QUOTE(F @ 2010 05 04, 23:14)
Nu aš patikslinsiu dėl empatijos. Tikrai jaučiam mes empatiją. Ta prasme, kad kai kitam blogai, tai ir mums blogai, ir dėl šios priežasties negalim niekam daryt nieko blogo. Bet yra kažkokia kita savybė, kurią pas savo vyrą matau, o pas NT nematau. Tai, kad jis nesupranta iškart, jog kiti žmonės turi savo patirtį ir žinias, kurios nuo jo skiriasi. Jis iškart daro prielaidą, kad kitas žmogus turi tą pačią informaciją kaip jis, sunku jam žinoti, kiek žino kitas žmogus. Tai va, tik nežinau, ar mes turim tiek autizmo požymių, kad galėtume suteikt reikšmingos informacijos, bet gal pravers.
Labai panašu į mano vaikų tėvą. Jam būdinga empatijos stoka, obsesijos, rutinos laikymasis etc. Kol gyvenome be vaikų, kuo puikiausiai galėjau su viskuo taikytis.
Žaviuosi Jumis, kad Jūs pasiryžote susieti gyvenimą su žmogumi, kuris yra kiek kitoks.
Mano atveju reikėjo bėgti nuo to žmogaus kuo toliau, nes jis, be visų savo keistumų, turi liguistą prisirišimą prie savo mamos. Jam kyla spaudimas, skauda galvą, jei bent kartą per dvi valandas su ja nepasikalba.