man šiandien kažkokia verkimo diena.... nežinau....
QUOTE(vaivos juosta @ 2010 04 09, 11:51)
man šiandien kažkokia verkimo diena.... nežinau....
Nu kas čia dabar, laikykis, juk mergaitės jaučia tavo blogą nuotaiką, dėl mažiukės pasistenk
krokai taip gražiai baltai pražydę pas Vaivutę... graudu nuo to grožio...
sveikos
tik pas jus galiu issipasakoti....atrodo bendravau ne vienoi temukei....bet rasyti ten tesiog ranka nekyla....man siandien irgi isterijos priepuoliai....
tik pasilieku viena ir pradedu bliaut....siandien ryte dar taip pilvas suskaudo kad lekem su i vyru i GN...nuvariau tesiai skyriu apziurejo sake klizmos reikia....nes spaudzia zarnynas gymda delto tokie astrus skausmai...bet issigandau tai nejuokais....
tikra tiesa sakai.....man arba isterijos priepoliai arba koma...normalaus maisto nevlgiau nuo balandzio 2d....ir nenoriu nieko....bet koks kasnis gerklei stringa
Laikikis....ka as cia rasau
juk zinau kad tai neimanoma....
kasdien vis sunkiau darosi
sirdis skauda, visa kuna lauzo....


QUOTE(vaivos juosta @ 2010 04 08, 10:20)
tanler, ... pirmos savaitės yra kažkokios kominės... nežinai kur eini, ko nori.. apatija...liūdesys..ilgesys nežmoniškas...klausimų milijonai.. atsakymų - nė vieno...


QUOTE(vaivos juosta @ 2010 04 09, 11:51)
man šiandien kažkokia verkimo diena.... nežinau....
Laikikis....ka as cia rasau

kasdien vis sunkiau darosi

QUOTE(tanler @ 2010 04 09, 16:08)
turbūt visos išgyvenam tą patį ir skirtingai. man pats sunkumas prasidėjo po kokių trijų savaičių. matyt, tik tada susivokiau, kas iš tikrųjų nutiko. reikia išleisti jausmus iš širdies, nelaikyti jų uždarius. ir išverkti, ir ištylėti, išliūdėti... ir išgyventi...

Sveikutes
Pirmiausia sveikinuosi su nauja angelo mama...Sunkos dabar tau dienos, be galo sunkios...As taip pat negaledavau pasilikt viena iskart po netekties, tad kuri laika aplinkiniai kiek galedami mane saugojo nuo sito...Po to po trupuciuka pradejau pati bandyt pabut viena, nes pajauciau kad jau noriu...reikejo issiverkt, issigedet...Mums jau daugiau kaip du metai kai neturim savo angelo, buvo daug kritimu, daug kilimu...Netgi visai neseniai taip buvau suskydus, kad jau teko griebtis vaistu, nors galvojau, kad blogiausia jau praeity...Tanler, man taip pat labai labai padejo buvimas siame skyrelyje...Cia ir verkiau ir dziaugiausi, cia ir sveikau...Stiprybes jums...
Vaivos juosta, pas mano Mildute taip pat zydi krokai
, taip gera ir ramu ten...nesinori niekur eit...isniuniuoju visas lopsines ten, mintyse isbuciuoju savo angela, ir trumpam palengveja...
Na, o mes gyvenam laaaabai itemptu ritmu. Vos spejam suktis, jau pavargau nuo visu reikalu reikaliuku. Laukiu vasaros atostogu. Turiu ju susitaupiusi 107 dienas, tad atostogausiu nuo dusios
Mano sokejeliui kiekviena savaitgali konkursai, tai net savaitgali ner kada pailset
Tai gero ir silto savaitgalio, mamukai. Ramybes musu visu sirdelems
Tiesa, sveikinu mamukus ir vaikucius su praejusiais gimtadieniais

Pirmiausia sveikinuosi su nauja angelo mama...Sunkos dabar tau dienos, be galo sunkios...As taip pat negaledavau pasilikt viena iskart po netekties, tad kuri laika aplinkiniai kiek galedami mane saugojo nuo sito...Po to po trupuciuka pradejau pati bandyt pabut viena, nes pajauciau kad jau noriu...reikejo issiverkt, issigedet...Mums jau daugiau kaip du metai kai neturim savo angelo, buvo daug kritimu, daug kilimu...Netgi visai neseniai taip buvau suskydus, kad jau teko griebtis vaistu, nors galvojau, kad blogiausia jau praeity...Tanler, man taip pat labai labai padejo buvimas siame skyrelyje...Cia ir verkiau ir dziaugiausi, cia ir sveikau...Stiprybes jums...
Vaivos juosta, pas mano Mildute taip pat zydi krokai

Na, o mes gyvenam laaaabai itemptu ritmu. Vos spejam suktis, jau pavargau nuo visu reikalu reikaliuku. Laukiu vasaros atostogu. Turiu ju susitaupiusi 107 dienas, tad atostogausiu nuo dusios


Tai gero ir silto savaitgalio, mamukai. Ramybes musu visu sirdelems

Tiesa, sveikinu mamukus ir vaikucius su praejusiais gimtadieniais

Teisingai, Ermita, jausmams kartais reikia duoti valią......
QUOTE(*ermita* @ 2010 04 09, 17:56)
turbūt visos išgyvenam tą patį ir skirtingai. man pats sunkumas prasidėjo po kokių trijų savaičių. matyt, tik tada susivokiau, kas iš tikrųjų nutiko. reikia išleisti jausmus iš širdies, nelaikyti jų uždarius. ir išverkti, ir ištylėti, išliūdėti... ir išgyventi... 

As jau zinojau kad sunkiausia pries akis...2007 palaidojau teveli....kol buvo salei jauciausi kaip ir ramiai....kapinese kai jau reikejo atsisveikinti man prasidejo tokia isterika....nes as supratau kad daugiau as jo nebepamatysiu niekada


QUOTE(sandrynja @ 2010 04 09, 17:13)
Sveikutes
negaledavau pasilikt viena iskart po netekties
po trupuciuka pradejau pati bandyt pabut viena, nes pajauciau kad jau noriu...

negaledavau pasilikt viena iskart po netekties
po trupuciuka pradejau pati bandyt pabut viena, nes pajauciau kad jau noriu...
pirmą savaitę mes visai nebūdavome namuose. nes namuose mūsų Angeliukas ir išėjo

tik šiuose namučiuose galiu apie tokius dalykus kalbėti. čia iš mamyčių semiuosi ir išminties, ir stiprybės gyventi, ir visko visko


QUOTE(*ermita* @ 2010 04 09, 18:47)
pirmą savaitę mes visai nebūdavome namuose. nes namuose mūsų Angeliukas ir išėjo
. po to pagalvojau: juk čia ir jo namai. čia jo būta, gyventa, svajota.čia jis ir toliau turi gyventi. mūsų atmintyje ir širdyje. vaikų kambaryje ant kilimo liko kelios žymės po tos nelemtos nakties. dabar tai šventos vietos, o iš pradžių bijojau net į tą pusę pažiūrėti...
tik šiuose namučiuose galiu apie tokius dalykus kalbėti. čia iš mamyčių semiuosi ir išminties, ir stiprybės gyventi, ir visko visko


tik šiuose namučiuose galiu apie tokius dalykus kalbėti. čia iš mamyčių semiuosi ir išminties, ir stiprybės gyventi, ir visko visko


Zinau kad laikas gydo....bet kolkas as to nelabai tikiu

Musu Silvijai sustojo sirdute 29sav......tai buvo labai skaudus momentas




Labas rytukas mamytes...siandien vel uzejo tokie pat skausmai bet siandien jau buvo aiskiau...grinai kaip saremiai...gymda labai skausmingai traukesi...gal kam buvo panasiai kaip man....ar irgi skaudziai traukesi?
nes as taip suprantu tai del to kad nemaitinu tai ir nera tos stimuliacijos...
Mergyte garazuolyte
Kristulee paveluotai bet priimk ir nuo musu sveikinimus

QUOTE(kristulee @ 2010 04 08, 14:45)
Mergyte garazuolyte

Kristulee paveluotai bet priimk ir nuo musu sveikinimus

QUOTE(tanler @ 2010 04 10, 09:18)
Labas rytukas mamytes...siandien vel uzejo tokie pat skausmai bet siandien jau buvo aiskiau...grinai kaip saremiai...gymda labai skausmingai traukesi...gal kam buvo panasiai kaip man....ar irgi skaudziai traukesi?
nes as taip suprantu tai del to kad nemaitinu tai ir nera tos stimuliacijos...

Labas rytas (pas mus jis niūrus),
tanler, tie skausmai yra normalu, aš juos mažiau jutau, nes man po cezario kelias dienas nuskausminamuosius leido. Parvažiavus namo labiau pasijuto, bet ilgai netruko. O pienukas tai ilgokai gamintis bandė, skaudėjo krūtinę. Gydytoja buvo išrašiusi vaistų, stabdančių laktaciją, bet nenaudojau, nes jie per smegenis veikia. Bet šie fiziniai pojūčiai niekis su tuo, kaip po netekties jaučiamės dvasiškai. Tuščios, palaužtos, nesuprastos... Verkiau viena, verkiau su vyru. Iš pradžių kasdien, vėliau protrūkiai retėjo, bet nebūdavo nei dienos, kad nepagalvočiau apie JĮ. Išsikentėk, išsiverk, mieloji

***
o aš vis dar laukiu savo stebuklėlio, kasdien ima vis didesnis nerimas. Dėl to ir sapnai ne visada gražūs aplanko. O po jų - dar blogiau. Vakar gydytoja pasakė, kad anksčiau termino neturėčiau pradėt gimdyt, nes kaklelis uždaras, nors trumpas ir minkštas jau. Kiekviena laukimo diena sukelia dviprasmiškų jausmų - gera būti nėštuke, bet labai norisi jau ir savo mažiuką pamatyti.