konkreciai del akmens vatos tai dedant storesniu sluoksniu ja pradeda veikti nuosava svorio jega ir ji susmunka palikdama plysius. Cia kalbant apie vertikalias konstrukcijas. Truputi geriau yra imti stiklo vata, bet 35-37 markes, jokiu budu ne 40-42 ir ne rulonais. Sitos vidine struktura geresne, ji suspaudus ji nesideformuoja kaip akmens vata, o gryzta i praktiskai pirmini ispildyma. Is suspaustos vatos tiketis deklaruojamu charakteristiku neverta. Kitas dalykas stiklo vata bene 1.5 karto lengvesne ir nuo nuosavo svorio taip neseda. Velgi tai netinka 40-42 markes vatai.

Atkasiau langų, turinčių pasyvaus namo instituto certifikatą izotermas
Taip pat idedu ir į langų temą
žiūrėkite profesionalų komentarus ten. Gaila, nėra kitų, pigesnių profilių, nėra su kuo palyginti.

Medienos mes turim pakankamai, bet širdis linksta prie mūro sienų. Keistuoliai, ar ne?

Verta peržvelgti visą sąrašą „prie ko širdis linksta“. Ten atrasite maksimaliai komfortišką šildymo/vėdinimo sistemą, iki nulinių eksploatacinius kaštus, iki idealaus priartintą mikroklimatą patalpose- ir taip be galo. Nepastebėsite, kaip „dėžutės“ statybos technologija atsidurs pačiame pačiame sąrašo gale. Ten jai ir vieta. Negi bus koks skirtumas, kas ten po dažų sluoksniu?

Klausimėlis: Stogą šiltint galvojam su purškiama Gamo termovata. Kokia Jūsų nuomonė?

Nežinau kokioje stadijoje randatės. Jei dar tik dairotės projekto- verta pasiieškoti tokio, kur išvengsite stogo šiltinimo. Tai gali būti ir vienaukštis su šlaitiniu stogu, ir dviaukštis su plokščiu. Trumpai: nėra mansardos- nėra problemos. Apšiltinti perdanga visada bus pigiau, nei stogą.
Jei mansarda vis tik yra- nedidelė problema. Tereikia iš anksto (geriau projektavimo stadijoje) tai apgalvoti, ir rinktis atitinkamą buterbrodą iš pigesnių šiltinimo medžiagų. Tokių buterbrodų sočiai.
Gamo termovata- be tikslo per brangu. Kaip ir visos termoputos- problemų sprendimas, jei tos problemos užkoduotos projektavimo/planavimo stadijoje. Tiesa- tai laikina. Vargu ar kainos ilgai išsilaikys tiek užkeltomis. Juk kas yra termoputos? Savo esme: tas pats polistirolas, tik „išvarytas“ iš truputi pagal kitokį receptą užraugtos „bragos“.
Trumpai: visi statybas išbranginantys sprendimai atsiranda tuomet, kai sekama tautiškomis statybų tradicijomis (architektas → pamatai → dėžutė → ir t.t). Statantis PN, ir norint (per daug/visiškai) neperlipti Standarto kainos: prieš smeigiant kastuvą į žemę- reikia turėti iš anksto susidėliotus/suderintus tarpusavyje visus iki vieno sprendimus (žinoti vinių galvučių spalvas ir kainą).

Jokiam mūrui nematau ateities. Visa, kas reikalauja didelių energijos sąnaudų gamyboje- anksčiau ar vėliau išnyks. Šiandien, aišku- kodėl ne.

Ką jūs manot apie dujų silikatą, kaip pasyvui, kada sienos storis vien iš silikato pusė metro ir mažai apšiltinimo nes varža ir taip jau būna gera vien iš storos sienos

Siena iš tokių blokų turi ir privalumų, ir trūkumų.
Privalumai:
Tai vis dar mūras, ir dėl savo akumuliacinių savybių- turi nedidelį/sąlyginį privalumą prieš „neakumuliuojančias“ technologijas (karkasas, liktiniai klojiniai).
Trūkumai:
Šiltinimo iki vadovėlinės pasyvios sienos- ten prireiks vis dar nemažai.
Čia verta atkreipti dėmesį į dar vieną momentą. Apšiltinto mūro m² kaina mažai ką sako. Reikia nepamiršti ir pamatų. Ši pabrangimą kiek kompensuoja dujų silikato charakteristikos, leidžiančios naudoti gerokai trumpesnius/pigesnius tvirtinimo elementus šiltinimui.
Dėl dujų silikato mūro storių- yra variantai:
Neoporas truputi paplonina šiltinimą.
PIR jo storius daro priimtinais.
Yra neblogas vaistas dujų silikato mūrui- šiltinimo „perskirimas“.
Žodžiu: pasyvi siena iš dujų silikato, švelniai sakant- bent jau nenusileidžia „mūriniams konkurentams“. Tik kad truputi lepi- bijo atgrubnagių/besmegenių statybininkų...

Ar visgi mūras ir daaaug apšiltinimo

Į karkasinę sieną gali sukišti kad ir metrą šiltinimo medžiagos- ji visa bus kaip tai sukabinta/privirtinta/stabilizuota, o pati siena nuo to tik taps tvirtesne/stabilesne.
Su mūru viskas atvirkčiai. Iš mūro tikimasi tvirtumo. Kas gali tokią mūrinę pasyvią sieną pavadinti tvirtą? Teisingai- nesiverčia liežuvis... Ir toks „tvirtumas“ reikalingas tik dėl mistinio spintelių kabinimo? Bet juk viską galima sukabinti ant vidinių pertvarų kad ir iš kokio silikato blokų, ir nebegadinti visai ne centus kainavusių lauko sienų.

. Tik kad truputi lepi- bijo atgrubnagių/besmegenių statybininkų...
[/quote]

Atgrubnagiai yra didžiausia bet kokio mūro problema, kadangi mūras reikalauja kruopštumo, o jam nesant gauname kiauras siūles. Ir dar skiediniai - blokus reikėtų ne mūryti, bet montuoti, naudojant ne kalkinį skiedinį, bet specialius klijus.
Aplamai renkantis blokus (geriausiai ju atsisakyti visai) aš dėmesį kreipčiau tik į kainą. Bloko šiluminės savybės yra visiškai nereikšmingos, nuo jų priklauso tik +/- keli centimetrai izoliacinės apšiltinimo medžiagos . Bet kokiu atveju šiltinsit, tik klausimas kiek cm. Jei nestatot penkiaaukščio ir kitos fizinės savybės nėra svarbios(atsparumas gniuždymui ir pan). Todėl rinkitės pigiausius, o sutaupytus litus investuokite į efektyvias izoliacines medžiagas. O geriausiai pamirškit blokus, plytas visai. Individualioj statyboj jie visiškai nereikalingi, gal nebent vidaus pertvarom...

Gal siūlyčiau kiek atsargiau su tais pusmetriniais šiltinimais iš polistirolo. Net jei viską atlikti teisingai, ir šiltinimas netaps Pasyviais namais visokiems graužikams ir pan.- vis vien išlieka nemažai klausimų. Ilgametės praktikos iš pusmetrinio šiltinimo polistirolu- praktiškai nulis. Tėra teoriniai pamąstymai.

Iš to kas yra su gerokai plonesniu šiltinimu polistirolu- ne visada paguodžianti ir optimizmu persmelkta praktika. Aišku: dažniausiai tai tik klaidų šiltinant pasekmė. Tačiau. Savo esme: tai visiškai skirtingų technologijų priverstinė simbiozė- mūras iš visiškai skirtingų charakteristikų medžiagų. Jas tarpusavyje riša tik klijų sluoksnis ir keletas plastiko detalių- praktiškai niekas. Čia ir mataus pagrindinę problemą. Manau- gana rimtą. Tiek rimtą, kad karkasinė statyba čia įgyja absoliutų pranašumą prieš visas kitas.

Deja, karkasiniai namai labai sunkiai braunasi griaudami lietuviško namo stereotipus - "kirviu neprakertamos sienos", "g/b perdangos kad nesusprogdintų" ir pan. Net medienos turintys įvalias linksta prie mūro... Vienintelį trūkumą matau - vėlgi atgrubnagiai. Namo kokybė labai, gal net labiau nei mūras, priklauso nuo statybininkų kruopštumo bei sąžinės.
Keisti požiūrį yra sunkiausia, didžiausia problema, stabdantį naujovių plitimą. Karkasas jokia naujovė pasaulyje, bet LT sunkiai prigyja. Per daug prisižiūrėta tornadų nusiaubtų pietrytinių JA valstijų per TV ir padarytos "labai logiškos" išvados

Svajoji svajoji apie tą namą, o kai jau pradedi jį statyt ne svajonėse , tai į krūmus slėptis noris.Tiek visokių klausimų atsiranda ir galvoji kaip čia nesusimauti...Ką geriau pasirinkti.
Dėl karkasinės statybos tikrai matosi daug privalumų. Bet vėlgi -reik itin kruopštaus darbo, namai neilgaamžiai (taip sako ) ir baisiai nenoriu gipskartonio sienų.

Bet čia aišku juokingi mano argumentai.

Taip, dar tik projektuojamės- tam turim visą žiemą , o pavasarį startuosim. Dabar gaudom visokią informaciją ir bandom dėliotis.Namas bus su mansarda, plokščio stogo tikrai nenorim dėl visokių niuansų.
Tikiuosi, kad padėsit išsirinkti optimaliausią ir sienų, ir stogo buterbrodą
Šiaip aš galvojau, kad visiškai nesikišiu į namo statybos techninius klausimus, man gi tik erdves įdomu planuot,interjerą,eksterjerą- bet žiūriu "kabina" mane ir statybos būdai

garso izoliacija tai turbut vienintelis karkasiniu namu trukumas kuri ispresti reikalingi kvalifikuoti ir brangus sprendimai:) ilgaamziskuma tikrai galima atmesti. siu metu galima naudoti ne gipso kartona, bet pluostinio cemento plokstes kurios yra nepalyginamai tvirtesnes ir atsparesnes galite pasidometi eternit puslapyje