Angeliukų namučiai

galvojau ir aš apie dar vieną vaikutį. tiesiog į kraują buvo įaugę, kad namuose yra du broliukai. bet pradžioje matyt nesuvokiau, kad tai būtų KITAS vakelis. man trūko Markučio. net ir glausdama Ernestą galvojau apie savo Angeliuką. dabar, praėjus keturiems mėnesiams (kurie man tapo visa amžinybe), žinau, kad turbūt jau nebus lemta. turi atsigauti kūnas, dvasia. ir metai jau ne tie. jau sugebu džiaugtis likusiu sūneliu, jam šypsotis, dėl jo gyventi. jeigu įvyktų toks stebuklas, žinočiau, kad tai kitas vaikelis, o ne pakaitalas to, kurio netekome.

Ernestas žaidžia su broliuko žaisliukais, susiranda jo drabužius, apsirengia. taip išsisprendė dar vienas sunkus klausimas. turiu keletą daiktų, kuriuos saugosiu visą laiką.

labuka liudesio seses
as pakankamai padorios nuotaikos, pamazu auginu sau sparnus, na geraja prasme. Ir nors rytoj angelelio 3iasis gimtadienis, kazkaip lyg ir nera baisaus liudesio, tik kazkuriuo momentu silpna buvo, tokia be jegu keletui minuciu, bet ner kada isisjaust i tuos silpnumus ir liudesius. Ant kapu uzdegem zvakeles, rododendrai mazi issilaike is po ziemos , broliukai jau ir baltus ziedelius siepia, atsproge, zaliuoja, na ko man daugiau reik- ten viskas tvarkoj ... o ir zvaigzdes gal tinkamai issideliojo, o gal kas prakeikima koki atsauke, ba vos isidarbinau, gavau dar svarbu pasiulyma man - sudalyvaut su darbais miesto muziejaus parodoj po menesio su galimybe parduot savo darbu, tai dar ir si ta pasiut planuoju, tai dirbu po 9 prakaitais, gal ir gerai, maziau laiko lieka liudet.
kazkaip pamazu blesta tas visas skausmas, bet be asaru vistiek negaliu kalbet apie savo angeleli , tiesiog leidziu sau gyvent ateitim.
kurkit mergaites ir jus ateiti- valandai i prieki, veliau dienai, savaitei... pradekit svajot veliau

na po truputį bandau išsiropšti iš duobės. kažkaip po Angeliuko gimtadienio šviesesnės dienos atėjo. svajoti dar neišeina, bet tikiuosi gal...kada nors...

apsiverkiau.. per tv3 dainuoja dainą "Angelas"....

"su tais, kurie dangun išėjo, su tais norėčiau pabūt......
su tais, kurie gyvent skubėjo.....".........

....................... negaliu, užsikūkčiojau net...

gal neparduok...juk jau dabar nori kito vaikucio.
as pardaviau tada vezimuka ir vonele, tiksliau grazinau i parde. o kai gime eliza, tai issitraukiau, ka piramajam buvau sukaupus, ir lovytej iki siol toj pacioj miega. ir manau tuoj kitas leliukas ten miegos. kaip tu pati jauties ziurek. as tada pamenu supakavau viska, uzslepiau, o kai atejo laikas, istraukiau. kazkaip nejauku buvo is pradziu rengti eliza pirmojo rubeliais. bet pati save tikinau, kad viskas gerai, juk rubeliai nauji. tik aisku tai visada sukelia prisiminimus...
Papildyta:


Rugseje . mes abi auginam vienmecius angeliukus. del to visada tave prisimenu. priimk silta apkabinima.
saunu, kad po truputi gereja tavo nuotaika. gal but, mus skatindama kurti ateiti ir pati tai padarysi . arba ateitis tai uz tave padarys...

O mes su Bice turim bendraamžius angelus........... aš -rugsėjį tapau Angelo mama, Bicė - spalį......


kaip tavo pilvuko gyventojas?

as dar pamenu, kad Ajuka irgi panasiai kaip Rugseje prisijunge prie musu liudno burio. visos mes 2007 ane?
as tvarkoj, dekui. pati zinai, kad baimes pilnos kelnes. bet kazkaip judu i prieki.

pas mane dazniausia buna gera nuotaika, bet tie debesys kai aptraukia pasimirsta geri dalykai ...
o as planuoju svajoju , kai kurios svajones pradeda pildytis net pernelyg greit nepajudinant ne pirsto, svajoju apie zemiskus dalykus. sakiau gal po 15 metu pabandysiu rengt parodele savo darbu, angelo 18 gimtadienio proga, na ir mano darbams butu 18, tik su angelu pradejau daugiau nagus miklint ir kazka daryt, na gal lengviau man, tai toks savotiskas mano angelo gyvenimas mano darbuose, tiesiog norejau, kad duotu kazka brangaus, grazaus, trumpas Jos buvimas, vistik as ja turejau beveik 11 dienu, nors ir pro asaras as sypsojaus savo mazylei, issakiau viska pasnibzdom, ka tik sugalvojau grazaus, glosciau, laikiau jos rankyte, nors trumpai , bet mes kalbejom abi, ji man atsake savo bedante sypsena ir tyliu gugavimu, nu rodos nesamone, bet ji tyliai kazka bande pasakyt, kazkokius garsus... na taip "moteriskai' pasikalbejom ir tada suzibo man viltis, kad mes iveiksim viska ir gyvensim. Deja... tai buvo atsisveikinimas. rytdiena tik maciau, kad gesta, o jos mirties akimirka taip sueme miegas, neatlaikiau ir uzsnudau...
bandysim kelt savo svajone mirusia su dukryte - svajojom apie sodyba ir savo versla. Na verslas palauks geresniu laiku, sodyba- link jos pamazu einam , pradziai sodas, tik lietus ryte sutrukde pradet ruost zeme sodui, bet tikiuosi iki kito savaitgalio bus padaryta.

Ermita- ismoksi svajot, man reikejo 3 metu, kad isdrysciau svajot, kad leisciau kad ir be angelelio , sau but laiminga. Ismoksit ir jus, neskubekit, pajausit kai ateis tas laikas ir nebutinai ta svajone turi but kitas vaikas... svajot galima apie daug dalyku

dziugu tai skaityti. saunuole, kad sugebejai atrasti kazka gyvenima, kas teikia malonuma.
as meniskos prigimties kurti neturiu. bet labai megstu geles. nors ir nedidelis mano sodas, bet vis kazka kapstau, sodinu, tai man teikia ramybes ir dziaugsmo.

..tų pačių.....

greitai bega laikas. gaila. as visad norejau dideles seimos, bent triju vaikuciu. bet laikas bega ne mano naudai.

o aš atėjau praktiškai po metų, 2008 rudenį...
Papildyta:



kokia viltimi dvelkia šitas tavo postas...