Labas, Sabina
visu pirma - super, kad parasei!

prisipazint sau ir kitiems kad turi tam tikru sunkumu yra pirmas zingsnis. Labai blogai yra uzsislepti savyje, vaidint kad viskas yra gerai, tu laiminga, neturet kam pasipasakot... tada ir islenda irzlumas ir agresija. Sios problemos galbut ir yra kvailos ir nepagristos, bet juoktis is ju nereikia ir kompetetingi daktarai taip pat nesijuoks, o patars tikriausiai, kaip ir man kreiptis i profesionala sioje sritije - psihoterapeuta.
Apie ka kalbet ir ar pades psihoterapeutas tavo atveju? Kalbet reikia tiesiai sviesiai taip kaip yra, sis daktaras tikrai supras viska, net tai kas kitiems gali pasirodyti nelogiska, nesveika ar neadekvatu. Kalbek apie baies, apie sunkumus, apie jauduli ir simptomus, kaip gyvenai iki siol ir ko bijai ateity. Ar tau yra neuroze, ar depresija ar dar kazkoks psihosomatinis sutrikimas pasakys tik gyditojas isklauses tave. Bet kokiu atveju diagnozes neiti nereikia, sleptis nuo realybes taip pat, reikia pripazint kad turi ne lyga, bet sutrikima, negalavima, kuri reikia gydyt ir det visas pastangas sia kriptym
Kuo gali padet psihoterapeutas: pirmiausia, jis israsys pagalbinius vaistus, jei ju tau tikrai reikia (antidepresanta, raminancius, zoleliu ar dar kazko.)
Antra, su jo pagalba suzinosi savo diagnoze ir nesinervinsi prigalvodama sau didziausiu negalavimu.
Trecia, psihosomatiniai sutrikimai daznaisiai turi daug gilesnias saknis, ju atsiradimui turi tavo dabartinio gyvenimo situacija, vaikystes isgyvenimai, kaip buvai auklejama, ka i tave idejo kol tapai asmenybe, taigi psihoterapeutas pades tau isgirsti save, geriau pazinti, pradeti pasitiketi savimi, gyvenimu, valdyti savo mintis ir jausmus (taip pat ir baimes), buti optimiste ir dziaugtis gyvenimu. Aisku, tai yra ilgas ir nelengvas kelias, bet ar geriau sleptis ir vaidinti kad viskas gerai?
Del to nemiegojimo... negaliu teigti vienareiksmiskai, nes nesu gydytoja, bet zinau kelis zmones, kuriems irgi buna sunku uzmigt, o jei uzmiega tai daznai pabunda ir negali vel uzmigt, jiems pradeda kalatotis sirdis, lenda visokios mintys, ispyla prakaitas, sapnuojasi kosmarai, pabunda neissimiegoje, jauciasi irzlus, krenta darbingumas, kuo arciau vakar tuo labiau norisi miego, daznai sunki galva, painios mintys. Tai jiems yra letine depresija. O depresija gydoma ir isgydoma
Stiprybes ir ryzto!