---Vaistažolės ir prieskoniai---

Reikia išpikiuoti, jei tankiai susėta. Čiobreliams, rozmarinams, šalavijams, mairūnui, raudonėliams persodinant "paprastinčiau" žemę, įmaišyčiau dalį smėlio. Ir geriau ne durpes dėti, bet kompostą.
O jei norite levandą auginti namuose, galite nusipirkti medelyne ar kitur parduodamą jau paaugintą augalą. Jei sėti, tai visų sėklų gi neprireiks.

Del levandu: nusipirkau sodinuka, kol kas persodinta jaucias puikiai (kambarinems gelems skirta zeme), jau leidzia ziedstebi . Jei jas seti, zydes tik kitamet kiek girdejau.

girdejau kad labai kvepia ar tikrai?

Sveikos, as dar tik pradedanti balkoninke turiu pasisejus baziliko ir po truputi kalas, sunkiai, bet vis vien kalasi daigiukai. Norejau paklaust ar gerai bazilikui dregme? nes as daznokai uzdedu maiseli, ten yra skylute, bet vis vien kaip siltnamis gaunasi. Gerai darau ar nelabai?

Sveikos, praeitais metais auginau levanda balkone is sėklų, žiedų nebuvo, bet ir tie lapeliai labai kvapnūs, tai kaip suprantu šiemet jau ir žydės, bet aš ta stiebeli rudenį nupjoviau, tai dabar gal naujas šakeles turėtu pradėti leisti

Mano ciobreliai jau dygsta Kokie greituoliai. Bus vel daug. Pernai apdalinau visas bendradarbes.
Levandu visa pokuti susejau, bet ner zinios apie sudygima dar Kokios trys savaites jau praejo
Laukiu labai, kaip cia dygs mairunai. Nesu auginus niekada .

Levandu ziedai skaniai kvepia, bet ir lapeliai neprasciau, kol kas ju aromatu pasitenkinu. Dar girdejau, kad jas galima kaip prieskoni naudoti, bus toks lengvas grybu kvapas/skonis ...nebepamenu, reiks paieskot.
O mairunai man jau pradejo dygti, tokie silpnuciai, plonyciai...

Apziurejau siryt savo. Ciobreliai dygsta be problemu, mairunas kur pasetas, tai kazkas intensyviai siebiasi, itariu, kad piktzole. Baziliku nesimato. Lapiniai ridikeliai kisa gavutes raudonas. Smagu.

o as i vienodus indus pasejau tai neatskiriu ciobrio ir baziliko

As prisismeigiau nuo pokucio tuos pavadinimus. Dabar is tolo sviecia, ko as cia laukiu sudygstant.

Labas, viską gerai darot, jei retkarčiais (ryte ir vakare) pravėdinat nuėmusi ir apverčiat kita puse.Kiek pastebėjau bazilikai drėgmę mėgsta, bet ne nuolatinį užmirkimą.

Nebeiškenčiau, jau pasėjom su vyriškiu gelteklių, pastarnokų ir morkų po truputį. Pažiūrėjom, kad pašalas išėjęs, paviršius pradžiuvęs, uždengėm dviguba agroplėvele.
Ieškojau sau informacijos, tai įdėsiu, kad ir kitom būtų po ranka.
Nors gelteklės valgomos žalios, virtos, keptos, troškintos, marinuotos, labiau kaip daržovės(tiktų šį postą talpinti į daržo temą), bet jas galima vartoti ir kaip prieskonius: džiovintas dėti į konditerijos gaminius vietoje riešutų; turi daug vertingų savybių.

Valgomosios gelteklės (Scorzonera hispanica) gerai auga puveningose vidutinio sunkumo priesmėlio ir priemolio gerai patręštose dirvose. Jei dirva nepuveninga, iškratoma durpių ar gerai perpuvusio komposto. Rūgšti ir šviežiai pakalkinta dirva gelteklėms netinka. Šviežiu mėšlu patręštoje, kaip ir negiliai įdirbtoje dirvoje, gelteklių šaknys deformuojasi, būna šakotos. Geriausia, kai dirva įdirbta iki 35 cm. Sėjamos tiesiai į dirvą kuo anksčiau pavasarį: pradžiuvus dirvai(1-2cm gylyje) arba ievai sužaliavus; rudenį arba vasarą. Prieš sėją sėklas galima pamirkyti vandenyje. Sėjama 30-45 cm atstumu tarp eilių, į 2-3 cm gylio vagutę sėklos beriamos kas 2 cm. Sudygusios, kai tik įmanoma daigus suimti pirštais, retinamos kas 8 cm. Kai daigeliai yra 6-8 cm aukščio, dirvą patartina mulčiuoti perpuvusiu mėšlu ar drėgnomis durpėmis. Prieš tai dirva supurenama, vėliau purenti nebereikia. Liepos mėnesį pasėtosios pavasarį pradeda formuoti šaknis- tuo metu reikia nepamiršti laistyti.
Gelteklės yra daugiametis (vienoje vietoje gali augti 2-3 metus) augalas, todėl šaknis galima kasti rudenį nuo spalio mėnesio pabaigos (žiemą laikyti rusyje eilutėmis drėgname smėlyje galvutėmis į viršų) arba palikti dirvoje ir kasti pavasarį išėjus pašalui. Tik reikia atsargiai, nes šaknys labai trapios ir įaugusios giliai į žemę. Maistui tinkamiausios pirmametės šaknys. Antrais, kartais ir pirmais metais, 7-8 mėn užaugina žiedstiebius, kuriuos reikia nupjauti, jei auginama dėl šaknų, nes tik nesužydėjusios užaugina storas ir ilgas šaknis. Priklausomai nuo veislės užaugina 25-35cm ilgio ir 2-4 cm storio šaknis su nuo rusvos iki juodos spalvos luobele bei nuo balsvos iki geltonos spalvos minkštimu.
Šaltiniai: Rojaussodai.lt , wikipedia, sodai.lietuvoje, delfi.lt.

Papildyta:
Pastarnokas, skoniu primenantis petražolę ar salierą, auginamas daugelio daržuose ir kaip prieskonis vartojamos kulinarijoje. Tačiau labiausiai šis augalas vertinamas dėl gydomųjų savybių. Pastarnoką vertina dėl to, kad jis žadina apetitą ir gerina virškinimą, ypač jei kamuoja skrandžio diegliai.

Paprastasis pastarnokas (Pastinaca sativa) salierinių šeimos augalų genties dvimetis, kartais daugiametis 30-100cm aukščio šiurkščiai plaukuotas augalas. Žydi 7-8 mėn. Gerai auga ir dera giliai įdirbtame, puriame, patręštame, vidutinio sunkumo priemolyje. Dauginamas sėklomis. Jos sėjamos anksti pavasarį tiesiog į dirvą eilėmis 40cm atstumu. Po sėjos patartina dažnai laistyti. Per vegetaciją pastarnokus reikia tręšti, purenti tarpueilius, ravėti piktžoles. Kai susiformuoja 2-3 tikrieji lapeliai, reikia išretinti, paliekant maždaug 10cm tarpus.
Apie pastarnokus iš V.Sasnausko knygos, iš alfa.lt, iš wikipedios.