QUOTE(vaivos juosta @ 2010 04 12, 19:55)
vajei kaip viliojanciai skamba...pasiilgstu as kaimo. kai tik parlekiu i Lietuva, tai i kaima visada vaziuoju.
QUOTE(rencė @ 2010 04 13, 09:58)
Sveikos, paskaitau jūsų mintis, pasidžiaugiu jūsų pasiekimais ir išeinu, kad savo liūdesiu neapkrėsčiau 
Velykų savaitgalį buvom aukštaitijoj, tiek gandrų mačiau, sakiau gal ir mus koks aplankys
deja... dar ketvirtadienį atrodė, kad taip ir bus - o šiandien jau žinau - nebus... 
Velykų savaitgalį buvom aukštaitijoj, tiek gandrų mačiau, sakiau gal ir mus koks aplankys
deja... dar ketvirtadienį atrodė, kad taip ir bus - o šiandien jau žinau - nebus... bus bus. atskris. as sikart dar neplanavau gandru,o patys eme ir atskrido. bus ir tau, nenusimink. juk zinai, kad kartais siek tiek uztrunka. pasiseks.
QUOTE(Egle C @ 2010 04 13, 10:01)
Turiu ir aš tokį "altorėlį", tik iš tikrųjų tai yra didelis krepšys su Jos rūbais ir žaislais, yra ten ir tas pats teigiamas nėštumo testas, ir virkštelės spaustukas, ir apyrankė iš gimdymo namų. Ne namie jis, o pas vyro tėvus. Kaskart nuvažiavus ten praveriu spintos duris, atsegu tą krepšį ir glostinėju, čiupinėju, arba tiesiog pažiūriu ir vėl uždarau. Kartais bandau pajust Jos kvapą rūbeliuose. Kartais bandau rast vieną kitą prie kepurytės prikibusį plauką.
O pamenu, kad tą dieną, kai Ji mirė, grįžusi iš ligoninės kažkokio kvailo įniršio apimta viską kroviau į šiukšlių maišus ir išmečiau: tyreles, šaukštelius, buteliukus, seilinukus, sauskelnes, kramtukus, šampūną... Kai atėjo eilė rūbeliams - atsitokėjau. Ir dabar labai tuo džiaugiuosi.
Aš net jei ir neturėsiu daugiau vaikų, niekada neatiduosiu to krepšio turinio niekam. Nes tai yra viskas, kas man liko iš dukrytės.
O pamenu, kad tą dieną, kai Ji mirė, grįžusi iš ligoninės kažkokio kvailo įniršio apimta viską kroviau į šiukšlių maišus ir išmečiau: tyreles, šaukštelius, buteliukus, seilinukus, sauskelnes, kramtukus, šampūną... Kai atėjo eilė rūbeliams - atsitokėjau. Ir dabar labai tuo džiaugiuosi.
Aš net jei ir neturėsiu daugiau vaikų, niekada neatiduosiu to krepšio turinio niekam. Nes tai yra viskas, kas man liko iš dukrytės.
oj dieve, merginos. skauda skaityti jusu tokius zodzius. as neturejau leliuko ir tai iki isprotejimo klaiku buvo, kai jis isejo nespejes uzgimti. neisivaizduoju kaip buciau issiskyrus su juo, jei buciau palaikiusi rankose nors dienele. uzjauciu visas mamas, kurioms teko tokia gyvenimo neteisybe.
