Pasyvus namas ir jo variacijos III

Atsakymas tik toks: be abejo bus.

Name +20°C. Lauke -20°C. Vėjas 10 m/s. Jaučiama (namas „jaučia“ taip pat kaip ir žmogus) temperatūra lauke svyruos apie -30°C. Abu automobiliai savaitei pateko į servisą.
1. Visos namo lauko sienos šiltintos pagal Pasyvaus namo standartus (dėl didesnio kontrasto- Arko M blokai).
2. Su garažu blokuojama siena šiltinta 7 cm polistirolo.

Visos garažo atitvaros- 10 cm polistirolo ekvivalentas (U=0,37 W/m²K; R=2,67m²K/W). Kadangi garažas karkasinis- šalčio tiltelių neskaičiuokime.
1. Jei toks garažas neturės šilumos šaltinio (nesvarbu: namas, automobilis, radiatorius)- tik valandų klausimas, kada temperatūra garaže pasieks -20°C. Nors ir „pasyvi“ siena šiek tiek spinduliuoja- garažo atitvaros to kiekio nespės gaudyti. Kaip po to garažo orą traktuoti izoliaciniu tarpsluoksniu- nežinau.
2. Garažo atitvarų šiltinimas suveikia, jei namo lauko siena apšiltinta nepakankamai. Tokiu atveju blokuota namo siena tampa pečiumi garažui, o garažas sulaiko jo tiekiamą šilumą garaže (per karščius procesas vyks atvirkščiai). 100 m² Pasyviam namui tokia krosnis padidintų šildymo kaštus ≈ 42 %, ir Pasyvus namas automatiškai netektų savo statuso. Ilgalaikėje eksploatacijoje ar parduodant namą- tai turėtų aiškiai apibrėžtą išraišką litais.

Šiaip tai, 2 variante aprašyta krosnis gal ir būtų visai nieko kaip šildymo sistema garažui- tik vat ta drėgmė... Juk ne vien sienos pelis.

Architektas (kaip ir kaban'as) teisus, kai teigia, kad jokių problemų, blokuoti karkasinį garažą prie mūrinio namo, ir daryti skirtingus pamatus.

na, jau aiskeja tiesa, kad jei namas apsiltintas pagal pasyviojo standartus, o garazas prilipdytas vietoj apdailos, tai tai nebus salcio tiltas. Siena tarp garazo ir ir namo nepelys ir nerasos. Izoliacijos storio mazinti neverta. Sitas dalykas man suprantamas. Visi kiti Ju, Viliene, pateikti argumentai visiskai teisingi (susitaupo viena garazo siena, stogo plotas, komfortas, sklypo plotas ir tt.).Taip ir reikes daryti. Neverta cia taupyti ant vienos sienos 6 m plocio izoliacijos storio. Si siena bus, ko gero, silciausia siena name. Jau tikrai, в споре рождается истина. Laukiu EVOY argumentuoto posto, kodel silumos nuostoliu atzvilgiu gali buti kitaip.
Papildyta:

aciu, kazkaip Jusu poso nepastebejau. Kaip ir patvirtinot mano samprotavimus, kurie isdestyti postu auksciau. Pasyvus namas nekentes, jei jis bus apsiltintas, pagal pasyvumo standartus,iskaitant siena tarp namo ir garazo. Kadangi "peciaus" (blogai apsiltintos sienos tap namo ir garazo) nebus, tai nebus ir dregmes problemos araze bei name. Ar viska taip supratau?

dar vienas pasyvus namas ant Lietuvos. Garazas, kiek matau, blokuotas http://www.kaunosila...asyvusis-namas/

Aš tam pilnai pritariu. Belieka dėt tašką problemos sprendime, tai galėtų padaryti EVOY, jei neturi prieštaravimų.

Kažkaip sunkiai vieni kitus supratom, kažkaip nagrinėjom ne tą patį variantą... Gal jau seniai būtume priėję išvados

Nesu tinkamas apibendrinimams- senokai priklausau antigaražistams, ir apibendrinimas būtų labai jau tendencingas. Namo ir garažo „simbiozė“ bet kokia forma- pagal mano nusistatymus nėra toleruotina. Net jei sklypo dydis ir namo projektas neleidžia išvengti tiesioginio šių skirtingų statinių kontakto, vis vien visada siūlysiu apsvarstyti paties garažo kaip tokio reikalingumą.

Kalba vėl suksis apie finansus. Priminsiu: jei užtenka „viskam viename“- pati problema kaip ir neegzistuoja. Kalbame tik apie variantus, kai finansinis apynasris planuojantiems statybas neišvengiamas. Pvz. tegu tarnauja 100 m² Pasyvus namas.

1. Labiausiai visus skaičiavimus sujaukiantis momentas. „Vienalyčio“ (tokie patys pamatai ir t.t.) garažo kaina- kaip tik ta suma, kurios prireiktų norint standartinius pamatus „patobulinti“ iki rūsio. Apart ≈ +10m² viršuje pagalbinių patalpų sąskaita: ≈ +100m² rūsio ploto- vietoje keliolikos m² garažo. Aišku: kam ko reikia. Tačiau vis vien- matematika tokia, ir ne kitokia.

2. Kone kiekvieno besistatančio prioritetas Nr. 1- kuo mažesniais kaštais ir kuo greičiau įsikelti. „Vienalyčiam“ garažui (automobiliui) skiriama suma, dažniausiai bus iš namo statybos minusuota suma (minus pilna įranga, minus pilnas komforto paketas, minus pilnai sutvarkytas gerbūvis ar pan.). Kuo blogas dažnai naudojamas „vokiškas“ variantas: susitvarkai viską iki galo sau, ir jei reikia/dar norisi/liko keli litai- vėliau pagalvoji apie garažą (automobilį). Kur tai šalia. Juk vėliau garažo statyboms nebereikės net vejos sugadinti (jei ne atgrubnagiai dirbs).

3. Vėliau su garažu tikrai gali kilti problemos. Peržiemojus žiemą kitą su vis paminimu aparatu– sunku bus atrasti bent kokį tai tikslą statytis garažą. Kaip ten bebūtų, jau išsiaiškinome- per šalčius minėtas navarotas siūlo bent dvigubai didesnį komfortą nei garažas. Gali būti, kad kiek pasvarsčius- vėliau užteks ir elementaraus stogelio (kurių išpildymas yra ne vien tik pietiniams kraštams). Bet kuriuo atveju: lyginant su „vienalyčiu“ garažu- mažiau kandžiosis ir pati garažo kaina.

4. Dėl sutaupytos sienos blokuojant garažą. Ar tikrai ji iš tikro ką tai sutaupo? Vietoje pigaus varianto atskirtame garaže- teks dėtis rimtesnes lauko duris name. Tvirtinimas, sujungimų, izoliacijos, aukščių klausimai. Visa tai taipogi kainuos ne centus. Čia tik jei lyginti su „priklijuotu“ pigesniu karkasiniu ar pan.- galima atrasti bent teorinį sutaupytą litą. Apie „vienalyčius“ ar net įkomponuotus name- geriau nė neverta kalbėti. Lyginant su pigiausiomis atskirto garažo statybos technologijomis- sienos (perdangos?) „sutaupymas“ virs garažo išbrangimu kartais.

Vieną garažų privalumą vis tik sunku ignoruoti. Turint smulkų verslą- tai puiki vieta sandėliui. Nebereiks kam tai mokėti, kad trumpam išsikrauti pvz. furą kontrabandinių cigarečių?
Papildyta:

Name- nebus. Garaže ji vis tik išliks- tik jau nebe tokia, kad keltų kokių tai didesnių rūpesčių. Renkantis garažo vidaus apdailą- verta truputi atsižvelgti (rinktis lauko apdailai naudojamas medžiagas).

1. atsiradus rusiui, atsiranda perdangos poreikio virs ruso ir visa matematika griuna.. ka jau kalbeti apie papildoma rusio hidroizoliacija, silumos izoliacija, apdaila ir t.t.

2. Tuo atzvilgiu statyti garaza salia - zymiai paprasciau, ta pati brigada damurija tos 10 %, uzdengia ta stoga papildoma visas konstruktyvas bendras, medziagu atvezimas tuo paciu.. niekada nebuvo paprasciau pastatyti pradziai 1 pastata o poto antra..

3. garazas tai ne tik budas masina saugoti - tai dalys gyvenimo, garaze sandeliojama daug technikos, zoliapjoves, dviraciai, sodo baldai ir t.t. ten pat mano sunys pvz perlaukia baisius uraganus su zaibais.. ir man nereikia eiti per liuti iki atskiro garazo kad juos ileisti.. is esme tokios technines-darbines patalpos buvimas tai vienas is dydziausiu privataus namo privalumu..

4. na kadangi atskirai stovintis pastatai reikalauja apdailos vienodos (na bent jau man taip atrodo) - tai taupymas akyvaizdus - 2 sienos nereikia apdailinti..

is patyrties - 90% kad atskiru garazu naudosytes tik kaip sandeliu (turiu kelis draugus kurie keikiasi kam to reikejo), o sublokotu - nu 50%

Visiškai sutinku ir galėčiau tik papildyti, bet jau esu pareiškęs nuomonę anksčiau, nebesikartosiu. Nei po žeme, nei atskiram garaže gyvenimo nematau.

1. Gal kiek ignoravau mūrą... Tačiau vis vien- ką ant ko keičiame? Vadovėlinis Pasyvaus namo grindų buterbrodas. Karkasinio perdanga virš tik žemės šiluma šildomo rūsio. Abu variantai atidirbs iki identiško efekto. Atlikusių šiltinimo medžiagų sočiai visai neblogam rūsio sienų apšiltinimui (dar ir liks gerokai). Hidroizoliacija: jei rūsio sienos monolitinės ar pan. (betonas)- švelniai sakant minimali. Apdaila: grindys šlifuojamos iš karto po betonavimo (liejant plokštę), sienos apšlifuojamos jei trukdo siūlės. Galima aišku įsirengti ir rūmus, tačiau kalba apie rūsį kaipo rūsį (nelietuviškame išpildyme). Pagrinde palyginimui lieka papildomi (lyginant su standartiniais pamatais) ≈ 40 m³ gelžbetonio, kelios durys ir langai- tikroji rūsio kaina.

2. Prieš tai išlieja pamatus. Po to stogas, instaliacija, grindų betonavimas, šiltinimas, tinkavimas, lauko ir vidaus apdaila, garažo vartai ir durys, langai... Ir visą laiką- galvosūkiai dėl šalčio tiltelių.

3. Neturint garažo- nėra sudėtinga išvengti lietaus. Turint atskirtą- taipogi.
Kaip vieta sendaikčių sandėliavimui- rūsys suteiks nepalyginamai daugiau galimybių.
Dirbtuvės puikiai telpa ir rūsyje.
Toks hibridas taipogi gali daug ką išspręsti.

4. Bet jas galima pastatyti iš bet kokio š..o- automobilis dėl to jokių pretenzijų nepareikš.

Jūsų patirtis kaip ir sako: bent jau pamąstyti dėl garažo tikslingumo- tikrai verta. Sekantį kartą (kito namo statybose) planuotumėte garažą?

tiksliai taip ir negti dydesni uz dabartini.. 6x6 2 masinom mazoka
rektu 7*7

Mes kaip tai sunkiai susikalbame... Pasikartosiu: jei užtenka „viskam viename“- pati problema kaip ir neegzistuoja (laisvas pasirinkimas). Kalbame tik apie variantus, kai finansinis apynasris planuojantiems statybas neišvengiamas (apie absoliučią daugumą).

Griežtai atskiriu darbinę veiklą nuo namų, dirbu darbe, namie gyvenu ir ilsiuosi.
Kaip kam. Yra ilgas sąrašas specialybių, kur važinėjimas į darbą- beprasmis lėšų švaistymas tiek darbuotojui, tiek darbdaviui/užsakovui. Šiandien juk galima darbuotis kokiam Microsoft'ui- sėdint prie kompo namuose LT. Tendencija- auganti.

Kaune gali tekti samdyt sniego valytuvą kad savo audę rastum.
Jei prireiks sniego valytuvo- prireiks visais atvejais (iš garažo juk taipogi teks išvažinėti).

Naujame name garažas priblokuotas, su šlepetėm nueisiu ir grįšiu kai mano oponentas sniego kastuvu bei gramduku darbuosis.
Pirma: kalbate apie kelias/keliolika dienų per metus- iš 365.
Antra: po darbo- greičiausiai vis vien gramdysite. Skirtingai nei kelis/keliolika kartų už garažą pigesnio vis paminimo navaroto savininkas. Kastuvu darbuositės vienodai visais atvejais.

P.S. Mielai pribaigčiau tuos garažus- jei atsirastų kas norintis/netingintis „sąmata vs sąmatą“, „skaičius vs skaičių“, „faktas vs faktą“. Dabar viskas vyksta „geras garažas-blogas garažas“- nėra azarto.