Labukas visom,
gal turit minčių, kaip man sustot valgyt?
Bijau, kad dailūs Boguševičiaus pjūviai nenueitų per niek
O jei rimtai, tai iki pietų turiu kramsnot, kad nejausčiau kažkokio šleikštuliuko gerklėj.
QUOTE(Patr @ 2010 03 13, 23:05)
GREK, kažką praleidau ir nepamenu kokią chemiją Tu gauni, bet svarbu, kad jauties gerai.
Tiesą sakant neklausiau kokia ji, lašino bespalvę, raudoną ir tą paslėptą nuo šviesos po maišeliu. Bandysiu užrašyt iš knygelės vaistų pavadinimus: 5-Fluorouracil-Ebewe, Doxorubicin-Teva, Endoxan Asta. Nu va, dabar jau prašyčiau pakomentuoti, kad jau surašiau, gal kuriai lašina ar lašino šitą kokteiliuką? Beje, man kompensavo ir vaistus nuo pykinimo, kažkur skaičiau, kad nekompensuoja kai kam, bet nežinau nuo ko čia priklauso.
QUOTE(SVETA K. @ 2010 03 14, 00:07)
Grek ,as dar norejau klausti,kokio amziaus tavo vaikuciai
Tai vienmeties musu pupos
Labai idomus dabar tas amzius
Jau tiek sneka,masto,bet ir oziu padaugejo,kaip dabar sako "treju metu krize"
Cia as biski ne i tema
bet pralinksminsiu jus truputi
Neseniai vyresnioji ruosiasi kazkur iseiti,o mazoji aplink ja vis laksto ir sako:"Patepk man dezodorantu pazastys,as eisiu i diskoteka!"
Dukrai gegužės pabaigoj bus 12, o mažiui sausį suėjo 3
Taip kad tikrai turiu dėl ko pasistengti pasveikti, tai mano varomoji jėga. Negaliu mažiui pasiskūsti, kad man skauda, sako: "Tai tu užsiklijuok leislą (tipo, pleistrą) ant to pilvo ir galėsi mane pakelt tada, ir neskaudės".
Šnekučiai jie mūsų mažieji
mano labai mėgsta dainuot, daug dainelių moka, tai vakare turiu išklausyt visus švepliuko koncertus
QUOTE(SVETA K. @ 2010 03 14, 01:11)
Tikrai visko gali buti,kaip rasu lanka rase,tai neissigask labai,baigsis chemija-atsistatys viskas po truputi
Man ne tik nukrito plaukai nuo visu vietu,bet ir nagai nuejo ir oda gabalais nusilupdavo nuo pedu,ranku ir liezuvis viena kart nusilupo,baisu,bet praeina,reikia atkenteti ta laika.stiprybes
gal jau negąsdinkit daugiau
QUOTE(arune @ 2010 03 14, 15:47)
ech, iš kokio šulinio pasisemt tiek kantrybės
QUOTE(SVETA K. @ 2010 03 14, 17:51)
daug ten svesiu minciu,viena is ju:"Mano auklėtoja sakydavo: tu žiūrėk į žmogų geromis akimis, ir jis blogas nebus".Tikrai su tom sutinku ir kiek imanoma visada stengiuosi taip daryti...
Atsimenu buvo cia kazkada diskusija apie tai "ka man dave liga",aisku nereikia niekam tokiu "dovanu",bet...siandien pagalvojau kad mes visos ismokome dziaugtis gyvenimu,dziaugtis saules spinduleliu,pavasario veju,jura...va uz mano lango dabar cirskia zvirblis ir man smagu i ji ziureti.Ta gyvenimo dziaugsma,dziaugsma kad tu esi, turi visi vaikai,o veliau daug kas ji praranda...bent pas mane po diagnozes toks troskimas gyventi...
Aga, ir man užstrigo šita mintis
Aš tai dar negaliu pasigirt ištverme, dar vis atrodo, kad tai vyksta ne man, kad sapnuoju. Protas sako viena, o širdis - kita. Galvoj tokia makalynė: baimė, liūdesys, pyktis, nusivylimas ir daug daug visko. Neverkiu, net to nepajėgiu, tik žinau, kad negaliu pasiduot, turiu laimėt šitą kovą bet kokia kaina, bet kokiom priemonėm.
Oi, kaip aš čia liūdnai, negaliu taip užbaigt. Einu dar į kitą skyrelį paskaitinėt, kaip čia su tuo daržu balkone. Prisipirkau sėklų, ryt pirmadienis, puiki diena pradėt ką nors veikt. Žodžiu, pasižadu susisėt visas sėklytes, ką nusipirkau, nes dar tik pipirnė vieniša auga lėkštutėj
Jeigu vis gi suklumpame, geriau prarastume viską negu drąsą, viltį ir pasiryžimą vėl ir vėl bandyti.