QUOTE(saulute85 @ 2009 05 12, 16:08)
na, aš tai manau taip: kuomet gali kviesti tik tuos žmones, su kuriais tikrai smagu ir miela tai tikrai kažkaip apie atsipirkimą minčių nebūna. Panašiai kaip gimtadienį sau rengi: žinai, kad bus daug išlaidų, bet neskauda, nes tikrai žinai, kad ir tu ir kiti bus laimingi.
Bet kuomet apie 1/3, kartais net 1/2 žmonių yra pakviesti tik dėl to, kad jie yra tavo giminės, krikšto tėvai, jų vaikai ir pan., o tau su jais nei smagumo, nei išvis bendrų reikalų jokių niekada net ir nebuvo, tai sorry, bet kažkaip nori-nenori pradedi galvoti, apie tai, kad tau kiekvienas iš jų kainuos 200 litų... tada kyla noras kad bent ta dalis, kuri bus skirta tiems asmenims kažkaip atsipirktų...
Tada gal tiesiog nereikia kviesti nemielų žmonių, pamiršus "ką žmonės pagalvos"
Mes nieko nesitikim, kartais pagalvojam kas gali kažką padovanot, kas ne (pvz žinau, kad močiutė dovanos kažką visiškai nepanaudojamo buityje ir užimančio vietą, bet aš jai nieko apie tai nesakysiu, nes žinau, kad padovanos tai, ką gali), bet planų, kad "atsipirktų" vestuvės...