Vaziavome visa seimyna i kapines....mazoji ta nieko nesupranta...akmenukus deliojo ir tiek....o dickei pasakiau kai priejome kad cia jos sesutes kapelis....zodziu nereikejo ieskoti....o ir sakyt daug nereikejo....apsikabinom paverkem....kai grizom namo pasikalbejome....paprase paziuret nuotrauku....paiskinau kaip viskas nutiko....labai yra nusiminusi....
kai nuvaziavome sviete saulute...toks geras oras buvo...ir man jau siandien buvo lengviau....pasivaiksciojom su vaikais....pasikalbejome....kazkaip ramiau pasidare....
rugsėje prisidedu ir as prie palaikymo komandos....
P.S. nezinau mamytes ka be jusu dariciau, aciu jums
taip gera yra issipasakoti....
Papildyta:
QUOTE(zydra30 @ 2010 04 11, 11:32)
del kito vaikucio laukimo, tai mergaites sunku pasakyti kada jau esi pasiruoses. nes susitaikyti su tuo, jog vienas taip lauktas leliukas jau isejo, net neatejes yra nezmoniskai sunku. kiek reikia laiko? viso gyvenimo tikriausiai. as kai laukiau Elizos, tai specialiai neklausiau kas bus, nes jei butu vel berniukas, nzn kaip buciau i ji paziurejus pirmaja akimirka. nezinojau, kas bus, bet ir as ir vyras vylemes, kad bus berniukas, kazkaip pasamonej viliesi, kad sugris prarastas, nors protu suvoki, kad tai kiti metai, kitas leliukas. kai gime mergaite, abiems buvo lengvas sokas. taciau si mergaite mums tikrai padejo pradeti ir vel gyventi.
Vat ir as taip galvoju kad tas skausmas liks amziams...tik atsiradus kitam vaikuciui...gyvenimo spalvos pasikeis....dar neperejau to etapo...todel negaliu tvirtinti...bet manau man bus tikrai lengviau....
... labai liudna, bet tai tarsi ir raminimas saves, kad mano angelelis turi ta kas pasirupins ja
Man atrodo kila turetu but priaugus... labai bijau, nes dickis tai prastai priaugo pirma menesi o po to ir pienas baigesi... 
