Būtent šie žodžiai dabar nusako mano laukimą,nerimą,džiaugsmą,rūpestį,norą,svajones.
Visa,tai susipakavau ir įsidėjau į širdutę.
Į širdutę,kuri labai ilgai buvo vieniša,bet tikrai ne viena.
Širdutė visada turėjo nuostabią mamą,brolį,sesę,draugus..
Tačiau trūko kažko to,ką dabar duodi man Tu.
Tu esi tai,kas verčia mane išrausti kiekvieną kartą,kai mane pagyri.
Tu esi tai,kas verčia mane šypsotis,kai pavadini mane savo žmona.
Tu esi tai,kas verčia mane jaustis pačia laimingiausia,kai tu apkabini ir ilgai nepaleidi.
Tu esi tai,kas verčia mane jaustis įpatinga,nes tik Tu man sakai,kaip beprotiškai mane myli.
Tu esi tai,kas man brangiausia. Tai,kas man šilčiausia ir mieliausia.
Kai pirmą kartą Tave pamačiau pagalvojau, kad Tu toks kitoks. Gražiai besišypsantis. Man atrodė, kad Tavo šypsena buvo skirta tik man vienai. Man nepasirodė, taip ištikro ir buvo.
Ir Tavo pakvietimas pašokti, tada man atrodė toks nerealus ir kažką reiškiantis. Ir Tavo klausimas " Ar galiu tave pabučiuoti?", man buvo netikėtas, bet norimas.
Tos tris dienos, kurias buvome kartu, man pralekė nepastebimai. Ir štai tenka atsisveikint. Atsisveikinant pasakai, kad tai neilgam.
Jau po kelių dienų aš pas Tave. Su Tavimi.
Pora minučių, o gal valandų, ir Tu pasiūlai man būti Tavo mergina. Ten, katedroje, kur labai gražu..
Laikas slenka, dienos su Tavimi man atrodo lyg sapnas. Viskas gražu, viskas tobula. Tu nešioji mane ant rankų lyg porcelianine mergyte.
Ir aš niekada nepamiršiu dienos, kai mudu susitikom. Nepamiršiu tų naktų, kai gulėjau šalia ir stebėjau miegantį tave, ir to nuostabaus jausmo, kai nubudusi ryte pamatydavau Tave.
Tu saugai, globoji, rūpiniesi manim ir už tai aš esu Tau be galo dėkinga. Žinau, kad niekas nepasirūpins manim geriau nei Tu.
Aš žinojau, kad mes būsime kartu. Visada..
Rytas. Guliu Tavo lovoje. Negaliu patikėti. Kambaryje dar sklando cigarečių kvapas ir tie Tavo kvepalai. Mmm,dievinu juos. Prisiglaudžiu prie Tavo veido. Tu dar miegi, švelniai pabučiuoju ir mintyse šaukiu: MYLIU TAVE, MYLIU!
Ir visos mintys išnyksta kai Tu prabundi ir pabučiavęs pasiūlai rytinės kavos. Atsisakyti negaliu.
Ir aš žinau, tokių rytų bus dar ne vienas ir ne du. Tokių rytų bus dar daug...
