QUOTE(ad23 @ 2010 07 14, 14:14)
as ir panasiai galvojukaip babulka. Kazkaip neimu i galva kas ka galvoja ir mano, visur ir einu ir vaziuoju su vaiku. Ir visai to neslepiu, jei kas ka pasako ar uzklausia tiesiai sviesiai pasakau ir tada jau geriau tegul patys jauciasi nesmagiai, nes kisasi ne i savo reikalus, o ne as 
Matyt labai save ir vaika labai myliu ir saugau 
Ir teciui nebijau palikt
juk nieko nenutiks tik pas mane kitokia situacija, as kartais tecio pavydziu net nes jis labiau rupinasi vaiku nei manim bet pagalvoju, kad jau geriau taip, bet nuo pat pradziu stengiaus, kad jis kuo daugiau atsakomybiu del vaiko turetu Taigi ir taviskis neprazus
Matyt labai save ir vaika labai myliu ir saugau Ir teciui nebijau palikt
juk nieko nenutiks tik pas mane kitokia situacija, as kartais tecio pavydziu net nes jis labiau rupinasi vaiku nei manim bet pagalvoju, kad jau geriau taip, bet nuo pat pradziu stengiaus, kad jis kuo daugiau atsakomybiu del vaiko turetu Taigi ir taviskis neprazus Sveikos
Mes su Gabyte taip pat einam visur, tačiau tikrai negaliu pasakyti, kad su ja visada lengva
kartais ji būna tikras angeliukas, o kartais...Aš tikrai ne visada ryžtuosi eit su ja kur viena, be tėčio. Ožiuojasi ji nemažai, jei ko nors negauna, rėkauja parduotuvėje. Tenka atlaikyti ir žmonių žvilgsnius nemalonius. Nors mes jos tikrai nelepinam ir savo rėkavimu ji savo tikslų nepasiekia, bet vistiek bando. Blogiausia, kad jai negali paaiškinti, susitarti, derėtis, kaip gali su tokio amžiaus vaikais. Šiaip švelnumu su ja galima pasiekti daugiau, bet kartais būnu ir apipešiota ir mušama jei bandau švelniai prie jos prieiti. Ignoruoju jos drąskymąsį, namie lengviau, o prie žmonių sunkiau nes ji jaučia ir kitų dėmesį
o dabar dar pajutau tokį nemalonų dalyką, kad mano draugai nelabai džiaugiasi jau kai mes ateinam su gabyte. Ji vis lenda prie vėžimo, žiūri, nors tą berniuką mažą ir glosto ir bučiuoja, tačiau kartais savo garsiu rėkimu pažadina ir t.t. matau mamos nepatenkintą veido išraišką, o dabar dar ir retesnius susitikimus
Tolerancija buvo tol kol savo vaiko neturėjo, bet kai pradėjo kelti nepatogumus vaikui, ji jau po biški blėsta. Ir tikrai nežinau ar galiu tuo kaltinti ją, kiekviena už savo vaiką 
Bet juk negali užsidaryti namie ir niekur neiti, nesilankyti
Be to manau čia individualiai kiekvienam, nes tikrai teko sutikti sanatorijoj labai ramią (ne pasyvią) ir klusnę mergytę. Tiesiog mama ir buvo labai rami ir savimi pasitikinti. O mūsų psichologė sakė, kad gal reikėtų mamoms prisiminti save vaikystėje, o aš buvau tikra rakštis
tai gal ir gabytė tokia išdykus.vaikai su DS turi ne tik bendrų jiems bruožų, jie lygiai taip pat kaip ir kiti perima daug ką iš tėvų, taip kad ne viską reikia nurašyti DS.
Nu va kiek prirašiau
