Pasyvus namas ir jo variacijos III

cezas, 04 Spa 2010 - 15:15, parašė:

cezas, 04 Spa 2010 - 15:15, parašė:

duju silikatas ir akytas betonas netaspat ir savybes skiriasi

duju silikatas ir akytas betonas netaspat ir savybes skiriasi

biesas66, 04 Spa 2010 - 12:51, parašė:

biesas66, 04 Spa 2010 - 12:51, parašė:

Ar pulistiroliniai blokeliai tinka pasyvaus namo statybai? 

Ar pulistiroliniai blokeliai tinka pasyvaus namo statybai? 

EVOY©, 04 Spa 2010 - 17:40, parašė:

EVOY©, 04 Spa 2010 - 17:40, parašė:

Visos technologijos galimos. Tik šiuo atveju su neoporu gausite sąlyginiai plonesnes sienas. Be to, nežinau ar iš EPS gaminami tokio storio, kad atitiktų vadovėlinę "pasyvią" sieną.

P.S. Eksperimentuoja ir su XPS ar PIR surenkamais namais. Surenka namą iš gatavų gaminių, nutinkuoja- ir viskas! Tik jei kas įvažiuotų- tektų visą dieną statyti naują namą...

biesas66, 04 Spa 2010 - 18:26, parašė:

biesas66, 04 Spa 2010 - 18:26, parašė:

Na kad ir pavyzdziuiVilienes apkalbeti thermodum blokeliai. Yra kurie patempia ir iki R 9,2 varzos.. Bet jie juk neakumuliuoja silumos. Kazin ar tai gerai PN 

Na kad ir pavyzdziuiVilienes apkalbeti thermodum blokeliai. Yra kurie patempia ir iki R 9,2 varzos.. Bet jie juk neakumuliuoja silumos. Kazin ar tai gerai PN 

EVOY©, 04 Spa 2010 - 18:44, parašė:

EVOY©, 04 Spa 2010 - 18:44, parašė:

Nieko blogo. Vadovėlinis PN su savo langais per visą fasadą ir akumuliacija- seniai nėra vieninteliu pasirinkimu. Neakumuliuoja brangios sienos- akumuliuoja brangi akumuliacinė su saulės kolektoriais. Tas ant to- tik geriau valdoma sunkiai prognozuojama saulė.

Konkrečiai Vilienės sienos: jos vis tik akumuliuoja- ir ne taip jau blogai (Wärmespeicherfähigkeit viršuje/dešinėje).

<{POST_SNAPBACK}>

sarune+, 04 Spa 2010 - 20:02, parašė:

sarune+, 04 Spa 2010 - 20:02, parašė:

Sveiki, ...

EVOY©, 04 Spa 2010 - 21:48, parašė:

EVOY©, 04 Spa 2010 - 21:48, parašė:

...
Jei toks variantas sudomins- rytoj paruošiu „prezentaciją“.

cezas, 04 Spa 2010 - 15:51, parašė:

cezas, 04 Spa 2010 - 15:51, parašė:

jos vadinasi Hidropanel

jos vadinasi Hidropanel

ambre, 05 Spa 2010 - 08:53, parašė:

ambre, 05 Spa 2010 - 08:53, parašė:

Ačiū, tikrai pražiūrėjau   na rašo apie jas tai labai gražiai.

Ačiū, tikrai pražiūrėjau   na rašo apie jas tai labai gražiai.

EVOY©, 03 Spa 2010 - 23:29, parašė:

EVOY©, 03 Spa 2010 - 23:29, parašė:

Ankstesnę litaniją negalima laikyti išsamiu naudotojo vadovu...

Jums gal ir nuobodoka buvo skaityti, sorry, dar gimnazijoj įrašytas į cinikus(už atvirai išsakytą nuomonę apie literatų sapaliones) konstatuojant, kad mano literatūriniai gebėjimai yra  žemiausio leistino lygio . Bet "žalesniems" forumiečiams tokia litanija buvo naudinga - prisimenu save "ryjantį" lenkiškus, vokiškus ir švediškus plokštės site'us


Patikslinsiu tik kelias detales:

Atkreipiu dėmesį, kad EVOY turi omeny vamzdinį DŠK, tūrinį - žvyrinį galima kloti ir 50cm gylyje, tam jis apšiltinamas 12-15cm polistirenu, kas tolygu pusantro metro įkasimui.

Vien apšiltinti- nėra idealus variantas. „Natūraliame“ gylyje- stabilesnė temperatūra.

Jei kur rasčiau DŠK skersipjūvio izotermes - savo nuomonę pakeistumėt. Apšiltinimas žymiai paaukština "natūralų lygį". Plius: tūrinio matmenys garantuoja, kad dugnas gausit jūsų nurodytam 1,6m ar net didesniame gylyje.

Įdomu būtų sužinoti profesionalią nuomonę - manau po apšiltinta plokšte visiškai nebūtina naudoti tokį brangų pagrindą, plautas žvyras yra pats tas.

Nereikia profesionalų. Supilkite keturias krūveles smėlio, žvyro, granito/skaldos atsijų ir skaldos- ir atkreipkite dėmesį per kiek laiko krūvelės susilygins su žeme. Visa esmė dalelių formoje.

Vienas dalykas yra piltinis kampas, kitas - atsparumas gniuždymui. Neabejotinai skalda lenkia žvyrą, bet žvyro atsparumas yra visiškai pakankamas vienaaukštei-pusantrinei statybai. Gruntiniai vandenys gali įnešti korekciją, bet įrengtas drenažas apsaugo nuo paplovimo rizikos, čia skalda turi aišku privalumą.

Paviršius lyginamas taip: nivelyru užsinešate kampus, nuo kurių pradedat perimetro klojinių montavimą...
Kadangi mėgstate lenkus... Pirmame puslapyje yra daugiau.

Ačiū pasidomėsiu. Mėgsti/nemėgsti yra natūralu, visi turime nuomonę - kai su žmonėm turi darbo reikalų ir primeti, kiek kurie bando ar sėkmingai tave "padaro" - lenkai neabejotini favoritai. Su sąžine ir garbe ten žymiai geriau nei LT, LV, GB.

Plokštės storinimas nesant atitinkamų apkrovų atrodo neracionalus, gerai armuotas gaminys neturėtų labai raitytis.

Raitosi. Panašių jėgų „verčiamas“, kaip šiame paveikslėlyje. Armavimas gali tik „prilaikyti“- bet ne „išlaikyti“. Storis šiuo atveju efektyvesnis.
Tikiuosi, tas "prilaikymas" garantuoja leistinus nuokrypius.

Šlifavimu vadinate stengstančio betono užtrynimą mašina, naudojant cementą ar kitą miltelinę medžiagą?

Taip. Jei vėliau ant betono klijuojasi grindų danga: tik lengvas užtrynimas lėkšte- be „peilių“. Jokių papildomų medžiagų šiuo atveju nereikėtų.
Bėgu laukan - tik ką pompa supylė perdangos betoną. Ot gaus tuoj trynt baueriai

P.S. Vis vien balsuoju už rūsį.
Jūs nepataisomas rūsiofilas

<{POST_SNAPBACK}>

Ankstesnę litaniją negalima laikyti išsamiu naudotojo vadovu...

Jums gal ir nuobodoka buvo skaityti, sorry, dar gimnazijoj įrašytas į cinikus(už atvirai išsakytą nuomonę apie literatų sapaliones) konstatuojant, kad mano literatūriniai gebėjimai yra  žemiausio leistino lygio . Bet "žalesniems" forumiečiams tokia litanija buvo naudinga - prisimenu save "ryjantį" lenkiškus, vokiškus ir švediškus plokštės site'us


Patikslinsiu tik kelias detales:

Atkreipiu dėmesį, kad EVOY turi omeny vamzdinį DŠK, tūrinį - žvyrinį galima kloti ir 50cm gylyje, tam jis apšiltinamas 12-15cm polistirenu, kas tolygu pusantro metro įkasimui.

Vien apšiltinti- nėra idealus variantas. „Natūraliame“ gylyje- stabilesnė temperatūra.

Jei kur rasčiau DŠK skersipjūvio izotermes - savo nuomonę pakeistumėt. Apšiltinimas žymiai paaukština "natūralų lygį". Plius: tūrinio matmenys garantuoja, kad dugnas gausit jūsų nurodytam 1,6m ar net didesniame gylyje.

Įdomu būtų sužinoti profesionalią nuomonę - manau po apšiltinta plokšte visiškai nebūtina naudoti tokį brangų pagrindą, plautas žvyras yra pats tas.

Nereikia profesionalų. Supilkite keturias krūveles smėlio, žvyro, granito/skaldos atsijų ir skaldos- ir atkreipkite dėmesį per kiek laiko krūvelės susilygins su žeme. Visa esmė dalelių formoje.

Vienas dalykas yra piltinis kampas, kitas - atsparumas gniuždymui. Neabejotinai skalda lenkia žvyrą, bet žvyro atsparumas yra visiškai pakankamas vienaaukštei-pusantrinei statybai. Gruntiniai vandenys gali įnešti korekciją, bet įrengtas drenažas apsaugo nuo paplovimo rizikos, čia skalda turi aišku privalumą.

Paviršius lyginamas taip: nivelyru užsinešate kampus, nuo kurių pradedat perimetro klojinių montavimą...
Kadangi mėgstate lenkus... Pirmame puslapyje yra daugiau.

Ačiū pasidomėsiu. Mėgsti/nemėgsti yra natūralu, visi turime nuomonę - kai su žmonėm turi darbo reikalų ir primeti, kiek kurie bando ar sėkmingai tave "padaro" - lenkai neabejotini favoritai. Su sąžine ir garbe ten žymiai geriau nei LT, LV, GB.

Plokštės storinimas nesant atitinkamų apkrovų atrodo neracionalus, gerai armuotas gaminys neturėtų labai raitytis.

Raitosi. Panašių jėgų „verčiamas“, kaip šiame paveikslėlyje. Armavimas gali tik „prilaikyti“- bet ne „išlaikyti“. Storis šiuo atveju efektyvesnis.
Tikiuosi, tas "prilaikymas" garantuoja leistinus nuokrypius.

Šlifavimu vadinate stengstančio betono užtrynimą mašina, naudojant cementą ar kitą miltelinę medžiagą?

Taip. Jei vėliau ant betono klijuojasi grindų danga: tik lengvas užtrynimas lėkšte- be „peilių“. Jokių papildomų medžiagų šiuo atveju nereikėtų.
Bėgu laukan - tik ką pompa supylė perdangos betoną. Ot gaus tuoj trynt baueriai

P.S. Vis vien balsuoju už rūsį.
Jūs nepataisomas rūsiofilas

<{POST_SNAPBACK}>

EVOY©, 04 Spa 2010 - 00:33, parašė:

EVOY©, 04 Spa 2010 - 00:33, parašė:

Langų pasaulyje praktiškai visiška stagnacija ir nieko naujo ar įdomaus. Daug įdomesnės jau netolimos perspektyvos.

Baigiasi visi testavimai/sertifikavimai, ir nuo 2011 metų prasidės europietiškų vakuuminių stiklo paketų (gal geriau vadinti paprasčiausiai stiklais?)

sarune+, 04 Spa 2010 - 19:02, parašė:

sarune+, 04 Spa 2010 - 19:02, parašė:

Sveiki,

Tikiuosi labai nesupyks temos senbuviai, jei pakamantinesiu nelabai su PN susijusiu klausimu.
Siuo metu, iki pavasari numatomu statybu, vyksta namo projektavimo darbai. Po svarstymu nuspresta ~30kv. pirmo auksto pakeisti i ~70kv rusio.
Kadangi p. EVOY labai daznai propoguoja rusi kaip "geri" ir turi patirties betonavimo darbuose (tai manau ir rusiu sutverimo darbuose), gal galetu pakomentuoti kaip technologiskai optimaliausiai ispildyti rusi.
Konkreciai musu situacija tokia:
- Namas 1 auksto ~170kv. + ~70kv. rusys. T.y. rusys ne po visu namu, todel viena rusio siena atsidurs po namu ir prie jos veliau bus praktiskai neimanoma prieiti.
- Namo sienos labiau "lietuvisko" ispildymo: dvisluoskne 25cm keramika + 30cm neoporas (+apdaila). Perdanga virs auksto: g/b plokstes. Stogas: cerpes.
- Gruntas priemolis, gruntiniai vandenys pavasari/rudeni auksti, virs rusio grindu.

Taip pat labai domintu ir hidroizoliavimo sprendimai. Noretusi tokio varianto, kuris "veiktu", net ir "sugedus" drenazui. Noretusi, kad hidroizoliacija butu "amzina", nes praktiskai po namu esancios rusio sienos veliau nelabai eis "paremontuoti" is lauko puses.

Aciu 

Sveiki,

Tikiuosi labai nesupyks temos senbuviai, jei pakamantinesiu nelabai su PN susijusiu klausimu.
Siuo metu, iki pavasari numatomu statybu, vyksta namo projektavimo darbai. Po svarstymu nuspresta ~30kv. pirmo auksto pakeisti i ~70kv rusio.
Kadangi p. EVOY labai daznai propoguoja rusi kaip "geri" ir turi patirties betonavimo darbuose (tai manau ir rusiu sutverimo darbuose), gal galetu pakomentuoti kaip technologiskai optimaliausiai ispildyti rusi.
Konkreciai musu situacija tokia:
- Namas 1 auksto ~170kv. + ~70kv. rusys. T.y. rusys ne po visu namu, todel viena rusio siena atsidurs po namu ir prie jos veliau bus praktiskai neimanoma prieiti.
- Namo sienos labiau "lietuvisko" ispildymo: dvisluoskne 25cm keramika + 30cm neoporas (+apdaila). Perdanga virs auksto: g/b plokstes. Stogas: cerpes.
- Gruntas priemolis, gruntiniai vandenys pavasari/rudeni auksti, virs rusio grindu.

Taip pat labai domintu ir hidroizoliavimo sprendimai. Noretusi tokio varianto, kuris "veiktu", net ir "sugedus" drenazui. Noretusi, kad hidroizoliacija butu "amzina", nes praktiskai po namu esancios rusio sienos veliau nelabai eis "paremontuoti" is lauko puses.

Aciu