Pasyvus namas ir jo variacijos III

Problema Lietuvoj su PIR plokštėmis, kur ju gauti? Zinau tik viena firma Vendita ir tai reikia laukti. O ka Jūs galetumėtė pasiūlyti,parekomenduoti?

Džiugu matyti seną chebrą diskutuojančią tą patį per tą patį. Jei PN būtų statomi taip primityviai, kaip dėlioja Evoy (truputį daugiau šiltalo, geresni langai ir rekūpas), tai kam tada architektai, inžinieriai, PHPP programa, sandarumo testavimas, sertifikavimas ir t.t. Tai ką jūs čia visi dėstote kaip PN tėra tik labai gerai apšiltintas standartinis namas - ne daugiau ir ne mažiau. Tikras PN prasideda dar brėžiniuose, kur viskas suskaičiuojama ir įvertinama. Be atitinkamo projekto, tai ką jūs vadinate PN tebus tikrai labai šiltas namas, bet joks ne PN. Dar labai svarbu, kad tai kas gimė kaip PN brėžiniuose būtų ir realiai įgyvendinta statybininkų, nes PN statyba tikrai skiriasi nuo standartinio namo statybos. Akivaizdu, kad norint turėti PN reikalinga visuma. Be teisingos visumos požiūrio nepavyks išspręsti problemos.

Mane kur kas labiau domina faktas dėl ES direktyvos "2010/31/es". Čia, kaip kažkas minėjo, ruošiami standartai visoms ES narėms dėl visiškai naujo požiūrio į namų statybą. Jei viskas, kas kalbama direktyvoje, bus įgyvendinta, tai nuo 2021 m. turėsime statyti beveik nulinės energijos namus. Šiuo atveju direktyva beveik nulinės energijos namus apibrėžia taip: per metus suvartojamas energijos kiekis, kuri reikalingas pastato šildymui/vėdinimui bei šilto vandens ruošimui. Belieka sulaukti LT atitinkamų institucijų adaptacijos, kur bus įvardintas konkretus kWh/m2 reikalingas minėtoms namo funkcijoms. Štai čia visa esme: ar jau dabar verta investuoti į ateitį (nes sakykim, jei 2026 m. sugalvosite parduoti šiadieną pastatytą namą, tai jis bus toks kaip naujas butas prieš chruščiovkę) ar dar geriau palaukti kol kas vis dar mistinių kWh/m2 apibrėžimo. Faktas yra tas, kad ES tikrai neis atgal. Energija brangsta, o be to žinant žaliųjų užmojus, akivaizdu, kad privalėsime statyti daug šiltesnius namus. Klausimas tik kiek šiltesnius?

Idomu, kaip reikes priduoti PN, nes manau,kad ir dabar priduodant standarta apie 20-30 procentu yra duodamas kysis ar ieskoma pazinciu. Tikriausiai atsiras ir imones kurios "pades" priduoti, tos pacios imones parems politines partijas,na vnz.ten virsuj visiems gerai bus,o apacios tegul jau sukasi kaip ismano jei nori savo nama tureti. Na o tipo rastinukai gyvens nelegaliai savo namuose,nes jie bus skirti tik vasarai gyventi . Kaban teisingai minejo,kad reiketu per mokesciu sugrazinima kompensuoti PN statybos dali islaidu ir zmonems butu gerai ir daug statybininku istrauktu is seselio. Nebeliktu ir klausimo ar verta statyti PN

QUOTE(luksė @ 2010 09 19, 13:46)

PN galima pastatyti nebutinai is PIR ploksciu. Kaip ir anksciau kalbejau, konstrukcinius sprendimus galima isspresti naudojant ir kitas konstrukcijas. PL blokeliai....ir netgi murines. Svarbu galutiniame variante isgauti sandaruma.

Turesime ir mes laikytis direktyvos reikalavimu ir nereikia bijoti. Mazesnius reikalavimus bet patenkinsime. Per 10 metu manau inzinerines sistemos gerokai patobules ir bus efektyvesnes. Tik ruoskimes jau dabar statyti siltus ir sandarius namus, kad veliau jas galetume jas pritaikyti.

"buitiniu prietaisu ir gyventoju bezdejimas" kaip uzvadinote yra ne tiek ir mazai. Apsilankykite pas zmona virtuveje kai intensyviai kas kepama ar verdama, patalpoje, neskaitant kad ijungtas gartraukis, yra keliais laipsniais silciau.
Pas mano mama yra atskira darbo virtuve rusyje visai be sildymo sistemos ir ten yra pakankamai silta vien nuo prietaisu.
Taip pats pamirstate apsvietima, televizoriu, zmones (nuolatinis beveik 37 laipsniu sildytuvas su visai nemazu pavirsiaus plotu).
Siaip pasikartosiu. Teoriniai skaiciavimai realiom salygom prasilenkia su faktais. Tai tik gaires. Realiai gali but ir geriau ir blogiau, taigi teisybe rodo tik faktai, o ir visu dedamuju neiskaiciuosite, bus tokios paklaidos, kad skaiciavimai praranda matematine prasme.
Is praktikos: karkasinukas 130kv.m. prisilaikant STR ir neinant nei i taupyma nei i pasyvu. Kasantra diena glybys malku i KKK ir po 3h jau po maikute dirbt reikia. Cia kai salo -20 - -24 laipsniai. Langai paprasti 5 kameros 2 stiklai, durys 76mm medines. Virtuve dar neeksploatuojama, papildomu saltiniu nera ir nuolat statybininku varstomos durys ir ijungta ventiliacija. Va cia yra skaiciai kurie kazka reiskia, visa kita tik paklaidos ir prielaidos " kaip butu, jeigu butu".

Del spinduliavimo. O kas trukdo paaukoti papildomus 2Lt/m2 ir ant isoriniu atitvaru uzdeti atspindincia plevele? Tiesa tai paprasciau su karkasine statyba. iki 90proc spinduliavimo budu netenkamos silumos puikiausiai gryzta. Atsipirkimas per pirma sildymo sezona. Pasiteisinanti investicija, be kurios jau 5m isviso neisivaizduoju karkasines statybos, ir dar nebuvo kliento kuris sitai is sumustinio ismestu. Galiu pasakyti kad efektas geresnis nei atrodo.
Su R10 laidumas jau nykstamai mazas, difuzija panaikinam sandarumu, o spinduliavima veidrodziu. Daugiau energijos perdavimo budu universitete nemoke, kas liecia ora. Tai nuostoliai realiai lieka tik langu ir duru charakteristikose, kas leicia isores atitvarus.
O kam pusmetrinio pamato? Karkasui uzteks elementariu 25cm juostinio pamato, o izoliacijos sluoksni uzdet 40cm storio su pacia ploniausia siena yra paprasciau nei paprasta.

O sandarinimo juostos privalomos bet kokiu atveju. Tai negincyjama.
Na taip. Tik vėl- visada galima atrasti kokį pigesnį sprendimą.

sunkiau yra isvengti silumos tilteliu sienu ir stogo sujungimo vietose, bei ties balkonais.
Neblogų sienų ir stogo sujungimo detalių talpinama pirmame psl. Su balkonais yra truputi problemų, jei perdanga surenkama. Jei monolitas- mažiau, bei paprastesni išpildymai.

visiskai nesvarbu kokia konstrukcija. Vamzdynas turi buti instaliuojamas ir sandarinimas bet kokiu atveju.
Truputi svarbu. Tačiau svarbiausia- nieko nekaišioti į laiko atitvaras. Kiekvienas „vamzdis“ lauko sienoje- paprasčiausiai elementari klaida.

Klausimas-kaip isvengti salcio tilto ties balkonu?(monolitas) Yra vaistu?

sumazina ventiliacijos islaidos o ne spinduliavima per atitvaros..
Patikslinkime (ko gero taip norėjote pasakyti):
* Rekuperacinė ventiliacijos išlaidas padidina. Rekuperacinė gaudo iš namo bėgančias kWh.
* Rekuperacinė sumažina šilumos nuostolius per atitvaras- nes siurbia drėgmę iš atitvarų, ir taip gerina atitvarų charakteristikas.

visa tai papildomos investicijas.. jei tuos pinigus investuoti i KKK arba zidini su atskiru oro padavimu - investicija atsipirks gerokai greiciau
Būkim biedni, bet teisingi. Kiek atsiras besistatančių Pasyvų namą, kuriems norėsis terliotis su KKK- kai kWh poreikis dienai bus juokingas, o su KKK bus tik pastovus перебор'as (kitoms šildymo sistemoms nebūdingi temperatūriniai svyravimai patalpose). KKK variantas visai priimtinas, tik jei taip susidėliojo aplinkybės (pvz.- turi malkų atsargas 25 metams į priekį kaip murtute): pasistatai didesnę akumuliacinę- ir vanoji kelioms dienoms į priekį.

ir 500 mm plocio pamato? pamato pabrangimas suvalgys visa taupima 20 metu i prieki... o ir blokeliu kaina 3gubai brangesne uz putplascio.. tai del ju siluminiu savybiu naudoti - tesioginis islaidavimas.. o neoporas 1,5 berods karto brangesnis uz putplasti paprasta..
Jei žinočiau kad Jums tai įdomu- įdėčiau kelis variantus, kur „ne'suvalgys visa taupima 20 metu i prieki“. Kažkodėl atrodo, kad ir taip suprantate- ne vien dėl šiluminių savybių. Pvz.: kad ir dėl to, kad neoporas truputi brangesnis už polistirolą.

nemanau, kad isvengtum bent jau rekuperacijos ismetimo per lauko konstrukcijas....nebent pasirinksi per zeme (perbrangu)..o gal reiks zidiniui oro paemimo. Sutinku, kad bet kokiu atveju ju turi buti kuo maziau.

Matai, as statysiu nama, kuris bus priimtinas ir suprantamas kiekvienam lietuviui (suprantamas ir pinigine prasme). Greiciausiai, tai bus mazai energijos vartojantis (jei bus pasiekta apie 20 kwh/m2 ir bus sandarumas apie 0,6, as busiu patenkintas). Jei butu dotuojama tokiu pastatu statyba, as neabejotinai galvociau tik apie PN nama, nors greitu laiku turesiu PHPP sertifikata. Bet kol kas, konvekcinio prietaiso oras-oras instaliacija kainuotu apie 80 000 - 100 000 Lt. Palaukim dar kokiu penketa meteliu kol jis kainuos bent jau dvigubai maziau. O gal turesim nedideli atomeli akvariume, kuris energija pastatui uztikrins desimciai metu ....taip kad ir vel sakau, dabar svarbiausia geros siltos, sandarios konstrukcijos.

Galima palaukti- nieko blogo. Ne statybų bumo metu gyvename- kas norės be būtinybės įšaldyti apyvartines lėšas.
Galima atsivežti iš PL. Jie ten turi tikrai neblogus pajėgumus, ir PIR plokščių gamyklos direktorius viešai grasina ES artimiausiu metu išnaikinti polistirolą aplamai.

[quote=EVOY©,2010 09 19, 21:05]
[i]sumazina ventiliacijos islaidos o ne spinduliavima per atitvaros..
Patikslinkime (ko gero taip norėjote pasakyti):
* Rekuperacinė ventiliacijos išlaidas padidina. Rekuperacinė gaudo iš namo bėgančias kWh.
* Rekuperacinė sumažina šilumos nuostolius per atitvaras- nes siurbia drėgmę iš atitvarų, ir taip gerina atitvarų charakteristikas.[/I]

bandyciau patikslinti paprastam zmogui: rekuperacine sistema leidzia nedarineti langu, del ko sumazinami silumos praradimai. Be to, svarus isvalytas oras. PVZ. Zmogui, kai patalpose yra 18 laipsniu, santykine dregme ir anglies dvideginio kiekis yra normos (konforto) ribose yra silciau (taip jis jauciasi), nei kad prie 20 laipsniu ir bloga dregme bei perdidelis anglies dvideginio kiekis.