Pasyvus namas ir jo variacijos III

Buvau Restoj 2010, tik ne siam stende, radau bauvox pasyvaus namo siuloma varianta. Girdejot ka nors apie tai? Kaip supratau ten naujove

Infraraudonuju sildytuvu realu ir naudinga panaudojima matau tik baznyciose. Kaip nuolatine sildymo sistema namuose as sito reikalo nematau.

Jei nenorite naudotis „sugedusiu telefonu“- pasivartykite Agentur für Erneuerbare Energien puslapį (DE) (ne visi skaičiai iš ten):

* Alternatyviosios energetikos finansavimui reikiamas lėšas „susimeta“ patys vokiečiai per specialų mokestį (EEG-Umlage). Pvz.: „vokiškoje“ elektros kainoje yra 0,013 € „priedas“. Apmokėdama elektros sąskaitas, vokiečių šeima kas mėnesį ≈ 3 € remia savo šalies perėjimą prie atsinaujinančių energijos šaltinių.

* EEG-Umlage yra absoliutus fenomenas mokesčių istorijoje. Kaip rodo toliau pateikta statistika: vokiečiai ne tik nesiskųsdami šį mokestį susimoka- trys ketvirtadaliai mielai sutiktų, kad jis būtų dar ir padidintas. Manote vokiečiai išprotėjo? Tikrai ne: 80 % Vokietijoje pagaminamos įrangos atsinaujinančiai energetikai- eksportuojama. Absoliuti dauguma vokiečių gerai perprato elementarią schemą: Stiprėja verslas ↔ „Tunka“ valstybė ↔ Auga kiekvieno vokiečio gerovė. Atsinaujinanti energetika Vokietijai tapo eksporto šlageriu, ir čia ji be konkurencijos Nr. 1 pasaulyje. Prisiminus, kad UN Generalinis sekretorius Ban Ki Moon oficialiai paskelbė „Švarios energijos revoliucijos“ pradžią, kad virš 60 šalių jau pradėjo vykdo savo perėjimo prie atsinaujinančios energetikos- ir žinant, kad čia „suksis“ jau net ne milijardai...

* 95 % vokiečių remia atsinaujinančią energetiką ir energijos vartojimo mažinimą.

* 75 % vokiečių pageidautų, kad perėjimas prie atsinaujinančios energetikos nebe vystytus, o šuoliuotų.

* 95 % vokiečių reguliariai seka naujienas iš „alternatyvų pasaulio“. Tai tris kartus viršija aktyviai besidominčių futbolu skaičių.

* Kasmet dvigubėja skaičius tų, kurie atsisako kitais būdais gaminamos elektros tiekėjų, ir pereina pas siūlančius „žaliąją“ elektrą.

* 80 % vokiečių elektros energiją norėtų gamintis individualiomis saulės jėgainėmis.

* 80 % vokiečių pasisako už tai, kad Vokietija palaipsniui atsisakytų atominės energetikos.

* 60 % vokiečių pritartų visų savo AE uždarymui tuoj pat.

* Alternatyvioji energetika vokiečiams kasdien sukuria 60 naujų darbo vietų.

* Jau 60 šalių (tarp jų 17 Europos) pažodžiui „nusirašė“ vokiečių Atsinaujinančios energetikos įstatymą (EEG). Tik skaičius ir datas retkarčiais pakoregavo: pvz. Portugalija pereis prie „45 % iš atsinaujinančių“ dar šiais metais. Švedija pereis prie „50 % iš atsinaujinančių“ 2020 metais.

* Kaip sako vokiečiai: „Wind und Sonne gibt’s nicht immer – aber immer irgendwo“ (Saulė ir vėjas yra ne visada- bet visada kažkur). Pagal šį posakį ir dirbama: klojamas kabelis į Norvegija, labai netolimoje ateityje Europa ir Afrika bus sujungtos kone į vieną sistemą- nebeliks jokių A.Sekmoko prisigalvotų problemų su saulės ar vėjo jėgainių nepatikimu tiekimu.

* Gal ne visiems įdomu, todėl tik ūkininkams: 20 karvių pagaminamas turtas gali aprūpinti vieną namą šiluma ir keturis elektra- arba automobiliui užpilti kuro 67.000 km (nežinau detalių: ar visi suprastų kad pravažiavo „žalias“ ūkininkas?).

* Ispanija nebelaukia, ir pasirinko elektra varomus automobilius. Iki 2014 metų šalis planuoja „palaiminti“ 250.000 automobilių atsiradimą savo keliuose. Valstybės „palaiminimas“ sieks 20 % naujo automobilio kainos (iki 6.000 €). Prisiminus, kad pvz. „Smart'ui“ nuvažiuoti 100 km kainuoja ≈ 3 € (šiandieninėmis mūsų elektros kainomis ≈ 6,5 Lt)– ispanai turbūt paskelbė pačią pesimistiškiausią pardavimų prognozę...

* Visi vokiečių gamintojai (išskyrus dar neapsisprendusios Porsche), norėdami suspėti prie ispaniškojo (ir ne tik) torto pjaustymo, susijungė aukščiausiais pavaras, ir žada iki 2013 metų paruošti pilnas savo elektra varomų modelių gamas. Gal tik kiek ožiuojasi Daimler (MB): porą šimtų km be pakrovimo nenuvažiuojantys jų gargarai greičiau tik pakenktų brendui, todėl šie siūlys tik A klasę ir B klasę (hibridą- plius vandenilio kasetės). Visi kiti modeliai planuojami su vandenilio kasetėmis.

lietuviu jau parduotas, bet dar nepastatytas ULTRA Pasyvus namas http://sites.google....t/pasyvus-namas . Sildymo sistemos isvis nenumatoma JOKIOS. Butu ziauriai idomu seimininko paklausimeti po metu, kaip jam sekesi. Ar reikia grindims R10? .Dar technologinis klausimas apie termoakumuliacines pertvaras tarp kambariu - kokios jos geriausios Pasyviuose namuose?
EVOY, kaip atrodytu sienos buterbrodas 20 cm FIBo + 30 cm ekovatos? Toliau niekaip nesugalvoju ka daryti - norisi klinkeriniu plyteliu (muras perbrangus), tik ant ko jas klijuoti?

standartas R-3.87(m2 K/W) ). Dėl geros šiluminės varžos 2-3 kartus sumažėja išlaidų šildymui, t.y apie 700-900lt SEZONUI !!!


Kaip cia suprasti?Nepasakyciau kas skaiciai yspudingi.

Nikvik! Mes čia propaguojame Pasyvių namų- o ne tvartų statybą. Užsuks netyčia cezas ar zarmenas- žmones apopleksijos priepuolis ištiks, pamačius tokį architektūros šedevrą... Pasyvus namas nebūtinai turi priminti daržinę. Būtų gerai, jei mūsiškiai iš karto peržengtų „tvartų statymo stadiją“ ir nebaidytų žmonių.
R10 Pasyvaus namo grindims? Patartina. Priminsiu: negalima tokių dalykų ištraukti iš konteksto.
Bet kuri mūrinė/monolitinė pertvara bus daugiau mažiau termoakumuliacine- nuorodoje tik reklaminis triukas. Karkasinėje statyboje dėl to niekas net nesuka galvos.
Tarp kitko: kažkokiame tai pavidale šildymo sistema ten vis tik yra- šildymo kaštai surašyti...

Jei pažodžiui: ne idealiai- gal net visai nelabai („buterbrode“ per daug drėgmės)... Priminsiu: gerai „užmerkta“ mineralinė vata- neturi jokios varžos. O ant ko klijuoti- kokį tai pvz. orientacijai rasite čia.

Jei pažodžiui: ne idealiai- gal net visai nelabai („buterbrode“ per daug drėgmės)... Priminsiu: gerai „užmerkta“ mineralinė vata- neturi jokios varžos. O ant ko klijuoti- kokį tai pvz. orientacijai rasite čia.
[/quote]

ekovatos gamintojai teigia, kad ju produktas pukiai atiduoda dregme, kaip popierius. Ir kad ekovatai nereikia hidroizoliacijos is vidaus. Ar cia tik reklama? Ar issprestu problema, tarkim, hidroizoliacine plevele ar oro tarpas uz vatos (ta prasme tarp vatos ir isorines apdailos)? Kaippagerinti fibo-ekovatos buterbroda? O jei klinkerio mura deti, gal tai pagelbes? Deja, nelabai suprantu as tos visos lenteles , grafiku, ir vokieciu zinios silnokos
Dar klausimas statybininkams- ar tikru tokiam namui Legalett pamatai?- ir is esmes -plokstuminiai? Legalett turi 15 cm polistirolo, deklaruoja R~apie 5 . Ar ne per mazai pasyviam namui? Jei daryti plokstuminius pamatus su daugiau polistirolo, ar neisals gruntas po jais ir neiskilnos pamato?
O del architekturos tai pilnai sutinku, kalikus man tas namas.... As asmeniskai namo grozio (nors aisku, kiekvienas ji supranta skirtingai) vardan visisko pasyvumo neaukociau.

1. Na taip. Tik kokia iš to nauda, jei „buterbrodas“ bus parinktas toks, kad drėgmė neturės pro kur/kaip pasišalinti?

2. Ne. Netgi atvirkščiai. Klinkerio plytelės jau atlieka savo „juodą darbą“ sulaikant drėgmę atitvaroje- kam dar joms į „talką“ įtaisyti plėvelę.

3. Konkrečiai Jūsų pateiktą: paprasčiausiai atsisakyti klinkerio plytelių, rinktis „kvėpuojantį buterbrodą“, ir namuose įsirengti mechaninį rekuperacinį vėdinimą.

4. Pagelbės (ypač kai namuose bus įrengtas mechaninis vėdinimas)- tik kiek tai papildomai kainuos? Priminsiu: klinkerio mūras turi tik dekoratyvinę funkciją- kaip šiltinimo medžiaga jis bus praktiškai bevertis.

5. Nesugyvenantiems su vokiečių kalba kelis terminus išversiu (ne pažodžiui):
„Dämmwirkung“- Atitvaros šilumos perdavimo koeficientas (žalia- „gerai“, raudona- „blogai“).
„Feuchteschutz“- Drėgmės kondensacija/„užsilaikymas“ atitvaroje (žalia- „gerai“, geltona- „teks „buterbrodą“ taisyti“, raudona- „teks „buterbrodą“ dėlioti iš naujo“ (susidarančio kondensato kiekiai stipriai viršyja išgaravusio)).
„Wärmespeicherfähigkeit“- Atitvaros termoakumuliacinės charakteristikos (žalia- „gerai“).
2 paveikslėlyje tamsiai melsva spalva žymimas „Tauwasser“- Kondensato susidarymo zona.
3 paveikslėlis „Temperatur“- Temperatūros režimas atitvaroje (juoda spalva- temperatūra žemesnė nei pateiktos skalėje).
4 paveikslėlis „Dampfsättigung“- Drėgmės režimas atitvaroje (tamsiai mėlyna spalva- įmirkys būtų 100 %).

6. Taip.

7. Mažoka. Tačiau nėra problemų pridėti ekstrudinio polistireno ar pakeistį PIR plokštėmis.

8. Neįšals. Po jais ne gruntas, o įrengtas specialus pasluoksnis.

P.S. Statant Pasyvų namą- patartina atsisakyti visų nusistatymų. Yra tikslas „15 kWh/m² per metus-geriausiu kainos/kokybės santykiu“- pagal tai ir dėliojama „mozaika“. „Užsiciklinus“ pvz. ant kokio FIBO- Pasyvaus namo statyba gali tapti brangiu malonumu.

Plėvelės paskirtis vėdinamo fasado sistemoje (kai tarp apšiltinimo medžiagos ir išorės apdailos medžiagos yra tarpas) yra ne drėgmę sulaikyti (ir iš esmes būtų negerai, jei drėgmė būtų sulaikoma), o vadinamoji "vėjo izoliacija". Esmė tame, kad tuo oro tarpu judės pakankamai dideli kiekiai oro, o apšiltinimo medžiagai, kad jos šiluminės charakteristikos veiktų pilnai, reikia, kad joje oras nejudėtų, arba judėtų kuo mažiau, nes kai vyksta didelis oro judėjimas pčioje medžiagoje (būtent medžiagoje, o ne šalia jos), krenta izoliacinės savybės. Taigi tam, kad oras pačioje vatoje (nesvarbu ar tai ekovata, ar akmens vata, ar stiklo vata)nejudėtų, įrengiama vėjo izoliacija iš išorinės vatos pusės. Tai gali būti arba didesnio tankio vėjo izoliacinės vatos plokštės, arba pati vata gaminama su vėjo izoliacine danga (paprastai kalbant su specialiu popieriumi iš vienos pusės), arba dedama vėjo izoliacinė plėvelė (kuri yra laidi vandens garams, bet apsaugo nuo padidinto oro judėjimo vatoje). Kai kurie statybininkai taupumo sumetimais čia sudeda polietileninę plėvelę, bet tai yra neeisinga - tokiu atveju uždaromas kelias vatai išgarinti drėgmę, kuri joje kaupsis ir jos nepašalinus vata neteks praktiškai visų izoliacinių savybių.

Taigi tokiame "buterbrode" plėvelė (ar kitokia vėjo izoliacija) reikalinga, tik svarbu nesumaišyti, kokia ta plėvelė ir kam ji skirta.

Labai aciu EVOY ir Kirtiss,
truputi suklaidinau su ta plevele, turejau omeny hidroizoliacine plevele tarp blokelio ir vatos (kaip ja idet i ta skaiciuokle? ). Pazaidus su ta u-vert programele, viskas kaip ir gerai, jei yra oro tarpas tarp vatos ir isorines apdailos. Tai va-buterbrodas butu - fibo (ar keramikinis ) blokelis-ekovata-vejo izoliacija-oro tarpas-isorine apdaila (tarkim ventiluojamo fasado keramikines plokstes). Ar geras toks buterbrodas? as kaip ir nematau rimtu trukumu.
Dabar labai svarbus klausimas- kokia optimaliausi pamatai murinukui, kad kuo maziau butu salcio tiltu? Manau, sis klausimas labai aktualus daugeliui besistatanciuju. Zinau, kad svarbus gruntas, bet jei gruntas neribotu pasirinkimo, kas tai butu? Karkasinukui tai plokste, ko gero, o murinukui?

Jei „buterbrodas“ jau sudėliotas: spausti „Schicht einfügen“ ir atsiradus mėlynoms rodyklėlėms pasirinkti tą, kurioje vietoje norite įdėti plėvelę (ar dar ką nors). Tuščiame langelyje pasirenkate „Dichtbahnen, Folien“ ir pvz. „PP“. Jei kairėje automatiškai nepasirodo storis- įrašote ranka.

„Gera“, „Bloga“ atitvara- tai tik smulki ir pati paprasčiausia dėlionės detalė, kurią nėra sudėtinga sutvarkyti. Negalima atskiro elemento ištraukti iš konteksto: „pamatai“, „stogas“, „šildymas“- ir taip ilgas sąrašas. Gal būt reikėtų klausymą užduoti kiek kitaip: „Ar statydamasi Pasyvų namą- su šia detale tilpsiu į numatytą bendrą biudžetą?“.

Jei pagal kainą: abiem atvejais gręžtiniai/rostverkas. Karkasiniam iš viso minimalistinis variantas- tik kad būtų ant ko „sudėti“ apatinę perdangą.

Gėda prisipažinti: tik šią savaitę prisėdau prie iškastruotos kopijos („Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto“ (AIEĮ)) palyginimo su originalu („Erneuerbare Energien Gesetz“ (EEG)) (reikiamo adreso niekaip nepavyksta įdėti- adrese pridėta [ ] kringelių). Kiek tingisi vardyti visas keistenybes- tik atkreipsiu dėmesį į kelias pagrindines:

* 4 straipsnyje stropiai išvardytas sąrašas instancijų, tarp kurių teks bandyti atrasti tą kalčiausią, dėl kurios strigs įstatymo įgyvendinimas.

* 14 straipsnyje 19 punktų stropiai surašytos „žaidimo taisyklės“, padėsiančios skirstomiesiems tinklams ir toliau laikyti mus per saugų atstumą nuo visai neblogai skambančio 21 straipsnio punktų.

* Pats linksmiausias straipsnis- 51. Bent jau dėl šio vykdymo nebus jokių problemų! Nustatyti uždaviniai labai jau primena prognozuojamus iškastinio kuro ir elektros kainų augimo grafikus. Reiškia remtasi prielaida, kad augant kainoms, mažės vartojimas, daugelis pereis prie atsinaujinančio kuro/malkų- automatiškai visi rodikliai blizgės!

* Tai, kad kopijoje (AIEĮ) nėra nė vieno „remiamo skaičiuko“, liudija tik vieną akivaizdų faktą: šis gražus būrelis nekvaršino sau galvos visokiomis analizėmis, studijomis bei kitais niekais, ir pateikė Seimo tvirtinimui visiškai tuščią popiergalį, kurį net ir patvirtinus- paliekama galimybė interpretuoti kaip tik nori. T.y.: eilinį vartotoją vėl palikti už borto.