Pasyvus namas ir jo variacijos III

Neblogas puslapis (DE, EN, FR) susipažinti su žemės šilumokaičiu/„stebuklingu vamzdžiu“ mechaniniam rekuperaciniam vėdinimui. Gal kiek „susiaurinta orientacija“- tačiau bendri principai tie patys. Jei nepatingėsite peržvelgti visas puslapyje pateiktas nuorodas- atrasite atsakymus į praktiškai visus klausymus apie „stebuklingą vamzdį“. Kad vėl nekeiktumėte už vokiečių kalbą- išversiu kelias pastraipas:

1. Į rekuperacinę tiekiamo šviežio oro pašildymas- šilumokaičio apsauga nuo užšalimo

Esant didesniems šalčiams žiemą, labai šaltas oras (pvz. -10°C) rekuperatoriaus šilumokaityje „susitinka“ su karštu oru iš patalpų. Esant tam tikroms sąlygoms, ypač efektyvūs šilumokaičiai gali atvėsinti pašalinamą orą iki minusinių temperatūrų. Tokiu atveju šilumokaityje vandens garai kondensuojasi ir virsta ledu- taip užkimšdamas ar net visiški sugadinimas šilumokaitį. Norint to išvengti, turi būti užtikrinta, kad atsižvelgiant į šilumokaičio šilumos atgavimo efektyvumą, iš lauko paimamas oras būtų pašildomas iki ≈ -4°C (80% šilumokaičio efektyvumas) arba ≈ +1°C (99% šilumokaičio efektyvumas) temperatūros.

Į šilumokaitį tiekiamo lauko oro pašildymas naudingas net ir tuo atveju, kai rekuperatorius turi integruotą apsaugą nuo užšalimo. Nesvarbu: apsauga visiškai išjungs ar tik lėtins iš lauko tiekiamus oro srautus- vėdinimo kokybė ženkliai kris arba jo nebus. Sistemai veikiant „sulėtintu“ režimu, „oro trūkumas“ bus kompensuojamas namo nesandarumų sąskaita- kas šildymo sezono metu yra nepageidautina. Šviežio oro pašildymas per šalčius garantuoja, kad net ir esant didžiausiems šalčiams- patalpų vėdinimas bus visapusiškai subalansuotas ir dirbs optimaliu režimu.

2. Patalpų vėsinimas vasarą

Karštą vasaros dieną norisi atvėsinti namus. Žinoma, pirmiausiai komfortu „pasirūpina“ namo šiltinimas, geresnių charakteristikų langai ir t.t. Tačiau šviežio oro poreikį tektų tenkinti karštu oru iš lauko vėdinant skersvėjais (atidarant langus). Net ir laikantis tam tikrų taisyklių- tai padės tik dalinai.

Mechaninis rekuperacinis vėdinimas, į patalpas tiekiantis žemės atvėsintą šviežią orą- užtikrina patalpų vėdinimą ir kartu vėsinimą pagal aukščiausius komforto reikalavimus, ir be konkurencijos mažiausiais kaštais. Į patalpas bus tiekiamas "šaltas", arba tiksliau pasakius- "maloniai šiltas" šviežias oras, kartu išlaikant pageidaujamą patalpų temperatūrą „prikalta“.

Žemės šilumokaitis → 1. + 2.

Žemės šilumokaitis mažiausiai kaštais pašildo šviežią orą žiemą ir atvėsina vasarą. Taip „stebuklingas vamzdis“ padidina rekuperacinės efektyvumą per žiemos šalčius, bei užtikrina komfortą karštą vasaros dieną. Dėl šių priežasčių žemės šilumokaitis įrengiamas praktiškai kiekviename Pasyviame name. Dažniausiai- ir kituose efektyvią vėdinimo sistemą turinčiuose naujos statybos namuose.

kada tas istatymas bus priimtas? Kazkaip ten tik nera suprimkimo kainu, kur jas rasti?

Dėl datų. Dėl kainų- tame ir yra visa problema. Įsivaizduokite Kubilių su jo vieninteliu išmoktu burtažodžiu „pensininkai“, ar Sekmoką su „naujos AE statyba“... O kaip tik tokiems Įstatymas ir patiki visus sprendimus... Nors- kas žino..

Sveiki, kažkurioj temoj buvo diskusija apie vamzdį po žeme (gaila, bet dabar neradau per paiešką), kad žiemą papildomai sušildytume įeinantį orą, o vasarą atvėsintume. Buvo pasakyta gera mintis, kad tam požeminiame vamzdyje pradės veistis visokie negerumai, todėl man kilo mintis kad tą vamzdį būtų galima padaryt uždarą. Tada reikėtų dar vieno šilumokaičio ir ventiliatoriaus.
Gal kas nors gali tai pakomentuoti? Ar stipriai kris sistemos slėgis? Kiek ventiliatoriaus suvartojamos el. energijos kiekis bus mažesnis už el. energijos kiekį reikalingą įeinantį orą šildyti tiesiogiai? Per kiek laiko tokia sistema atsipirktų?
Atsiprašau jei tai skamba absurdiškai, bet visgi džiaugiuosi, kad turiu bent tokių idėjų.

P.S. Aš palaikau "nulinės emisijos" namų idėją.

Evoy,noreciau mesti i jusu pranasiska darza akmenuka del pasyviu namu. ne 15-ais metais o 18-ais bus privaloma statyti tik pasyvius.. Kaip matote datos atsikelia..

paskaityk pora puslapiu atgal , kaip tik apie tai ir ejo kalba

Kad kažin ar šitoj temoj prieš rašydamas nuo pirmo puslapio perskaičiau.
Ir aš kalbu apie uždarą vamzdį. Tokių diskusijų neteko matyt.

netgi šio psl. pirmas postas apie tai

n jei uzdaro vmzdzio gale bus nedydelis oro gamybos irenginis tada super!

Ar ne geriAU TUOMET UŽDARAM VAMZDYNE (ATITINKAMO DIAMETRO) SORRY UŽ RAIDES. gainioti ne orą, o neužšąlantį skystį (vanduo su glikoliu ar pan)

Gera mintis
Vienas dalykas tas, kad skystis geriau atiduotų šilumą, bet kitas, man keliantis abejones, to skysčio cirkuliavimas. Tikriausiai reikėtų daugiau energijos ir neaišku kaip ilgai viskas veiktų be gedimų.

Su skysciu isbrangtu irengimas tiesiog kartais, nauda ir ilgaamziskumas butu abejotini, o silumos perdavimas orui turetu vykti per labai laidu vamzdi, tarkim varini, kas vel iskeltu kaina. Kitaip nepasieksit efektyvumo.
Temoje apie sildymo sistema namui ar pan israsiau konkretu pavyzdi su konkreciais temperaturos laipsniais kaip su minimaliom sumom padaryta pas mane. Efektyvumas vasara virs 70 proc. 30 laipsniu karstis virsta i 16 laipsniu vesa. Tai daugiau nei pakankamai, kad atsisedus prie vamzdzio pasigauti sloga. Viskas ten sandaru, o nuolat naudojant, tikimybe, kad ten prades veistis bakterijos ar dar kas, nepalyginamai mazesne nei to paties brudo atsiradimas pacioj namo vedinimo sistemoj, kur salygos daug palankesnes.

Va radau: