Mes vazinejam dabar i Santariskiu reabiletacija. Per metus mano bernui priklauso 20 logopedo uzsiemimu, 6 masazai ir dar kazkiek (nespejau issiaiskinti) ergo ir kinezio. Bet kinezio atsisakem, nes ten labiau maziukams pritaikyta, maniskiui ten neidomu ir nenori eit. Siaip protarpiais buno per daug zmoniu vienoje patalpoje per uzsiemimus.
Nepatingejau ir skyriau laiko beveik valandos trukmes filmui. Geras, viskas aiskiai isdestyta apie skiepus - visi uz ir pries. Tik, deja, visa isgirsta informacija man apsispresti nepadejo 
Esu ties viduriu, esu be nuomones siuo klausimu
VAKCINU KARAS
http://www.pbs.org/w...utm_source=grid
55:48 min.
Mazdaug ties 16 min. kalbama apie ligas, nuo kuriu apsaugo vakcinos;
Mazdaug ties 21 min. pradedama kalbeti apie autizma;
Mazdaug ties 31 min. kalbama apie mokslinius turimus - vakcinu rysys su autizmu.
Anglu kalba.
Esu ties viduriu, esu be nuomones siuo klausimu VAKCINU KARAS
http://www.pbs.org/w...utm_source=grid
55:48 min.
Mazdaug ties 16 min. kalbama apie ligas, nuo kuriu apsaugo vakcinos;
Mazdaug ties 21 min. pradedama kalbeti apie autizma;
Mazdaug ties 31 min. kalbama apie mokslinius turimus - vakcinu rysys su autizmu.
Anglu kalba.
Labas vakaras. Seniai lankiausi, žiūriu, kas čia naujo. Matau, Sviesioji okupavo temą kaip reikiant, neatsibodo dar? Mano šeimoj tai buvo bėdų, bet dabar manau, labai krūtas dalykas tas autizmas. Nei stipriausi vaistai, nei psichoterapija, nei mirties baimė negali išmušt obsesijų 
Visokie belaisviai kankiniai galėtų pavydėti tokio užsispyrimo.
Visokie belaisviai kankiniai galėtų pavydėti tokio užsispyrimo.
QUOTE(cezi @ 2010 04 28, 22:39)
Šiandien buvo mamyčių šventė, žliumbiau 3 val. negalėjau nusiraminti. Iš vienos pusės vaikas labais stengėsi mane pradžiuginti, kartu su visais dainavo, net išėjo į priekį su dar trim klasiokais padeklamuot eilėraščio (kuris buvo 2 žodžių), ir tai labai džiugino. Iš kitos pusės, seniai bebuvau mačius jo klasiokus, jie taip daug pažengę ir atsilikimas toks akivaizdus, kad negalėjau susilaikyti nežliumbus per visą šventę ir dar labai ilgai po jos...
Žinau, kaip jautiesi. Įtikinėji save, kad negražu taip galvoti, kad turėtum džiaugtis, o širdis plyšta iš skausmo. Ačiū dievui, pas mus tos šventės šiemet nebus. Nors norėjau nueiti pažiūrėti, vyriausioji dukra lanko šokius, tai tikėjausi pamatyti, kaip šoka. Vis tiek bus smagiausia kai vaikai pasveikins sekmadienį. Nes nuoširdus bučkis man kartais brangesnis už tuos kartu su mokytoja sugalvotus siurprizus. Nors žinau, kad ir čia vaikai norėdami nustebinti stengiasi iš visos širdies.
QUOTE(maliukas @ 2010 04 29, 05:28)
Žinau, kaip jautiesi. Įtikinėji save, kad negražu taip galvoti, kad turėtum džiaugtis, o širdis plyšta iš skausmo. Ačiū dievui, pas mus tos šventės šiemet nebus. Nors norėjau nueiti pažiūrėti, vyriausioji dukra lanko šokius, tai tikėjausi pamatyti, kaip šoka. Vis tiek bus smagiausia kai vaikai pasveikins sekmadienį. Nes nuoširdus bučkis man kartais brangesnis už tuos kartu su mokytoja sugalvotus siurprizus. Nors žinau, kad ir čia vaikai norėdami nustebinti stengiasi iš visos širdies.
Aš į šventę neisiu ir savęs nekankinsiu, sūnui pasakiau, kad jis ten nedalyvaus, geriau visi kartu į kiną nueikime. Jis sutiko. Skamba žiauriai, bet man tos šventės tikra kančia.
QUOTE(cezi @ 2010 04 28, 22:39)
Šiandien buvo mamyčių šventė, žliumbiau 3 val. negalėjau nusiraminti. Iš vienos pusės vaikas labais stengėsi mane pradžiuginti, kartu su visais dainavo, net išėjo į priekį su dar trim klasiokais padeklamuot eilėraščio (kuris buvo 2 žodžių), ir tai labai džiugino. Iš kitos pusės, seniai bebuvau mačius jo klasiokus, jie taip daug pažengę ir atsilikimas toks akivaizdus, kad negalėjau susilaikyti nežliumbus per visą šventę ir dar labai ilgai po jos...
šaunuolis jūsų berniukas
ir jum daug
kiekviena čia esanti iš mūsų turim savajį mažajį princą. ir jo ,ir mūsų pasaulyje jis vienintelis ir nepakartojamas.
o realybė yra tokia... kiti klasiokai vaiko, ko gero nemoka savo mamom duoti to, ką moka jūsiškis.
jis nėra toks,kaip kiti, bet vistiek yra nuostabus.QUOTE(maliukas @ 2010 04 29, 05:28)
Žinau, kaip jautiesi. Įtikinėji save, kad negražu taip galvoti, kad turėtum džiaugtis, o širdis plyšta iš skausmo. Ačiū dievui, pas mus tos šventės šiemet nebus. Nors norėjau nueiti pažiūrėti, vyriausioji dukra lanko šokius, tai tikėjausi pamatyti, kaip šoka. Vis tiek bus smagiausia kai vaikai pasveikins sekmadienį. Nes nuoširdus bučkis man kartais brangesnis už tuos kartu su mokytoja sugalvotus siurprizus. Nors žinau, kad ir čia vaikai norėdami nustebinti stengiasi iš visos širdies.
man atrodo vaikui irgi svarbu, kad stangiasi kaip ir kiti, kad jis nėra visiškas atstumtasis, kuris net tokioj šventėj negalėtų dalyvaut....
QUOTE(Atėnė V @ 2010 04 29, 10:57)
Aš į šventę neisiu ir savęs nekankinsiu, sūnui pasakiau, kad jis ten nedalyvaus, geriau visi kartu į kiną nueikime. Jis sutiko. Skamba žiauriai, bet man tos šventės tikra kančia.
o jums įdomu konori vaikas?
QUOTE(cezi @ 2010 04 28, 22:39)
Šiandien buvo mamyčių šventė, žliumbiau 3 val. negalėjau nusiraminti. Iš vienos pusės vaikas labais stengėsi mane pradžiuginti, kartu su visais dainavo, net išėjo į priekį su dar trim klasiokais padeklamuot eilėraščio (kuris buvo 2 žodžių), ir tai labai džiugino. Iš kitos pusės, seniai bebuvau mačius jo klasiokus, jie taip daug pažengę ir atsilikimas toks akivaizdus, kad negalėjau susilaikyti nežliumbus per visą šventę ir dar labai ilgai po jos...
Nemoku užjaust ir paguost, kai to manęs niekas neprašo:) Bet...
Pati nuo vaikystės nemėgau didelių žmonių susibūrimų, grupinių veiklų, nelabai suprasdavau, koks džiaugsmas yra šokinėti per gumytę su mergaitėmis kieme ir iš viso fizinio lavinimo pamokos man buvo kančia. Man buvo įdomu mašinos, konstruktoriai (su kuo žaidė vyresnis brolis), o labiausiai - knygos.
Vaikystės metą prisimenu šviesiai, bet tik tiek, kiek būdavau namuose, su artimaisiais. Ačiūdie, nelankiau darželio, o vidurinė mokykla buvo sovietinis pavyzdinis vaikų tramdymo fabrikas - ten per pertraukas vaikščiodavome ratais, mokykloje persiaudavome šlepetėmis, kasdien šlovinom Leniną ir komunistų partiją. Pastarieji du dalykai man buvo labai prie dūšios.
Kai baigiau vidurinę ir iš pavyzdinio tarybinio kaimelio išvažiavau gyventi į miestą, lengviau atsikvėpiau - pagaliau mano keistumai tapo privalumais. Baigiau mokslus, dirbau įdomų darbą ir buvau patenkinta gyvenimu.
Taigi dabar, kai mano vaikas nenori suktis ratelyje su kitais vaikais, aš jį labai suprantu ir neverčiu. Džiaugiuosi, kad darželio, kurį prieš du mėnesius pradėjo lankyti, auklėtojos yra supratingos ir savo darbui atsidavusios moterys.
Ir galvoju paprastai: tie mano bendraklasiai, kurie mielai žaidė rateliuose ir lyg cirko žvėreliai kartojo, kas jiems liepiama, prezidentais, jaučiu, netaps. O aš bandysiu, kai vaikai šiek tiek praaugs:)
QUOTE(Viva_la_vita @ 2010 04 29, 14:33)
Ir galvoju paprastai: tie mano bendraklasiai, kurie mielai žaidė rateliuose ir lyg cirko žvėreliai kartojo, kas jiems liepiama, prezidentais, jaučiu, netaps. O aš bandysiu, kai vaikai šiek tiek praaugs:)
Pritariu labai
o kopijuoti tai geriausiai moka kopijavimo aparatai, kiek žinau. Net NT jų nepralenks.
QUOTE(F @ 2010 04 29, 02:31)
Labas vakaras. Seniai lankiausi, žiūriu, kas čia naujo. Matau, Sviesioji okupavo temą kaip reikiant, neatsibodo dar?
Pasijauciau kaip burzuazija pries Lenina.
Papildyta:
QUOTE(Ice @ 2010 04 29, 01:11)
Nepatingejau ir skyriau laiko beveik valandos trukmes filmui. Geras, viskas aiskiai isdestyta apie skiepus - visi uz ir pries. Tik, deja, visa isgirsta informacija man apsispresti nepadejo Esu ties viduriu, esu be nuomones siuo klausimu
Esu ties viduriu, esu be nuomones siuo klausimu O tai antro bebio neketini susilaukt?
Beje, pirmam bebiui irgi reikalinga sveika mama.
Kiekvienam savo prioritetai aisku.
QUOTE(Atėnė V @ 2010 04 29, 10:57)
Aš į šventę neisiu ir savęs nekankinsiu, sūnui pasakiau, kad jis ten nedalyvaus, geriau visi kartu į kiną nueikime. Jis sutiko. Skamba žiauriai, bet man tos šventės tikra kančia.
Ir dar kokia...
Papildyta:
QUOTE(Viva_la_vita @ 2010 04 29, 14:33)
Nemoku užjaust ir paguost, kai to manęs niekas neprašo:) Bet...
Pati nuo vaikystės nemėgau didelių žmonių susibūrimų, grupinių veiklų, nelabai suprasdavau, koks džiaugsmas yra šokinėti per gumytę su mergaitėmis kieme ir iš viso fizinio lavinimo pamokos man buvo kančia. Man buvo įdomu mašinos, konstruktoriai (su kuo žaidė vyresnis brolis), o labiausiai - knygos.
Vaikystės metą prisimenu šviesiai, bet tik tiek, kiek būdavau namuose, su artimaisiais. Ačiūdie, nelankiau darželio, o vidurinė mokykla buvo sovietinis pavyzdinis vaikų tramdymo fabrikas - ten per pertraukas vaikščiodavome ratais, mokykloje persiaudavome šlepetėmis, kasdien šlovinom Leniną ir komunistų partiją. Pastarieji du dalykai man buvo labai prie dūšios.
Kai baigiau vidurinę ir iš pavyzdinio tarybinio kaimelio išvažiavau gyventi į miestą, lengviau atsikvėpiau - pagaliau mano keistumai tapo privalumais. Baigiau mokslus, dirbau įdomų darbą ir buvau patenkinta gyvenimu.
Taigi dabar, kai mano vaikas nenori suktis ratelyje su kitais vaikais, aš jį labai suprantu ir neverčiu. Džiaugiuosi, kad darželio, kurį prieš du mėnesius pradėjo lankyti, auklėtojos yra supratingos ir savo darbui atsidavusios moterys.
Ir galvoju paprastai: tie mano bendraklasiai, kurie mielai žaidė rateliuose ir lyg cirko žvėreliai kartojo, kas jiems liepiama, prezidentais, jaučiu, netaps. O aš bandysiu, kai vaikai šiek tiek praaugs:)
Pati nuo vaikystės nemėgau didelių žmonių susibūrimų, grupinių veiklų, nelabai suprasdavau, koks džiaugsmas yra šokinėti per gumytę su mergaitėmis kieme ir iš viso fizinio lavinimo pamokos man buvo kančia. Man buvo įdomu mašinos, konstruktoriai (su kuo žaidė vyresnis brolis), o labiausiai - knygos.
Vaikystės metą prisimenu šviesiai, bet tik tiek, kiek būdavau namuose, su artimaisiais. Ačiūdie, nelankiau darželio, o vidurinė mokykla buvo sovietinis pavyzdinis vaikų tramdymo fabrikas - ten per pertraukas vaikščiodavome ratais, mokykloje persiaudavome šlepetėmis, kasdien šlovinom Leniną ir komunistų partiją. Pastarieji du dalykai man buvo labai prie dūšios.
Kai baigiau vidurinę ir iš pavyzdinio tarybinio kaimelio išvažiavau gyventi į miestą, lengviau atsikvėpiau - pagaliau mano keistumai tapo privalumais. Baigiau mokslus, dirbau įdomų darbą ir buvau patenkinta gyvenimu.
Taigi dabar, kai mano vaikas nenori suktis ratelyje su kitais vaikais, aš jį labai suprantu ir neverčiu. Džiaugiuosi, kad darželio, kurį prieš du mėnesius pradėjo lankyti, auklėtojos yra supratingos ir savo darbui atsidavusios moterys.
Ir galvoju paprastai: tie mano bendraklasiai, kurie mielai žaidė rateliuose ir lyg cirko žvėreliai kartojo, kas jiems liepiama, prezidentais, jaučiu, netaps. O aš bandysiu, kai vaikai šiek tiek praaugs:)
Ooooo kokie tikslai, sveikinu ir palaikau, kai neturi tikslų tai jų ir nepasieki....
Kaip nekeista jis labiai noriai dalužyvavo
Man dar neteko patirti tokio jausmo, kad žliumbčiau vienu metu ir iš laimės ir iš skausmo... Tai irgi galima laikyti dovana, tikrai nekiekvienas gali ją gauti...
QUOTE(Viva_la_vita @ 2010 04 29, 13:33)
O aš bandysiu, kai vaikai šiek tiek praaugs:)
Jeeeeeeeeeega, kazda turesime nauja prezidente
(nors as nieko neturiu pries dabartine)QUOTE(Sviesioji @ 2010 04 29, 20:00)
O tai antro bebio neketini susilaukt?
Beje, pirmam bebiui irgi reikalinga sveika mama.
Kiekvienam savo prioritetai aisku.
Beje, pirmam bebiui irgi reikalinga sveika mama.
Kiekvienam savo prioritetai aisku.
O ar as kada nors cia minejau, kad turiu nusiskundimu su sveikata
Lyg ir ne Del antro, trecio, ketvirto...beibio...Zinoma, kad planuoju. Tik as kolkas neapisprendziu, kuriai rizikai pasiryzti: ar kad mano naujagimis uzdustu susirges kokliusu (o jis vis dazniau pasitaiko siom dienom), ar rizikuoti del tariamos skiepu rizikos autizmui; vienas Dievas tezino - kokia yra tikroji tiesa...
QUOTE(Ice @ 2010 04 29, 21:40)
O ar as kada nors cia minejau, kad turiu nusiskundimu su sveikata Lyg ir ne
Lyg ir ne Tai juo labiau. Jei ner problemu su sveikata, tai kam save specialiai nuodyti?
Na, nebent labai nori lankytis forume: "Negalią turinčių moterų motinystė".
QUOTE(Ice @ 2010 04 29, 21:40)
Del antro, trecio, ketvirto...beibio...Zinoma, kad planuoju. Tik as kolkas neapisprendziu, kuriai rizikai pasiryzti: ar kad mano naujagimis uzdustu susirges kokliusu (o jis vis dazniau pasitaiko siom dienom), ar rizikuoti del tariamos skiepu rizikos autizmui; vienas Dievas tezino - kokia yra tikroji tiesa...
As nekalbu apie naujagimi ir JO skiepijima. As kalbu apie tai, koki "maista" ir genetika gaus vaisius mamos isciose, kai mama vardan abejotinos kilmes med. ziniu rizikuoja busimo vaiko sveikata ir savo sveikata.
Ai, na kiekvienam savo prioritetai... Sveikata labiau vertinama kai jos nera, nei kai yra. Kai prasideda lygos, tik tada zmones pradeda GALVOT. As tokia pat...buvau...
Papildyta:
QUOTE(Viva_la_vita @ 2010 04 29, 14:33)
Ir galvoju paprastai: tie mano bendraklasiai, kurie mielai žaidė rateliuose ir lyg cirko žvėreliai kartojo, kas jiems liepiama, prezidentais, jaučiu, netaps. O aš bandysiu, kai vaikai šiek tiek praaugs:)
Niu gi ir sovietiniais laikais zmones skiepijo... Ne visiems gi visada su genetika ir aplinkybem pasiseka.
Beje, tarybiniais laikais bent kazkokie tai idealai buvo. Dabar jau visai jokiu neber...juolab politikoje...
