Onkologinės ligos 24

Dabar iš gyvenimo istorijų   sėdėdama Klinikose ir laukdama vizito pas onkologę išsiklabu su kaimyne. Iš Radviliškio: Kėdainiuos pasidarė KT, skaudėjo nugarą: viskas tvarkoje. Radviliškio gydytojai  pagal tą patį KT – viskas tvarkoj. Šiaulių onkologinio gydytojas ilgokai žiūrėjo, kraipė galvą – lyg viskas tvarkoje. Moters šeimos gydytoja – vidinė nuojauta, ilgai besitęsiantys skausmai. Turi dukrą studijuojančią mediciną Vilniuje. Pasitarė, įdavė nuotraukas, konsultavo geras specialistas: MTS stubure. Peržiūrėjo klinikų specialistai MTS stubure. IV stadija: chemija.
Taigi svarbu žiūrančiojo kompetencija.
Geriausia visoms neramuolėms KT/Pet, daro jau Varšuvoje. Brangu šiandien savais apie 3700 Lt. Ramybė bent pusei metų arba nemaloni informacija naksčiau nei pusmečiu... Daug informacijos Kraujas  forume Hodžkino limfoma
rasų lanka, šeimos gydytojai svarbu planai ir parašai. Aš ir gavau barti dėl gimdos kaklelio patikros, kurią atliko klinikose ginekologė, nei ji man aiškino, ką daro, nei ką. Padarė gimdos kaklelio tyrimą. Pasakė rezultatus. Šeimos gydytoja - tai mūsų procedūra. Sakau, jei taip reikia atlikit antrą kartą. Burbėjo, burbėjo, tiko atsakymas, kurį atvežiau iš klinikų. Šiaulių mamografas dabar pats moderniausias, mažiausia rentgenų, jokių Mažeikių mamografinių tyrimų ir patyrimas skaitant nuotraukas, tikrai ne mažeikietiškas, savęs žiūrėkit, o ne medikų planų...
MAMYTES GODODAMOS  SAVĘS NEPAMIRŠKIT...
liutukee, permesk, priima visus:
Savigalbos grupės
Psichologinė pagalba
Atkreipk dėmesį į šiuos: savitarpio pagalbos meno terapijos grupės;
savitarpio pagalbos grupės;
individualios psichologo konsultacijos;
informaciniai mini seminarai;
psichologų paskaitos ir diskusijos su lektoriais seminarų metu.

Gabija musu neaplanko pastaruoju metu, tad smagu matyti nors jus cia 

Arūne - kur tavo paveiksliukas? Ir laikysiu kumštelius už tave, kad visi tyrimukai ir konsultacija būtų kuo geriausi...

Oi, brangioji, skubu atsakyti 
Taip dėl smegenų vėžio mes visus reikalus, t.p. ir MR, derinam su neurochirurgu. Bent jau Klaipėdoj, turi rinkti ir saugoti visas MR nuotraukas, anksčiau nemokamos buvo, bet dabar berods po 20litukų reikia susimokėt, kad išduotų (tą pačią dieną ten vietoj), o jų būna 2 arba 3 (tokios dideles, kur daug galvos mažų nuotraukyčių susideda). Tada jas reikia vėl atsivežti sekančiam tyrimui, kad sulyginti. Mums MR daro kiekvieną kartą pablogėjus būklei (o po to jau sekdavo operacijos) arba neurochirurgas nustato kada vėl atvažiuoti, bet teisingai, dažniau nei 3mėn nedaro, nežinau ar extra atveju gali ... mums 3-čia operacija buvo 2008 vasarą, tai nuo tada MR daromės kas 6mėn. Bet kame reikalas su tais palyginimais iš nuotraukų ir atsakymų rašymais, tai per kelis metus jau susigaudžiau, kad tos moterytės, kurios daro MR ir yra pagrindinės nuotraukų aiškintojos ir lygintojos, kadangi neurochirurgas tik nubėgęs pas jas pasikonsultuoti - gali mums atsakymą pasakyti, o jis taigi ir pats mato tas nuotraukas ir supranta, bet be jų konsultacijos neišsiverčia... O vienakart buvo taip, kad gyd atostogavo, tai tos moterytės man ats ir susakė... Beja, dabar tokia jau sistema išvystyta, kad jie savo kompuose išsisaugo visas MR nuotraukas ir jas kompuose net lygina, tik sako, kad geriau ir mums nusipirkus, o jei vdrug prapultų toj sistemoj ar pan. Tai jūs turit sakyt, kad jums blogėja su galva ir norit žinot ats., kažkas vistiek gali pakomentuot jūsų MR nuotrauką ir be lyginimų... Šiaip daug painiavos, daug nedasakymų is daktarų pusės, skuba lekia jie, galvoja, kad mums savaime aišku turėtų būt ar, kad nėra reikalo mums tiek daug ir žinoti...    Taip, mums irgi tik vieną kartą taikė tiek radioterapiją, tiek chemo. Radio iškart po pirmos operacijos, o chemo - po antros, irgi sakė, kad daugiau negalima... O jūsų Mama nuo kada nebevaikšto? Mano dar vaikšto, bet silpnėja jos fizioliginės galimybės, labai šalta jai visuomet ir neišbūna ilgai niekur, neišsėdi, labai daug miega... Jus perspėjo dėl galimų paralyžių? Mano Mamai kairė pusė labai pasilpusi, maudžia ir visaip kitaip kamuoja, yra silpnesnė, bet dar valdo...
Tikrai kitą kartą vežkitės ligos istoriją ir sakykit, kad lauksit tiek, kiek reikės, kad tik atsakymą gautumėt apie dabartinę padėtį ir perspektyvas ir kaip dar galima padėti. Jau dabar užsirašykit į eilę, kad 3mėn suėjus galėtumėt iškart darytis MR, o jei taip būtų, kad į ligoninę atsidurtų anksčiau, tai jie jau be eilių pasidarytų, manau... O kokią jums pagalbą siūlo dėl metastazių smegenyse?
O dėl tų "sekimusi", tai sutapimas mums didžiulis...    Ačiū Dievui, kad man nors ne su mama, o man vienai asmeniškai. Nu tai vistiek jau maniau, kad blogiau būt nebegali, tai dar kad prasidėjo nelaimės man viena po kitos, ir jau per tris paskutinius mėnesius baigiu visko netekti... Jau norėjau naują temelę SM atidaryti, kad gal čia prakeiksmas koks ir pan., bet susilaikiau... Protingi žmonės sako, kad viską savo mintimis prisišaukiame, bet patikėkit, visas buvau optimistė, pozityvistė ohohoooo, o dabar tos nelaimės baigia į neviltį įvaryti, nesuprantu, kokiomis mintimis aš tai galėjau prisišaukti... Nežinau, ar jūs tikinti, bet gal melstis reikia mums daugiau  Stenkimės, nepalūžkim 

Nėr už ką, klauskit, jei dar kas domina.
Mums apie CD nieks niekada net neužsiminė... net nežinojau...
Taip, jai yra glioblastoma - agresyviausias (IVstad.) smegenų auglys, kurio požymis yra niekur nešokinėti, jau kai įleido šakneles, tai galima pašalinti tik tai, kas ant paviršiaus išauga toj pačioj vietoj... o paskui belieka tikėtis, kad nebeataugs ar negreitai... Pirmą kartą operavo, kai Mama netyčia susitrenkė galvą ir per porą savaičių jos būklė katastrofiškai pablogėjo, tada greit ištyrė ir rado tokį "netyčiuką" su cista dar priedo turbūt nuo sutrenkimo... jei ne tas atsitiktinis sutrenkimas, tai kaži kada augliukas būt atrastas... nors dabar kai pagalvoju, tai simptomų oi jau daug metų pasireiškė (tos pusės klausos sutrikimas, atminties pablogėjimas, žodžių užsikirtimas, psichinis nuovargis nuo daug daug streso bei rūpinimosi vien tik kitais, ne savimi...). Paskui už kelių mėnesių antra operacija buvo, nes greitai ataugo, po jos taikė chemiją ir tada virš metų išbuvo iki trečios operacijos, tai manau, kad padėjo... Chemija ten kitokia buvo, tabletėmis tokiais kursais sugerti, o prieš tai susileisdavo tokių vaistų, kad net nepykino, ir plaukai neslinko... Trečia operacija buvo lengviausia, nes nenorėjo užlaukti, kad kuo mažiau pakenkta būtų... Dabar darėmės ne per seniausiai MR, tai židinukas mažytis yra, nieko daryt nereikia kol kas. Aš pati šio forumo dėka atradau Bloznelytės-Plėšnienės lazerinius gydymo būdus, bandysiu susisiekt ir užsiregistruot...
Nemanykit, kad tik jumis taip daktarai studmo vienas nuo kito... Oi, kiek buvo strioko mums su vaistukų dozių paskyrimu. Operavęs chirurgas Klaip vienaip, onkologės Kaune dvi abi kitaip, o šeimos gyd dar kitaip... Tai nežinojom kieno beklausyt, tarp tų daktarų komandinio bendravimo jokio, ką pats žodžiu perduodi ar ten kokį atsakymuką užrašytą ir viskas, ir kiekvienas sako, kad jų būdu vadovautis geriausiai. Mes išvis nežinojom kurį laiką, kuris yra mūsų pagrindinis gydantis gydytojas   
tai dabar man aiškesnė jūsų situacija, kad pagrindinės bėdos bazuojasi kitoje kūno dalyje, o galvytėje dar nesenai prisidėjo, tai linkiu, kad tik ten neplistų... dabar paskaičiau, kad tiek pirminai, tiek metastaziniai navikai galvoje iššaukia tokius pačius simptomus... Tikrai gal tas pyktis ir šaukimas dar ir nuo žmogaus charakterio priklauso, t.y. liga grotestiškai iškreipia tam tikrus bruožus... nes Mamos palatoj, kur kaimynė gulėjo, ji ir taip kol sveika labai valdinga vadovaujanti buvo, o po galvos operacijos, tai plūdosi keikė visus, naktimis norėdavo viena pati iš Klaip i Vilnių pas gydytojus išeiti, nes atsieit klaipėdiškiai ją nugydė, gaudavo ją rišti prie lovos naktimis, aš likdavau per naktį prie Mamos, tai ir ją prižiūrėdavau, nes gaila buvo... O manoji pykčio apraiškų neturėjo (kol kas?), kantriai kentė skausmus ir be galo norėjo švelnumo, dėmesio, tiesiog akyse taisėsi nuo jo... O aš labai už tą dėmesį reikli buvau, kad atsistatytų, vėl vaikščiotų, kiek įmanoma save apsižiūrėtų. Taip ir draugaujame. Niekad neprisileidau blogų minčių prie savęs ir ją turbūt tuo užkrėčiau. Atsimenu kaip 2006-ais onkologė Kaune pasikvietė atskirai pas save i kabinetą ir sako, kad ruoštumėmės, gal 6mėn dar liko. Aš išėjau iš kabineto virpančia širdim, žiūriu Mama taip viltingai laukia, ką pasakysiu, o aš nusišypsojau iš visos širdies, sakau "Mamyte, kaip gerai, gi sakė, kad tu sveiksti, viskas bus gerai" ir ji tokia laiminga buvo, kad aš pati tais žodžiais patikėjau...

Ifauru , kaip laikosi tavo mamytė?

gal kurios forumietės vyras ar draugas važinėja į Italija - nupirktų