sveikos merginos, siulau dovanu dideli prieskonines gelsves kruma arba keiciu i kampanula karpatika melyna arba balta. Prieskonis geras bet uzima labai jau daug vietos.
Vilnius. tel 8 615 79601
O va tokia prieskoniu vonele siandien 
Susigrude mano prieskoniai.
Ciobrelynas
Susigrude mano prieskoniai. Ciobrelynas
gražu 
Ir kaip jums pavyksta tokius grozius isauginti? 
as buvau daug prieskoniniu zoleliu pasisejus siais metais, ale visos numire 
tik bazilikas issikerojo i nemaza kruma tai neprarandu vilties bandyti is naujo.
Gal patarsit i kokia zeme seti prieskonines zoleles?
as buvau daug prieskoniniu zoleliu pasisejus siais metais, ale visos numire tik bazilikas issikerojo i nemaza kruma tai neprarandu vilties bandyti is naujo. Gal patarsit i kokia zeme seti prieskonines zoleles?
As tai i kompostine susodinau, o sejau i specialia daigams. O kompostas buvo namu gamybos. 
QUOTE(maliukas @ 2010 07 10, 19:26)
O kur naudojate baziliką?
as tai praktiskai visur
bet labiausiai tinka i sviezias salotas su pomidorais bent jau man. nes karstuose patiekaluose jo kvapas susilpneja kazkaip, nors ir dedu tik pries pabaiga gamybos. dar labai skanu su makaronais pasidaryt ale pesto padaza- baziliko daug daug, alyvuogiu aliejaus, druskos, cesnako, kedro riesutu(arba ir anakardziai tinka), ir kokio nors kieto surio tipo parmezano(dziugas is lietuvisku)- viska su blenderiu sutrini i tokia tyrele ir uzsipili toki zalesi ant svieziai isvirtu makaronciku- tikras italiskas patiekalas- bet jam jau reik but baziliko gerbeju
QUOTE(ne mama @ 2010 07 11, 10:13)
as tai praktiskai visur bet labiausiai tinka i sviezias salotas su pomidorais bent jau man. nes karstuose patiekaluose jo kvapas susilpneja kazkaip, nors ir dedu tik pries pabaiga gamybos. dar labai skanu su makaronais pasidaryt ale pesto padaza- baziliko daug daug, alyvuogiu aliejaus, druskos, cesnako, kedro riesutu(arba ir anakardziai tinka), ir kokio nors kieto surio tipo parmezano(dziugas is lietuvisku)- viska su blenderiu sutrini i tokia tyrele ir uzsipili toki zalesi ant svieziai isvirtu makaronciku- tikras italiskas patiekalas- bet jam jau reik but baziliko gerbeju
bet labiausiai tinka i sviezias salotas su pomidorais bent jau man. nes karstuose patiekaluose jo kvapas susilpneja kazkaip, nors ir dedu tik pries pabaiga gamybos. dar labai skanu su makaronais pasidaryt ale pesto padaza- baziliko daug daug, alyvuogiu aliejaus, druskos, cesnako, kedro riesutu(arba ir anakardziai tinka), ir kokio nors kieto surio tipo parmezano(dziugas is lietuvisku)- viska su blenderiu sutrini i tokia tyrele ir uzsipili toki zalesi ant svieziai isvirtu makaronciku- tikras italiskas patiekalas- bet jam jau reik but baziliko gerbeju Ačiū
Ar auginate kas citrinžolę?citrinžolė
Ar kur panaudojate?Pasirodo ji užauga didelė,bet pas mane kol kas tai nepasakyčiau,kad gerai auga.Nors ir auginu šiltnamyje,dabar vieną vazoną parsivežiau ant palangės.
Ar kur panaudojate?Pasirodo ji užauga didelė,bet pas mane kol kas tai nepasakyčiau,kad gerai auga.Nors ir auginu šiltnamyje,dabar vieną vazoną parsivežiau ant palangės.
As turiu sodyba atokioje vietoje uz 200 kilometru nuo Vilniaus-auginu ten viska po truputi,ka darze ,ka siltnamyje.Zodziu jokiu prieskoniu neperku,gal tik imbiera,laura,pipirus kai kuriuos.Cia klause kazkas ar citrinzole galima uzauginti-taip,kai tik siemet buvo visur gausu prieskoniniu ,vaistiniu seklu,tame tarpe ir citrinzole.Taip ,kad moterys jei turite galimybe,salygas auginkite viska ka galite.
Papildyta:
Lanksčioji citrinžolė, Rytų Azijos virtuvėje vadinama sereh, yra kilusi iš Indijos. Su emigrantais ji nukeliavo į tropinę Afriką ir Centrinę Ameriką. Ten ji populiari kaip daržovė ir prieskonis, todėl auginama didžiuliais kiekiais.
Savo tėvynėje šis daugiametis augalas užauga iki 1,80 m aukščio. Stiebai žali nesumedėję, tik apatiniame trečdalyje balti ir mėsingi. Augalo sudėtyje yra daug eterinio aliejaus (citrinų aliejaus). Šiaurinėse platumuose lanksčioji citrinžolė dažniausiai auginama kaip vazoninis augalas.
Lanksčioji citrinžolė auga saulėtuose vietose ir daliniame pavėsyje. Jai reikia derlingo dirvožemio, kuris turi būti nuolat drėgnas.
Ši šilumamėgė žolė paprastai auginama kaip kambarinis augalas. Vasarą ji gali būti laikoma lauke, bet nepakelia jokių šalčių. Jai reikia ne tik daug šviesos, bet ir nuolatinės drėgmės, reguliaraus tręšimo. Patalpoje peržiemojusių augalų stiebai pavasarį, prieš išsprogstant naujiems ūgliams, nupjaunami iki pat žemės. Didelius kerus galima padalinti.
Lanksčiąją citrinžolę galima nuolat skabyti ir šviežią dėti į patiekalus. Ją taip pat galima džiovinti ar užšaldyti. Balta mėsinga stebo dalis perdirbama į miltelius ar pastą, kurių galima nusipirkti specialiose parduotuvėse.
Azijietiškos virtuvės mėgėjai neapsieina be lanksčiosios citrinžolės. Gaivus citrinų aromatas tinka prie žuvies patiekalų, daržovių ir vaisių salotų arba kompoto. Dažnai laksčiosios citrinžolės stiebai verdami kaip lauro lapai. Pramoniniu būdu gaunamu citrinžolių aliejumi aromatizuojami saldieji patiekalai. Australijoje tikrosios citrinžolės (Cymbopogon citratus) arbata yra populiarus gaivinantis gėrimas.
Citrinžolė yra ne tik skani, bet ji dar ir ramina bei varo šlapimą.
Kas mėgsta gaminti egzotiškus patiekalus, tiems būtinai rekomenduojamas šis egzotiškas prieskoninis ir dekoratyvinis kambarinis augalas. Jei augalas laikomas šviesioje ir šiltoje vietoje, yra pakankamai laistomas ir tręšamas, lankytojus jis ištisus metus lepina maloniu aromatu. Rožėmis kvepiantys martinio citrinžolės lapai sukuria nepaprastą aromatų puokštę.
Egzotiškas krevečių padažas
Vidutinio dydžio pomidorą, šaukštelį ciberžolės, 3 raudonas paprikas, gabalėlį imbiero, 5 askaloninius česnakus, 3 valgomojo česnako skilteles sumalti ar sutrinti ir su vienu stiebeliu citrinžolės pakepinti truputyje aliejaus, kol pasklis aromatas. Įdėti 250 g krevečių ir gerai išmaišyti padažą. Įpilti ½ puodelio žuvų sultinio arba vandens, pasūdyti, įberti žiupsnelį cukraus. Šis padažas ypač tinka prie keptos ar aliejuje virtos žuvies
Papildyta:
Corbis/Scanpix Citrinžolė (Cymbopogon) priklauso miglinių (Poaceae) arba varpinių (Gramineae) šeimai. Gentyje yra apie 56 rūšys. Tai tvirtos visžalės daugiametės žolės, augančios kupstais. Aptinkamos Afrikos, Azijos, Amerikos subtropikuose ir atogrąžose, dažniausiai savanų pievose.
Lapai gražūs, nuo tiesių, linijiškų iki lancetiškų, nuo vidutiniškai žalių iki melsvai žalių. Žiedynai šluoteliniai. Kai kurios rūšys aromatiniai, prieskoniniai, vaistiniai augalai.
Tikroji citrinžolė (C. citratus) viena populiariausių rūšių. Angliškai vadinama lemon grass, vokiškai Zitronengras, estiškai harilik sidrunhein, ispaniškai zacate de limon, hindi sera, verveine, kiniškai ching tong ir kt. Tėvynė Pietų Indija ir Šri Lanka.
Dabar auginama visame pasaulyje, atogrąžų srityse. Daugiametė. Auga tankiais kupstais, kvepia citrina. Šaknys stiprios. Lapai melsvai žali, siauri, iki 90 cm ilgio, smailiaviršūniai. Lietuvoje paprastai nežydi. Ten, kur klimatas palankus, augalas išauga iki 1,5 m aukščio, o vasaros pabaigojerudens pradžioje pasirodo žiedai 5 cm ilgio šluotelės.
Auginimas ir dauginimas
*Komerciniais tikslais augalas auginamas Pietvakarių Azijoje, Indijoje, Afrikoje, Brazilijoje, Gvatemaloje, Amerikoje. Motininis keras paprastai gyvena 34 metus. Stiebai pjaunami tris kartus per metus.
*Lietuvoje citrinžolė auginama šildomuose šiltnamiuose, oranžerijose ar kambariuose. Žemiausia patalpos temperatūra +10° C.
*Šis augalas dauginamas sėklomis, kurių galima nusipirkti specializuotose parduotuvėse. Jos sėjamos anksti pavasarį (geriausia oro temperatūra 1318° C). Pavasario pabaigoje galima dauginti kero dalimis. Jei Jums pavyko parduotuvėje nusipirkti šviežią citrinžolę, atidžiai apžiūrėkite, ar ant stiebelių nėra šaknelių. Jei ne, nulaužtą šakelę pamerkite į vandenį ir laukite gal išaugs šaknelės. Pasodinkite į vazonėlį su kompostu ir pastatykite šiltoje, saulėtoje vietoje.
*Augančią citrinžolę liekite gausiai, žiemą mažai. Ankstyvą pavasarį persodinkite.
Kvapas kaip citrinos
Ne be reikalo šis augalas vadinamas citrinos žole. Jo, kaip ir citrusinių vaisių, eterinių aliejų sudėtyje yra aldehido citralio. Stiebai paprastai neturi kokio nors išskirtinio kvapo. Tik tuomet, kai juos perpjauni ar padaužai mediniu kočėliuku, pasklinda švelnus, gaivus citrinos aromatas.
Naudojamas medicinoje, kosmetikos pramonėje
*Vaistinės, kosmetinės, aromaterapinės citrinžolės savybės buvo žinomos jau senovės egiptiečiams, graikams ir romėnams. Labiausiai vertinami aldehidas citralis ir alkoholis citronelolis. Abu turi raminamųjų savybių. Augalas taip pat turtingas vitamino A, turi antiseptinių savybių.
*Liaudies medicinos žinovai citrinžolės arbatą pataria gerti tada, kai sutrikęs virškinimas, kai norima atsikratyti įtampos. Ji atpalaiduoja skrandžio ir žarnų raumenis, mažina spazmų keliamą skausmą, padeda pasišalinti susikaupusioms dujoms.
Karibų regiono šalyse citrinžolės arbata geriama, kai norima numušti karštį, ypač tinka persišaldžius. Jai imama tiek šviežia, tiek džiovinta žaliava. Sergant artritu, skausmą sumažins karšti žolės kompresai arba atskiestas kvapusis aliejus, kuris įtrinamas į kūną. Indijoje iš lapų gaminama pasta, kuria tepama trichofilijos (odos liga) grybelių pažeisti ploteliai.
*Citrinžolę vartokite tik būdami 100 proc. tikri, jog tai ji, o ne kitas augalas. Jei rimtai sergate, pirmiausia pasikonsultuokite su gydytoju. Negerkite to paties tipo užpilo daugiau kaip 10 dienų, padarykite 5 dienų pertrauką. Per dieną, jei niekuo nesergate, pakaks 1 puodelio citrinžolės arbatos. Po keletą puodelių per dieną galite išgerti, jei sergate gripu ar esate peršalę, bet tai darykite ne ilgiau kaip 4 dienas.
*Vaistiniai augalai kartais sukelia šalutinį poveikį. Tai pastebėję skubiai kreipkitės į gydytoją.
*Tikroji citrinžolė gerai valo riebią odą.
Puikus prieskonis, aromatinis augalas virtuvėje ir kaip jį vartoti
*Citrinžolė mėgiama Rytų Azijos kraštų virėjų. Šviežios žolės į patiekalus dedama Pietryčių Azijos šalyse ir Šri Lankoje, Tailande į įvairias kario pastas. Kaip prieskoninis augalas, ji populiari Tailande, Vietname, Kambodžoje ir Indonezijos salose.
*Tikrąja citrinžole paskaninami ir aromatizuojami troškiniai, vištienos, kiaulienos, jautienos valgiai, sriubos, žuvis ir vėžiagyviai, marinatai, salotos. Jos tinka dėti į konservus. Puikiai dera su kokoso pienu, ypač gaminant vištienos, žuvies ar kitų jūros gėrybių valgius.
*Pietų Amerikoje geriama citrinžolės lapų arbata, kuri gaivina, tonizuoja.
*Šviežio augalo, pašalinus šaknis, išorinius lapus, vartojama apatinė balta stiebo dalis (apie 10 cm). Paruoštą stiebo dalį į patiekalą galima dėti supjaustytą smulkiais griežinėliais arba nepjaustytą. Antruoju atveju ją reikia truputį padaužyti mediniu kočėliuku, kad sustiprėtų aromatas, o prieš patiekiant valgį į stalą išimti.
*Vartojama ir smulkiai džiovinta, malta citrinžolė, jos drožlės. Pastarąsias patariama nors pusvalandį pamirkyti vandenyje ir tik tada dėti į maistą.
*Suvynioti į popierių švieži citrinžolės stiebai laikomi šaldytuve, daržovių skyrelyje, 23 savaites. Galima ir užšaldyti, tik išėmus reikia suvartoti tuoj pat.
*Malonus citrinžolės aromatas neužmuša kitų kvapų. Todėl šį prieskonį galite pakeisti vaistine melisa (Melissa officinalis).
Patarimai
*Iš stiebo, padaužę vieno galą kočėliuku ar grūstuve, galite pasidaryti savotišką teptuką. Juo mėsą, paukštieną bus patogu patepti riebalais, actu, kokoso pienu ir pan.
*Citrinžolės lapą įmeskite į sultinį (ypač vištienos ir kalakutienos). Jis bus ne tik skanesnis, bet ir skaidresnis.
Kitos citrinžolės rūšys
Į tikrąją citrinžolę ne tik išvaizda, bet ir savybėmis panaši daugiametė C. flexuosus. Ji anglų vadinama Rytų Indijos citrinžole (East Indian lemon grass), tačiau auga ne tik Indijoje, bet ir Birmoje, Tailande, Šri Lankoje. Auginama ir Azijoje, atogrąžose.
Ši rūšis buvo pagrindinė iš naudojamų parfumerijos pramonėje. Kitos C. martinii, anglų vadinama imbiero žole, C. winterianus, kvapioji citrinžolė (C. nardus). C. martinii ir kvapiosios citrinžolės aliejų dedama į muilus ir detergentus.
Papildyta:
Prieskoninės žolelės
Prisipažinsiu prieš pradėdamas studijas Le Cordon Bleu mokykloje menkai nutuokiau apie įvairias virtuvėje naudojamas prieskonines žoleles, negalėjau net petražolės nuo baziliko atskirti. Bestudijuodamas susipažinau su dažniausiai maisto gaminimui naudojamomis žolelių rūšimis, tikiuosi, šis straipsnelis ir jums padės geriau suprasti, kaip jas pasirinkti, laikyti ir vartoti.
Prieskoninės žolelės maistui gardinti buvo naudojamos jau žiloje senovėje. Mokslininkai rado įrodymų, jog kalendra buvo vartojama prieš 7000 metų, o senovės graikų atletai būdavo apdovanojami petražolių vainikais.
Nors griežtų taisyklių vartojant žoleles nėra, kai kurios jų ypač gerai dera su kitais maisto produktais: pomidorai ir bazilikas, kiauliena ir šalavijas, aviena ir mėta. Beje, maistui gardinti gali būti naudojami ne tik žolelių lapai, bet ir jų stiebai - petražolių ar kalendros stiebus galima dėti į sultinius, sriubas ar padažus ir virinti, taip ištraukiant visą aromatą, o rozmarino stiebai gali būti panaudojami kaip iešmeliai.
Dauguma žmonių neturi sąlygų auginti žolelių namuose, todėl jas perka parduotuvėse ar turguje. Perkant žoleles reikėtų rinktis tas, kurios yra sodriai žalios spalvos, nesuvytusios, lapai turėtų būti nepageltę ir be tamsių dėmių.
Parduotuvėse galima nusipirkti žolelių vazonėliuose, tokias nepaprastai mėgstu. Tinkamai prižiūrimos jos išsilaikys ilgą laiką. Šią vasarą pirktą baziliką vazonėlyje auginau 2 mėnesius, o jis nuvyto tik man išvažiavus atostogauti į Lietuvą nebuvo kam palaistyti.
Nuskintos žolelės greit suvys, todėl jei tokias perki, reikėtų jas suvartoti gana greitai. Nuskintų žolelių gyvavimo laiką galima kiek prailginti jas laikant šaldytuve, suvyniojus į drėgną popierinį rankšluostį ir laisvai įvyniotas į virtuvinę plėvelę. Taip laikomos žolelės išsilaikys savaitę ar ilgiau, tik reikėtų nepamiršti kas kelias dienas pakeisti popierinį rankšluostį.
Jei šaldytuve daug vietos, galima žoleles laikyti pamerktas į vandenį. Vandenį reikėtų pakeisti kas kelias dienas ir pakirpti kotų galus.
Taip pat žoleles galima užšaldyti šaldiklyje jos kiek praras spalvą, tačiau išsaugos skonį. Aš dažniausiai šaldau petražoles: tiesiog susmulkinu ir užšaldau tvirtai uždengtame inde, tačiau galima šaldyti ir kitas žoleles baziliką, raudonėlį, laiškinį česnaką, krapus, kalendrą bei daržinį builį. Nepjaustytas žoleles šaldyk sudėtas į oro nepraleidžiantį indą. Susmulkintas gali šaldyti taip pat kaip aš tvirtai uždengtame indelyje, arba sudėk į formeles ledukams, užpilk vandeniu ir užšaldyk. Yra dar vienas šaldymo būdas: suplak žoleles su trupučiu aliejaus smulkintuvu ir šią košę užšaldyk ledukų formoje. Šaldytos žolelės išsilaikys iki 6 mėnesių.
Kai kurias žoleles galima ir džiovinti, pavyzdžiui, čiobrelį, rozmariną, mėtas, šalaviją, mairūną, raudonėlio bei lauro lapus. Surišk žolelių kotus ir pakabink saulėje ar šiltoje, gerai vėdinamoje patalpoje lapais žemyn, kad visi aromatiniai aliejai susikauptų lapuose. Žolelės turėtų išdžiūti per 3-5 dienas, priklausomai nuo oro. Išdžiovintas žoleles sudėk į užsukamą indą ir laikyk iki 12 mėnesių.
Bazilikas ( Ocimum basilicum) . Bazilikas buvo vartojamas dar senovės graikų ir romėnų laikais. Basilikon graikiškai reiškia karališkas, tad spekuliuojama, jog ši žolelė galėjo būti vartojama vien tik karališkoje virtuvėje. Bazilikas ypatingai gerai dera su pomidorais. Naudojamas gaminant klasikinį pesto , tinka salotoms, sriuboms, troškiniams, sviesto ar grietinėlės padažams, su žuvimi ar vištiena. Galima naudoti nesmulkintus lapus ar supjaustyti chiffonade. Kadangi bazilikas supjaustytas greitai pajuosta, pjaustyti reikėtų tik prieš patiekiant patiekalą. Verdamas bazilikas praranda aromatą, todėl į sriubas, padažus ir pan. baziliką dėti reikėtų tik pabaigoje. Yra keletas baziliko rūšių cinamono bazilikas, citrininis bazilikas, Tailando bazilikas ir kitos.
Citrinžolė ( Cymbopogon) . Naudojama Azijos šalių (Tailando, Šri lankos, Vietnamo) bei Karibų salų virtuvėse. Citrinžolės stiebai labai kieti, todėl prieš naudojant juos reikia labai plonai supjaustyti, arba galima naudoti nepjaustytus, prieš tai juos kiek sutraiškius, kad lengviau išsiskirtų aromatas. Citrinžolė gerai pakelia aukštas temperatūras, todėl ją į patiekalą galima dėti virimo pradžioje. Naudoti gaminant rytietiškus patiekalus troškinius, sriubas, padažus, žuvį ar vištieną, taip pat gali būti naudojama arbatai. Kai kurios šalys citrinžolę naudoja kvepalams, muilui gaminti ar kaip gydomąją žolelę.
Čiobrelis ( Thymus ). Yra kelios čiobrelio rūšys citrininis čiobrelis ( Thymus citriodorus) , kmyninis čiobrelis ( Thymus herbus-barona) , tačiau virtuvėje dažniausiai naudojamas paprastasis čiobrelis ( Thymus vulgaris). Plačiai naudojamas prancūzų bei Karibų salų virtuvėse. Čiobrelis dedamas į sriubas, padažus ir troškinius. Gerai dera su pomidorais ir bulvėmis. Čiobrelį į patiekalus reikėtų dėti virimo pradžioje, kad pakaktų laiko aromatiniams aliejams išsiskirti. Čiobrelį galima džiovinti.
Kalendra ( Coriandrum sativum ). Kilusi iš pietvakarių Europos ir Viduržemio jūros regiono. Yra įrodymų, jog kalendra buvo naudojama dar prieš 7000 metų. Viduramžiais buvo plačiai naudojama Europos šalių virtuvėse, kadangi turi savybę gerai paslėpti sugedusios mėsos skonį. Dažnai naudojama Artimųjų Rytų, Viduržemio jūros regiono, Azijos, Lotynų Amerikos ir Afrikos šalių virtuvėse. Kalendros stiebus galima naudoti sultiniams ir padažams pagardinti. Lapai naudojami salotoms, troškiniams, salsai, chutney, dešroms. Kaitinami kalendros lapai greitai praras skonį ir spalvą, todėl turėtų būti dedami į patiekalą pačioje gaminimo pabaigoje.
Krapai ( Anethum graveolens ) kilę iš Azijos, kur, kaip teigiama, buvo vartojami jau prieš 5000 metų. Viduramžiais krapus naudojo apsisaugojimui nuo raganų. Krapai tinka prie žuvies patiekalų, agurkų, bulvių, kiaušinių, sriubų, grietinės, majonezo, lašišos, silkės bei minkštų sūrių. Krapai neatskiriama Gravad Lax bei raugintų agurkų dalis. Krapus galima šaldyti.
Laiškinis česnakas ( Allium schoenoprasum ) buvo naudojami kinų jau prieš kelis tūkstančius metų. Dažnai sutinkami prancūzų bei švedų virtuvėse. Naudojami žuvies patiekalams, sriuboms, padažams, salotoms, bulvėms, su grietine, ant sumuštinių, kiaušinių ir sūriams. Laiškinį česnaką galima smulkiai supjaustyti prieš kurį laiką, tačiau į patiekalą reikėtų dėti tik pabaigoje, kad neprarastų žalios spalvos. Galima užšaldyti.
Mėta ( Mentha). Yra daug mėtos rūšių, tačiau dažniausiai virtuvėje susidursime su šaltmėte (Mentha spicata) bei pipirmėte (Mentha piperita). Mėta plačiai vartojama konditerijoje saldainiams, padažams, gėrimams, pyragams bei želė gardinti. Artimųjų Rytų virtuvėje mėta naudojama avienos patiekaluose. Puikiai dera su agurkais, bulvėmis, žirneliais, sūriu, jogurtu, melionu ir šaltose sriubose. Mėta gali būti šaldoma arba džiovinama.
Peletrūnas ( Artemisia dracunculus ). . Peletrūnas į Europą atkeliavo iš Rusijos, tačiau manoma, kad pirmieji peletrūną kaip prieskonį 13 amžiuje pradėjo naudoti arabai. Dažniausiai naudojamas paprastasis (prancūziškas) peletrūnas, yra ir kita rūšis rusiškas peletrūnas, kuris neturi tokio stipraus skonio ir aromato kaip jo prancūziškasis giminaitis. Peletrūnas ypatingai gerai dera su žuvimi, jūros gėrybėmis, vištienos bei kiaušinių patiekalais. Peletrūnas taip pat naudojamas Bearnaise padažui gardinti.
Petražolė ( Petroselinum crispum ). Dažniausiai virtuvėje naudojama paprastoji petražolė garbanotais lapeliais, angl. curly leaf bei itališka petražolė plokščiais lapeliais, angl. flat leaf ( Petroselinum neapolitanum). Petražolę galima rasti Europos, Š. Amerikos ir Artimųjų Rytų virtuvėse. Petražolės labai gerai dera prie žuvies ir jūros gėrybių, tačiau taip pat gali būti naudojamos mėsos ir paukštienos patiekalams gardinti. Jos tinka salotoms, sriuboms, virtiniams, kiaušiniams, padažams ir petražolių sviestui gaminti. Neatskiriama tabbouleh ir gremolata (gremolada) dalis. Petražolių stiebai naudojami suteikti sultiniams papildomo aromato. Petražolių lapai turi daug chlorofilo, todėl gali būti naudojami nudažyti makaronų ( pasta ) tešlą žaliai. Petražoles galima smulkiai supjaustyti prieš kurį laiką, tačiau į patiekalą reikėtų dėti tik pabaigoje, kad neprarastų žalios spalvos. Petražoles galima užšaldyti.
Rozmarinas ( Rosmarinus officinalis ). Kilęs iš Viduržemio jūros regiono, todėl plačiai naudojamas šio regiono virtuvėje. Rozmarinas dažniausiai naudojamas keptai mėsai gardinti puikiai tinka prie veršienos bei kiaulienos. Kadangi ši žolelė turi cheminių junginių, padedančių maistui ilgiau išsilaikyti šviežiu, rozmarinas naudojamas marinatams, kartu su alyvų aliejumi ir česnaku. Puikiai dera su bulvėmis, rozmarino šakelė gali būti dedama į limonadą, susmulkintą galima barstyti ant picos, labai skanu įmaišyti į tešlą kepant duoną. Rozmariną galima džiovinti.
Šalavijas ( Salvia officinalis ). Kilęs iš pietų Europos ir Viduržemio jūros regionų, naudojamas vakarų Europos ir Artimųjų Rytų šalių virtuvėse. Naudojamas įdarams, labai gerai dera su kiauliena. Tinka su bet kokia mėsa ar paukštiena, tame tarpe ir veršiena, aviena, antiena, kalakutiena, taip pat kiaušiniais, sūriuose, risotto , makaronuose. Taip pat galima naudoti padažams, marinatams, arbatoms. Galima aliejuje ar svieste iškepti nepjaustytus lapus nepaprastai skanu! Vokiečiai šalaviją deda į dešras. Iš šalavijų taip pat distiliuojami aromatiniai aliejai, kurie naudojami kosmetikoje ir medicinoje. Šalavijo lapus galima smulkinti ar pjaustyti chiffonade.
Svogūno laiškai ( Allium ). Manoma, kad svogūno laiškai kilę iš Azijos, tačiau jie yra mėgstami daugelyje pasaulio šalių. Renkami jauni, dar nespėjus subręsti svogūno galvai. Laiškai dažniausiai vartojami žali, t.y. nevirti, pavyzdžiui salotose. Naudojama tiek baltoji koto dalis, tiek žali laiškai. Taip pat gali būti naudojami sriuboms, padažams, su jūros gėrybėmis, kiaušiniais ar troškiniams. Galima nepjaustytus kepti ant keptuvės ar grilio.
Papildyta:
Cia fragmantas is interneto:
Susije si citrinzole: siūlau pabandyti tailandietišką virtuvę. Labai mėgstu šią, mano nuomone, vieną geriausių Azijos virtuvių, kurios paraugti Lietuvoje kaip ir nėra kur. Taigi gaminame. Kaip ir Charčo recepte, susidursime su nemažai egzotiškų ingredientų. Pačius rečiausius trumpai aprašysiu recepto gale. Visus juos galima gauti Lietuvoje, nors kai kurių gali tekti ir ilgėliau paieškoti. Bet stengtis verta. Ne kiekvieną dieną pasigaminsite tokią saldžiai-rūgščiai-sūriai kokosinę sriubą. Smalsu? Bandome gaminti.
4 asmenims
2 vištienos krūtinėlės
4 citrinžolės stiebeliai (žr. aprašymą apačioje)
4 ½ stiklinės kokosų pieno
1 ½ stiklinės vištienos sultinio
4-5 cm imbiero šaknies supjaustytos plonais griežinėliais
1 laimo tarkuota žievelė
2 valg. šaukštai žuvies padažo (žr. aprašymą apačioje)
½ laimo sultys
1 šiaudeliais pjaustyta saldi paprika
2 valg. šaukštai cukraus
Vištienos krūtinėlę supjaustykite nedideliais gabalėliais (2×2 cm).
Citrinžolę paruoškite panašiai kaip laiškinius svogūnus, t.y. atpjaukite baltą apatinę dalį, nuimkite viršutinį sluoksnį ir supjaustykite plonais griežinėliais.
Į puodą arba keptuvę supilkite sultinį ir pusę kokosų pieno kiekio. Užvirinkite. Sudėkite vištieną. Supilkite laimo sultis ir žuvies padažą. Sudėkite cukrų, citrinžolę, imbierą ir cukrų.
Pavirinkite 10-15 minučių, kol vištiena išvirs. Supilkite likusį kokosų pieną. Užvirinkite ir išjunkite.
Iš įvairių interneto vietų pasiskolinau trumpus kelių produkų aprašymus
Citrinžolė ( Cymbopogon) . Naudojama Azijos šalių (Tailando, Šri lankos, Vietnamo) bei Karibų salų virtuvėse. Citrinžolės stiebai labai kieti, todėl prieš naudojant juos reikia labai plonai supjaustyti, arba galima naudoti nepjaustytus, prieš tai juos kiek sutraiškius, kad lengviau išsiskirtų aromatas. Citrinžolė gerai pakelia aukštas temperatūras, todėl ją į patiekalą galima dėti virimo pradžioje. Naudoti gaminant rytietiškus patiekalus troškinius, sriubas, padažus, žuvį ar vištieną, taip pat gali būti naudojama arbatai. Kai kurios šalys citrinžolę naudoja kvepalams, muilui gaminti ar kaip gydomąją žolelę.
Šaltinis: www.manovirtuvė.com
Žuvies padažai grupė padažų, naudojamų Pietryčių Azijoje ir kai kuriose kitose pasaulio virtuvėse, gaminamų fermentuojant žuvies bei kitus jūros produktus.
Papildyta:
Lanksčioji citrinžolė, Rytų Azijos virtuvėje vadinama sereh, yra kilusi iš Indijos. Su emigrantais ji nukeliavo į tropinę Afriką ir Centrinę Ameriką. Ten ji populiari kaip daržovė ir prieskonis, todėl auginama didžiuliais kiekiais.
Savo tėvynėje šis daugiametis augalas užauga iki 1,80 m aukščio. Stiebai žali nesumedėję, tik apatiniame trečdalyje balti ir mėsingi. Augalo sudėtyje yra daug eterinio aliejaus (citrinų aliejaus). Šiaurinėse platumuose lanksčioji citrinžolė dažniausiai auginama kaip vazoninis augalas.
Lanksčioji citrinžolė auga saulėtuose vietose ir daliniame pavėsyje. Jai reikia derlingo dirvožemio, kuris turi būti nuolat drėgnas.
Ši šilumamėgė žolė paprastai auginama kaip kambarinis augalas. Vasarą ji gali būti laikoma lauke, bet nepakelia jokių šalčių. Jai reikia ne tik daug šviesos, bet ir nuolatinės drėgmės, reguliaraus tręšimo. Patalpoje peržiemojusių augalų stiebai pavasarį, prieš išsprogstant naujiems ūgliams, nupjaunami iki pat žemės. Didelius kerus galima padalinti.
Lanksčiąją citrinžolę galima nuolat skabyti ir šviežią dėti į patiekalus. Ją taip pat galima džiovinti ar užšaldyti. Balta mėsinga stebo dalis perdirbama į miltelius ar pastą, kurių galima nusipirkti specialiose parduotuvėse.
Azijietiškos virtuvės mėgėjai neapsieina be lanksčiosios citrinžolės. Gaivus citrinų aromatas tinka prie žuvies patiekalų, daržovių ir vaisių salotų arba kompoto. Dažnai laksčiosios citrinžolės stiebai verdami kaip lauro lapai. Pramoniniu būdu gaunamu citrinžolių aliejumi aromatizuojami saldieji patiekalai. Australijoje tikrosios citrinžolės (Cymbopogon citratus) arbata yra populiarus gaivinantis gėrimas.
Citrinžolė yra ne tik skani, bet ji dar ir ramina bei varo šlapimą.
Kas mėgsta gaminti egzotiškus patiekalus, tiems būtinai rekomenduojamas šis egzotiškas prieskoninis ir dekoratyvinis kambarinis augalas. Jei augalas laikomas šviesioje ir šiltoje vietoje, yra pakankamai laistomas ir tręšamas, lankytojus jis ištisus metus lepina maloniu aromatu. Rožėmis kvepiantys martinio citrinžolės lapai sukuria nepaprastą aromatų puokštę.
Egzotiškas krevečių padažas
Vidutinio dydžio pomidorą, šaukštelį ciberžolės, 3 raudonas paprikas, gabalėlį imbiero, 5 askaloninius česnakus, 3 valgomojo česnako skilteles sumalti ar sutrinti ir su vienu stiebeliu citrinžolės pakepinti truputyje aliejaus, kol pasklis aromatas. Įdėti 250 g krevečių ir gerai išmaišyti padažą. Įpilti ½ puodelio žuvų sultinio arba vandens, pasūdyti, įberti žiupsnelį cukraus. Šis padažas ypač tinka prie keptos ar aliejuje virtos žuvies
Papildyta:
Corbis/Scanpix Citrinžolė (Cymbopogon) priklauso miglinių (Poaceae) arba varpinių (Gramineae) šeimai. Gentyje yra apie 56 rūšys. Tai tvirtos visžalės daugiametės žolės, augančios kupstais. Aptinkamos Afrikos, Azijos, Amerikos subtropikuose ir atogrąžose, dažniausiai savanų pievose.
Lapai gražūs, nuo tiesių, linijiškų iki lancetiškų, nuo vidutiniškai žalių iki melsvai žalių. Žiedynai šluoteliniai. Kai kurios rūšys aromatiniai, prieskoniniai, vaistiniai augalai.
Tikroji citrinžolė (C. citratus) viena populiariausių rūšių. Angliškai vadinama lemon grass, vokiškai Zitronengras, estiškai harilik sidrunhein, ispaniškai zacate de limon, hindi sera, verveine, kiniškai ching tong ir kt. Tėvynė Pietų Indija ir Šri Lanka.
Dabar auginama visame pasaulyje, atogrąžų srityse. Daugiametė. Auga tankiais kupstais, kvepia citrina. Šaknys stiprios. Lapai melsvai žali, siauri, iki 90 cm ilgio, smailiaviršūniai. Lietuvoje paprastai nežydi. Ten, kur klimatas palankus, augalas išauga iki 1,5 m aukščio, o vasaros pabaigojerudens pradžioje pasirodo žiedai 5 cm ilgio šluotelės.
Auginimas ir dauginimas
*Komerciniais tikslais augalas auginamas Pietvakarių Azijoje, Indijoje, Afrikoje, Brazilijoje, Gvatemaloje, Amerikoje. Motininis keras paprastai gyvena 34 metus. Stiebai pjaunami tris kartus per metus.
*Lietuvoje citrinžolė auginama šildomuose šiltnamiuose, oranžerijose ar kambariuose. Žemiausia patalpos temperatūra +10° C.
*Šis augalas dauginamas sėklomis, kurių galima nusipirkti specializuotose parduotuvėse. Jos sėjamos anksti pavasarį (geriausia oro temperatūra 1318° C). Pavasario pabaigoje galima dauginti kero dalimis. Jei Jums pavyko parduotuvėje nusipirkti šviežią citrinžolę, atidžiai apžiūrėkite, ar ant stiebelių nėra šaknelių. Jei ne, nulaužtą šakelę pamerkite į vandenį ir laukite gal išaugs šaknelės. Pasodinkite į vazonėlį su kompostu ir pastatykite šiltoje, saulėtoje vietoje.
*Augančią citrinžolę liekite gausiai, žiemą mažai. Ankstyvą pavasarį persodinkite.
Kvapas kaip citrinos
Ne be reikalo šis augalas vadinamas citrinos žole. Jo, kaip ir citrusinių vaisių, eterinių aliejų sudėtyje yra aldehido citralio. Stiebai paprastai neturi kokio nors išskirtinio kvapo. Tik tuomet, kai juos perpjauni ar padaužai mediniu kočėliuku, pasklinda švelnus, gaivus citrinos aromatas.
Naudojamas medicinoje, kosmetikos pramonėje
*Vaistinės, kosmetinės, aromaterapinės citrinžolės savybės buvo žinomos jau senovės egiptiečiams, graikams ir romėnams. Labiausiai vertinami aldehidas citralis ir alkoholis citronelolis. Abu turi raminamųjų savybių. Augalas taip pat turtingas vitamino A, turi antiseptinių savybių.
*Liaudies medicinos žinovai citrinžolės arbatą pataria gerti tada, kai sutrikęs virškinimas, kai norima atsikratyti įtampos. Ji atpalaiduoja skrandžio ir žarnų raumenis, mažina spazmų keliamą skausmą, padeda pasišalinti susikaupusioms dujoms.
Karibų regiono šalyse citrinžolės arbata geriama, kai norima numušti karštį, ypač tinka persišaldžius. Jai imama tiek šviežia, tiek džiovinta žaliava. Sergant artritu, skausmą sumažins karšti žolės kompresai arba atskiestas kvapusis aliejus, kuris įtrinamas į kūną. Indijoje iš lapų gaminama pasta, kuria tepama trichofilijos (odos liga) grybelių pažeisti ploteliai.
*Citrinžolę vartokite tik būdami 100 proc. tikri, jog tai ji, o ne kitas augalas. Jei rimtai sergate, pirmiausia pasikonsultuokite su gydytoju. Negerkite to paties tipo užpilo daugiau kaip 10 dienų, padarykite 5 dienų pertrauką. Per dieną, jei niekuo nesergate, pakaks 1 puodelio citrinžolės arbatos. Po keletą puodelių per dieną galite išgerti, jei sergate gripu ar esate peršalę, bet tai darykite ne ilgiau kaip 4 dienas.
*Vaistiniai augalai kartais sukelia šalutinį poveikį. Tai pastebėję skubiai kreipkitės į gydytoją.
*Tikroji citrinžolė gerai valo riebią odą.
Puikus prieskonis, aromatinis augalas virtuvėje ir kaip jį vartoti
*Citrinžolė mėgiama Rytų Azijos kraštų virėjų. Šviežios žolės į patiekalus dedama Pietryčių Azijos šalyse ir Šri Lankoje, Tailande į įvairias kario pastas. Kaip prieskoninis augalas, ji populiari Tailande, Vietname, Kambodžoje ir Indonezijos salose.
*Tikrąja citrinžole paskaninami ir aromatizuojami troškiniai, vištienos, kiaulienos, jautienos valgiai, sriubos, žuvis ir vėžiagyviai, marinatai, salotos. Jos tinka dėti į konservus. Puikiai dera su kokoso pienu, ypač gaminant vištienos, žuvies ar kitų jūros gėrybių valgius.
*Pietų Amerikoje geriama citrinžolės lapų arbata, kuri gaivina, tonizuoja.
*Šviežio augalo, pašalinus šaknis, išorinius lapus, vartojama apatinė balta stiebo dalis (apie 10 cm). Paruoštą stiebo dalį į patiekalą galima dėti supjaustytą smulkiais griežinėliais arba nepjaustytą. Antruoju atveju ją reikia truputį padaužyti mediniu kočėliuku, kad sustiprėtų aromatas, o prieš patiekiant valgį į stalą išimti.
*Vartojama ir smulkiai džiovinta, malta citrinžolė, jos drožlės. Pastarąsias patariama nors pusvalandį pamirkyti vandenyje ir tik tada dėti į maistą.
*Suvynioti į popierių švieži citrinžolės stiebai laikomi šaldytuve, daržovių skyrelyje, 23 savaites. Galima ir užšaldyti, tik išėmus reikia suvartoti tuoj pat.
*Malonus citrinžolės aromatas neužmuša kitų kvapų. Todėl šį prieskonį galite pakeisti vaistine melisa (Melissa officinalis).
Patarimai
*Iš stiebo, padaužę vieno galą kočėliuku ar grūstuve, galite pasidaryti savotišką teptuką. Juo mėsą, paukštieną bus patogu patepti riebalais, actu, kokoso pienu ir pan.
*Citrinžolės lapą įmeskite į sultinį (ypač vištienos ir kalakutienos). Jis bus ne tik skanesnis, bet ir skaidresnis.
Kitos citrinžolės rūšys
Į tikrąją citrinžolę ne tik išvaizda, bet ir savybėmis panaši daugiametė C. flexuosus. Ji anglų vadinama Rytų Indijos citrinžole (East Indian lemon grass), tačiau auga ne tik Indijoje, bet ir Birmoje, Tailande, Šri Lankoje. Auginama ir Azijoje, atogrąžose.
Ši rūšis buvo pagrindinė iš naudojamų parfumerijos pramonėje. Kitos C. martinii, anglų vadinama imbiero žole, C. winterianus, kvapioji citrinžolė (C. nardus). C. martinii ir kvapiosios citrinžolės aliejų dedama į muilus ir detergentus.
Papildyta:
Prieskoninės žolelės
Prisipažinsiu prieš pradėdamas studijas Le Cordon Bleu mokykloje menkai nutuokiau apie įvairias virtuvėje naudojamas prieskonines žoleles, negalėjau net petražolės nuo baziliko atskirti. Bestudijuodamas susipažinau su dažniausiai maisto gaminimui naudojamomis žolelių rūšimis, tikiuosi, šis straipsnelis ir jums padės geriau suprasti, kaip jas pasirinkti, laikyti ir vartoti.
Prieskoninės žolelės maistui gardinti buvo naudojamos jau žiloje senovėje. Mokslininkai rado įrodymų, jog kalendra buvo vartojama prieš 7000 metų, o senovės graikų atletai būdavo apdovanojami petražolių vainikais.
Nors griežtų taisyklių vartojant žoleles nėra, kai kurios jų ypač gerai dera su kitais maisto produktais: pomidorai ir bazilikas, kiauliena ir šalavijas, aviena ir mėta. Beje, maistui gardinti gali būti naudojami ne tik žolelių lapai, bet ir jų stiebai - petražolių ar kalendros stiebus galima dėti į sultinius, sriubas ar padažus ir virinti, taip ištraukiant visą aromatą, o rozmarino stiebai gali būti panaudojami kaip iešmeliai.
Dauguma žmonių neturi sąlygų auginti žolelių namuose, todėl jas perka parduotuvėse ar turguje. Perkant žoleles reikėtų rinktis tas, kurios yra sodriai žalios spalvos, nesuvytusios, lapai turėtų būti nepageltę ir be tamsių dėmių.
Parduotuvėse galima nusipirkti žolelių vazonėliuose, tokias nepaprastai mėgstu. Tinkamai prižiūrimos jos išsilaikys ilgą laiką. Šią vasarą pirktą baziliką vazonėlyje auginau 2 mėnesius, o jis nuvyto tik man išvažiavus atostogauti į Lietuvą nebuvo kam palaistyti.
Nuskintos žolelės greit suvys, todėl jei tokias perki, reikėtų jas suvartoti gana greitai. Nuskintų žolelių gyvavimo laiką galima kiek prailginti jas laikant šaldytuve, suvyniojus į drėgną popierinį rankšluostį ir laisvai įvyniotas į virtuvinę plėvelę. Taip laikomos žolelės išsilaikys savaitę ar ilgiau, tik reikėtų nepamiršti kas kelias dienas pakeisti popierinį rankšluostį.
Jei šaldytuve daug vietos, galima žoleles laikyti pamerktas į vandenį. Vandenį reikėtų pakeisti kas kelias dienas ir pakirpti kotų galus.
Taip pat žoleles galima užšaldyti šaldiklyje jos kiek praras spalvą, tačiau išsaugos skonį. Aš dažniausiai šaldau petražoles: tiesiog susmulkinu ir užšaldau tvirtai uždengtame inde, tačiau galima šaldyti ir kitas žoleles baziliką, raudonėlį, laiškinį česnaką, krapus, kalendrą bei daržinį builį. Nepjaustytas žoleles šaldyk sudėtas į oro nepraleidžiantį indą. Susmulkintas gali šaldyti taip pat kaip aš tvirtai uždengtame indelyje, arba sudėk į formeles ledukams, užpilk vandeniu ir užšaldyk. Yra dar vienas šaldymo būdas: suplak žoleles su trupučiu aliejaus smulkintuvu ir šią košę užšaldyk ledukų formoje. Šaldytos žolelės išsilaikys iki 6 mėnesių.
Kai kurias žoleles galima ir džiovinti, pavyzdžiui, čiobrelį, rozmariną, mėtas, šalaviją, mairūną, raudonėlio bei lauro lapus. Surišk žolelių kotus ir pakabink saulėje ar šiltoje, gerai vėdinamoje patalpoje lapais žemyn, kad visi aromatiniai aliejai susikauptų lapuose. Žolelės turėtų išdžiūti per 3-5 dienas, priklausomai nuo oro. Išdžiovintas žoleles sudėk į užsukamą indą ir laikyk iki 12 mėnesių.
Bazilikas ( Ocimum basilicum) . Bazilikas buvo vartojamas dar senovės graikų ir romėnų laikais. Basilikon graikiškai reiškia karališkas, tad spekuliuojama, jog ši žolelė galėjo būti vartojama vien tik karališkoje virtuvėje. Bazilikas ypatingai gerai dera su pomidorais. Naudojamas gaminant klasikinį pesto , tinka salotoms, sriuboms, troškiniams, sviesto ar grietinėlės padažams, su žuvimi ar vištiena. Galima naudoti nesmulkintus lapus ar supjaustyti chiffonade. Kadangi bazilikas supjaustytas greitai pajuosta, pjaustyti reikėtų tik prieš patiekiant patiekalą. Verdamas bazilikas praranda aromatą, todėl į sriubas, padažus ir pan. baziliką dėti reikėtų tik pabaigoje. Yra keletas baziliko rūšių cinamono bazilikas, citrininis bazilikas, Tailando bazilikas ir kitos.
Citrinžolė ( Cymbopogon) . Naudojama Azijos šalių (Tailando, Šri lankos, Vietnamo) bei Karibų salų virtuvėse. Citrinžolės stiebai labai kieti, todėl prieš naudojant juos reikia labai plonai supjaustyti, arba galima naudoti nepjaustytus, prieš tai juos kiek sutraiškius, kad lengviau išsiskirtų aromatas. Citrinžolė gerai pakelia aukštas temperatūras, todėl ją į patiekalą galima dėti virimo pradžioje. Naudoti gaminant rytietiškus patiekalus troškinius, sriubas, padažus, žuvį ar vištieną, taip pat gali būti naudojama arbatai. Kai kurios šalys citrinžolę naudoja kvepalams, muilui gaminti ar kaip gydomąją žolelę.
Čiobrelis ( Thymus ). Yra kelios čiobrelio rūšys citrininis čiobrelis ( Thymus citriodorus) , kmyninis čiobrelis ( Thymus herbus-barona) , tačiau virtuvėje dažniausiai naudojamas paprastasis čiobrelis ( Thymus vulgaris). Plačiai naudojamas prancūzų bei Karibų salų virtuvėse. Čiobrelis dedamas į sriubas, padažus ir troškinius. Gerai dera su pomidorais ir bulvėmis. Čiobrelį į patiekalus reikėtų dėti virimo pradžioje, kad pakaktų laiko aromatiniams aliejams išsiskirti. Čiobrelį galima džiovinti.
Kalendra ( Coriandrum sativum ). Kilusi iš pietvakarių Europos ir Viduržemio jūros regiono. Yra įrodymų, jog kalendra buvo naudojama dar prieš 7000 metų. Viduramžiais buvo plačiai naudojama Europos šalių virtuvėse, kadangi turi savybę gerai paslėpti sugedusios mėsos skonį. Dažnai naudojama Artimųjų Rytų, Viduržemio jūros regiono, Azijos, Lotynų Amerikos ir Afrikos šalių virtuvėse. Kalendros stiebus galima naudoti sultiniams ir padažams pagardinti. Lapai naudojami salotoms, troškiniams, salsai, chutney, dešroms. Kaitinami kalendros lapai greitai praras skonį ir spalvą, todėl turėtų būti dedami į patiekalą pačioje gaminimo pabaigoje.
Krapai ( Anethum graveolens ) kilę iš Azijos, kur, kaip teigiama, buvo vartojami jau prieš 5000 metų. Viduramžiais krapus naudojo apsisaugojimui nuo raganų. Krapai tinka prie žuvies patiekalų, agurkų, bulvių, kiaušinių, sriubų, grietinės, majonezo, lašišos, silkės bei minkštų sūrių. Krapai neatskiriama Gravad Lax bei raugintų agurkų dalis. Krapus galima šaldyti.
Laiškinis česnakas ( Allium schoenoprasum ) buvo naudojami kinų jau prieš kelis tūkstančius metų. Dažnai sutinkami prancūzų bei švedų virtuvėse. Naudojami žuvies patiekalams, sriuboms, padažams, salotoms, bulvėms, su grietine, ant sumuštinių, kiaušinių ir sūriams. Laiškinį česnaką galima smulkiai supjaustyti prieš kurį laiką, tačiau į patiekalą reikėtų dėti tik pabaigoje, kad neprarastų žalios spalvos. Galima užšaldyti.
Mėta ( Mentha). Yra daug mėtos rūšių, tačiau dažniausiai virtuvėje susidursime su šaltmėte (Mentha spicata) bei pipirmėte (Mentha piperita). Mėta plačiai vartojama konditerijoje saldainiams, padažams, gėrimams, pyragams bei želė gardinti. Artimųjų Rytų virtuvėje mėta naudojama avienos patiekaluose. Puikiai dera su agurkais, bulvėmis, žirneliais, sūriu, jogurtu, melionu ir šaltose sriubose. Mėta gali būti šaldoma arba džiovinama.
Peletrūnas ( Artemisia dracunculus ). . Peletrūnas į Europą atkeliavo iš Rusijos, tačiau manoma, kad pirmieji peletrūną kaip prieskonį 13 amžiuje pradėjo naudoti arabai. Dažniausiai naudojamas paprastasis (prancūziškas) peletrūnas, yra ir kita rūšis rusiškas peletrūnas, kuris neturi tokio stipraus skonio ir aromato kaip jo prancūziškasis giminaitis. Peletrūnas ypatingai gerai dera su žuvimi, jūros gėrybėmis, vištienos bei kiaušinių patiekalais. Peletrūnas taip pat naudojamas Bearnaise padažui gardinti.
Petražolė ( Petroselinum crispum ). Dažniausiai virtuvėje naudojama paprastoji petražolė garbanotais lapeliais, angl. curly leaf bei itališka petražolė plokščiais lapeliais, angl. flat leaf ( Petroselinum neapolitanum). Petražolę galima rasti Europos, Š. Amerikos ir Artimųjų Rytų virtuvėse. Petražolės labai gerai dera prie žuvies ir jūros gėrybių, tačiau taip pat gali būti naudojamos mėsos ir paukštienos patiekalams gardinti. Jos tinka salotoms, sriuboms, virtiniams, kiaušiniams, padažams ir petražolių sviestui gaminti. Neatskiriama tabbouleh ir gremolata (gremolada) dalis. Petražolių stiebai naudojami suteikti sultiniams papildomo aromato. Petražolių lapai turi daug chlorofilo, todėl gali būti naudojami nudažyti makaronų ( pasta ) tešlą žaliai. Petražoles galima smulkiai supjaustyti prieš kurį laiką, tačiau į patiekalą reikėtų dėti tik pabaigoje, kad neprarastų žalios spalvos. Petražoles galima užšaldyti.
Rozmarinas ( Rosmarinus officinalis ). Kilęs iš Viduržemio jūros regiono, todėl plačiai naudojamas šio regiono virtuvėje. Rozmarinas dažniausiai naudojamas keptai mėsai gardinti puikiai tinka prie veršienos bei kiaulienos. Kadangi ši žolelė turi cheminių junginių, padedančių maistui ilgiau išsilaikyti šviežiu, rozmarinas naudojamas marinatams, kartu su alyvų aliejumi ir česnaku. Puikiai dera su bulvėmis, rozmarino šakelė gali būti dedama į limonadą, susmulkintą galima barstyti ant picos, labai skanu įmaišyti į tešlą kepant duoną. Rozmariną galima džiovinti.
Šalavijas ( Salvia officinalis ). Kilęs iš pietų Europos ir Viduržemio jūros regionų, naudojamas vakarų Europos ir Artimųjų Rytų šalių virtuvėse. Naudojamas įdarams, labai gerai dera su kiauliena. Tinka su bet kokia mėsa ar paukštiena, tame tarpe ir veršiena, aviena, antiena, kalakutiena, taip pat kiaušiniais, sūriuose, risotto , makaronuose. Taip pat galima naudoti padažams, marinatams, arbatoms. Galima aliejuje ar svieste iškepti nepjaustytus lapus nepaprastai skanu! Vokiečiai šalaviją deda į dešras. Iš šalavijų taip pat distiliuojami aromatiniai aliejai, kurie naudojami kosmetikoje ir medicinoje. Šalavijo lapus galima smulkinti ar pjaustyti chiffonade.
Svogūno laiškai ( Allium ). Manoma, kad svogūno laiškai kilę iš Azijos, tačiau jie yra mėgstami daugelyje pasaulio šalių. Renkami jauni, dar nespėjus subręsti svogūno galvai. Laiškai dažniausiai vartojami žali, t.y. nevirti, pavyzdžiui salotose. Naudojama tiek baltoji koto dalis, tiek žali laiškai. Taip pat gali būti naudojami sriuboms, padažams, su jūros gėrybėmis, kiaušiniais ar troškiniams. Galima nepjaustytus kepti ant keptuvės ar grilio.
Papildyta:
Cia fragmantas is interneto:
Susije si citrinzole: siūlau pabandyti tailandietišką virtuvę. Labai mėgstu šią, mano nuomone, vieną geriausių Azijos virtuvių, kurios paraugti Lietuvoje kaip ir nėra kur. Taigi gaminame. Kaip ir Charčo recepte, susidursime su nemažai egzotiškų ingredientų. Pačius rečiausius trumpai aprašysiu recepto gale. Visus juos galima gauti Lietuvoje, nors kai kurių gali tekti ir ilgėliau paieškoti. Bet stengtis verta. Ne kiekvieną dieną pasigaminsite tokią saldžiai-rūgščiai-sūriai kokosinę sriubą. Smalsu? Bandome gaminti.
4 asmenims
2 vištienos krūtinėlės
4 citrinžolės stiebeliai (žr. aprašymą apačioje)
4 ½ stiklinės kokosų pieno
1 ½ stiklinės vištienos sultinio
4-5 cm imbiero šaknies supjaustytos plonais griežinėliais
1 laimo tarkuota žievelė
2 valg. šaukštai žuvies padažo (žr. aprašymą apačioje)
½ laimo sultys
1 šiaudeliais pjaustyta saldi paprika
2 valg. šaukštai cukraus
Vištienos krūtinėlę supjaustykite nedideliais gabalėliais (2×2 cm).
Citrinžolę paruoškite panašiai kaip laiškinius svogūnus, t.y. atpjaukite baltą apatinę dalį, nuimkite viršutinį sluoksnį ir supjaustykite plonais griežinėliais.
Į puodą arba keptuvę supilkite sultinį ir pusę kokosų pieno kiekio. Užvirinkite. Sudėkite vištieną. Supilkite laimo sultis ir žuvies padažą. Sudėkite cukrų, citrinžolę, imbierą ir cukrų.
Pavirinkite 10-15 minučių, kol vištiena išvirs. Supilkite likusį kokosų pieną. Užvirinkite ir išjunkite.
Iš įvairių interneto vietų pasiskolinau trumpus kelių produkų aprašymus
Citrinžolė ( Cymbopogon) . Naudojama Azijos šalių (Tailando, Šri lankos, Vietnamo) bei Karibų salų virtuvėse. Citrinžolės stiebai labai kieti, todėl prieš naudojant juos reikia labai plonai supjaustyti, arba galima naudoti nepjaustytus, prieš tai juos kiek sutraiškius, kad lengviau išsiskirtų aromatas. Citrinžolė gerai pakelia aukštas temperatūras, todėl ją į patiekalą galima dėti virimo pradžioje. Naudoti gaminant rytietiškus patiekalus troškinius, sriubas, padažus, žuvį ar vištieną, taip pat gali būti naudojama arbatai. Kai kurios šalys citrinžolę naudoja kvepalams, muilui gaminti ar kaip gydomąją žolelę.
Šaltinis: www.manovirtuvė.com
Žuvies padažai grupė padažų, naudojamų Pietryčių Azijoje ir kai kuriose kitose pasaulio virtuvėse, gaminamų fermentuojant žuvies bei kitus jūros produktus.
