Įkraunama...
Įkraunama...

Angeliukų namučiai

QUOTE(Ziezulele @ 2010 04 10, 09:51)
o aš vis dar laukiu savo stebuklėlio, kasdien ima vis didesnis nerimas. Dėl to ir sapnai ne visada gražūs aplanko. O po jų - dar blogiau. Vakar gydytoja pasakė, kad anksčiau termino neturėčiau pradėt gimdyt, nes kaklelis uždaras, nors trumpas ir minkštas jau. Kiekviena laukimo diena sukelia dviprasmiškų jausmų - gera būti nėštuke, bet labai norisi jau ir savo mažiuką pamatyti.

Po kiek laiko jus pradejote vel planuot leliuka?kazkaip nenoriu ilgai tempti...noriu greiciau sustatyti viska i savo vietas...Pripratau jau prie minties kad esu treju mergyciu mama ir dabar kazkaip viskas apsiverte...man jos taip truksta verysad.gif siandien vaziuosiu pas ja verysad.gif grazus oras siandien...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo tanler: 10 balandžio 2010 - 09:29
labas lietingas rytas 4u.gif

buvo tie skausmai po gimdymo. iš pradžių nesupratau, kas vyksta. vos pradėdavau maitinti, imdavo skaudėti, lygiai kaip per sąrėmius. tai ir buvo gimdos susitraukimas. pamažu nemalonūs pojūčiai sumažėjo.

o nerimas lydi dabar kasdien. dėl to, kad nepasikartotų tai, kas jau buvo nutikę pirmajam vaikučiui. tikriausiai taip bus visą laiką. tik stengiuosi viską vertint kaip galima ramiau (jei tai įmanoma). ir pas gydytojus dažniau užsukam, ir tyrimų išsireikalaujam.

per Angeliuko gimtadienį ilgai kapeliuose buvom. mažasis nelabai mėgsta ten būti. bet tą dieną atsistojo šalia mūsų, prisiglaudė ir persižegnojo. stebuklingi tie mūsų vaikučiai... ir aš paskutiniu metu kapeliuose atrandu ramybės. būname tyloje, kiekvienas su savo mintimis. ir visai tuo metu žodžių nereikia
Atsakyti
labas rytas visoms.
paskaiciau jusu pasikalbejimus. jie tokie liudni sad.gif , pilni skausmo.
as taip jau nebesijauciu, bet tikrai nezinau kaip patarti, kad mama pasijaustu geriau. nera tokio patarimo, kazkaip po turputi po truputi. as tuometu pamenu kaip tik norejau pakeisti daug ka, darba, namus, kad kuo maziau detaliu primintu man. aisku kiekvienam kitaip. nuo savo vidaus nepabegsi niekur. bet aplinka irgi itakoja daug, ir man aplinka buvo nemaloni. nenorejau vaiksciot tom paciom gatvem, kur buvau tokia laiminga belaukdama savo pirmagimio.
tanler. mano maziukas nustojo gyventi 37 savaite. buvo siaubinga. irgi per asaras nemaciau kelio. kuo greiciau vel norejau lauktis. todel labai priziurejau save, ejau begioti, i baseina, kad atsitraukti nuo liudesio ir stiprinti kuna. po pusmecio vel pastojau ir sikart viskas buvo gerai.

pas mus siandie pavasaris, labai silta. eisim su eliza i parka, palakstyti smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo zydra30: 10 balandžio 2010 - 10:58
QUOTE(tanler @ 2010 04 10, 10:27)
Po kiek laiko jus pradejote vel planuot leliuka?kazkaip nenoriu ilgai tempti...noriu greiciau sustatyti viska i savo vietas...Pripratau jau prie minties kad esu treju mergyciu mama


Kokius pirmus tris mėnesius aš kategoriškai neigiau ir nenorėjau vaiko... jokio... kartojau, jog daugiau - niekada.... paskui tos mintys aprimo. Po pusmečio - norėjau leliaus siaubingai. Reikėjo palaukti ( du cezariai pamečiui man buvo). Praėjus metams ėmiau planuoti. Man vaiko labai reikėjo. Vyras buvo atsargesnis... bijojo... ir bandė įtikint, kad auginkim Miglę... O man reikėjo tos dalelės, kurią turėjom. Ieva gimė praėjus pusantrų metų po Vaivutės mirties.

QUOTE(*ermita* @ 2010 04 10, 10:42)


ir aš paskutiniu metu kapeliuose atrandu ramybės. būname tyloje, kiekvienas su savo mintimis. ir visai tuo metu žodžių nereikia



man sakydavo - neik dažnai, neverk, nevaikščiok į kapines. Ėjau, rymodavau, kalbėdavau. man reikėjo to. kasdien.
Atsakyti
QUOTE(vaivos juosta @ 2010 04 10, 14:15)
Kokius pirmus tris mėnesius aš kategoriškai neigiau ir nenorėjau vaiko... jokio... kartojau, jog daugiau - niekada.... paskui tos mintys aprimo. Po pusmečio - norėjau leliaus siaubingai. Reikėjo palaukti ( du cezariai pamečiui man buvo). Praėjus metams ėmiau planuoti.  Man vaiko labai reikėjo. Vyras buvo atsargesnis... bijojo... ir bandė įtikint, kad auginkim Miglę... O man reikėjo tos dalelės, kurią turėjom.  Ieva gimė praėjus pusantrų metų po Vaivutės mirties.
man sakydavo - neik dažnai, neverk, nevaikščiok į kapines. Ėjau, rymodavau, kalbėdavau. man reikėjo to. kasdien.

Gyd pasiule palaukti koki pusmeti.....vat ir man truksta tos daleles verysad.gif bet dabar galvoju jai bus berniukas unsure.gif .... o as taip noriu mergytes....

Dabar vaziuosiu pas savo saulele verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(tanler @ 2010 04 10, 10:27)
Po kiek laiko jus pradejote vel planuot leliuka?kazkaip nenoriu ilgai tempti...noriu greiciau sustatyti viska i savo vietas...Pripratau jau prie minties kad esu treju mergyciu mama ir dabar kazkaip viskas apsiverte...man jos taip truksta  verysad.gif siandien vaziuosiu pas ja  verysad.gif grazus oras siandien...


aš irgi iškart po nelaimės troškau vaiko. Toks jausmas, kad tiesiog reikėjo kažko, kas kompensuotų, pakeistų tai, ką praradom. Vėliau atsirado supratimas, kad tai bus jau KITAS vaikelis, o su pirmuoju po truputį po truputį atsisveikinau. Paleidau, kaip sakoma. Gydytojai leido kad ir po trijų mėnesių planuoti (nors buvo daryta operacija), tačiau palaukėme šiek tiek ilgiau. O ir leliuką prisišaukėm ne iš pirmo karto, tik po keleto mėnesių. Gal ir gerai, nes spėjau dvasiškai kažkiek sutvirtėti. Bet tavo noras turėti čia ir dabar man puikiai suprantamas, pati visa tai patyriau. Reikia išlaukti, iškentėti ir šį momentą.

o dėl lyties, žinok, buvau net pati nustebusi, kad buvo visiškai nebesvarbu, kokios lyties bus šis vaikelis, nors iš pradžių bijojau, kad norėsiu taip pat to, ko netekau - berniuko. Ypač bijojau, kad vyras nusimins, jei paaiškėtų, kad pilvuke gyvena mergaitė. Bet nieko panašaus nebuvo, nors lytį atskleidė labai vėlai ir gydytojai turėjo visokių spėjimų - iš pradžių vos ne 90 proc. prognozavo, kad mergytė. Galbūt padėjo tas pats suvokimas, kad šis vaikelis - nėra kompensacija, tai yra kitas, naujas stebuklas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Ziezulele: 10 balandžio 2010 - 13:40
Jai tai butu musu pirmas vaikelis gal nebutu taip skaudu.....nes kai pagymdziau pirma dukra tai tik po kiek laiko supratau kad esu mama kazkaip neiskarto atejo tas jausmas....Antros mergaites laukem su dydele meile zinojau kas mane laukia maitynimas, apakabinimas gal ir bemiegios naktis bet taip troskau to...ir tai buvo visai kiti jausmai pagymdzius antra vaikeli....visai kitas suvokimas...trecias leliukas buvo dar daugiau lauktas nes daugiau kaip ir neplanavom vaikuciu....tai turejo mums buti didziausia laime....o atsitiko viskas kitaip verysad.gif praita savaite pradejau siut pataliukus savo princesei ....dabar reikes pabaigti.....
Atsakyti
QUOTE(tanler @ 2010 04 10, 14:34)
..vat ir man truksta tos daleles verysad.gif bet dabar galvoju jai bus berniukas unsure.gif .... o as taip noriu mergytes....



Aš kažkaip įsisąmoninau, kad tai bus KITAS vaikas... Tyliai pagalvodavau, kad norėčiau sūnaus.. Bet buvo kitoks ir laukimas, ir nešiojimas. Ir dukra - kita...
QUOTE(tanler @ 2010 04 10, 14:55)
praita savaite pradejau siut pataliukus savo princesei ....dabar reikes pabaigti.....

verysad.gif jetus, kaip graudu.....
Atsakyti
QUOTE(vaivos juosta @ 2010 04 10, 15:00)
Aš kažkaip įsisąmoninau, kad tai bus KITAS vaikas...  Tyliai pagalvodavau, kad norėčiau sūnaus..  Bet buvo kitoks ir laukimas, ir nešiojimas. Ir dukra - kita...

verysad.gif  jetus, kaip graudu.....

Lovyte jau senai stovi prie mano lovos, komode sudieti drabuziukai, supakota supyne, kedute....vezimelis....nezinau kada prisiruosiu duoti skelbima verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(tanler @ 2010 04 10, 15:11)
Lovyte jau senai stovi prie mano lovos, komode sudieti drabuziukai, supakota supyne, kedute....vezimelis....nezinau kada prisiruosiu duoti skelbima verysad.gif



spintą atverti, kur sudėti Jos rūbai, išdrįsau negreit.. po 2-3 savaičių gal..... bet taip ir prastovėjau prie jos atidarytos, rankose gniauždama rožinį šliaužtą........
kai pardavėm vežimėlį, rodos neliko nieko, kas sietų su ja materialiai... bet nelengvėjo nuo to..

kitos mamos nepardavė nieko - laikė kitam leliui...

mane tie daiktai slėgė ir gniuždė... kitam vaikui aš norėjau kitų rūbų, kito vežimo.........
Atsakyti
Nu ka mamytes pirmas pasimatimas praejo nekaip verysad.gif

QUOTE(vaivos juosta @ 2010 04 10, 15:18)
spintą atverti, kur sudėti Jos rūbai, išdrįsau negreit.. po 2-3 savaičių gal..... bet taip ir prastovėjau  prie jos atidarytos, rankose gniauždama rožinį šliaužtą........
kai pardavėm vežimėlį, rodos neliko nieko, kas sietų su ja materialiai... bet nelengvėjo nuo to..

kitos mamos nepardavė nieko - laikė kitam leliui...

mane tie daiktai slėgė ir gniuždė...  kitam vaikui aš norėjau kitų rūbų, kito vežimo.........

man toks jausmas kad mano gyvenimas suduzo kaip vaza....kuria dabar bandau suklijoti....bet niekas neiseina verysad.gif

Perskaiciau tavo istorija ziauru.... verysad.gif tokia neteisybe!!! KODEL!!!
Atsakyti
Klausimų visada bus milijonai... atsakymų tik ne visada galėsim rasti, deja.. Kitą kartą tie klausimai bus skaudūs, netaktiški, ne laiku ir ne vietoj.... kitąkart norėsis jų negirdėt... bet kai kurie neišvengiami...

Tau pačiai reikėjo gimdyti? Ar cezarį darė?
Atsakyti